Kaip pasakoja VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojas alergologas-klinikinis imunologas Kęstutis Černiauskas, alergiškų vaistams pacientų yra nemažai.
„Su jais susiduriame kiekvieną savaitę, dirbame su jais. Nėra daug tokių, kad būtų alergiški keliems vaistams, nebent jie būna iš tos pačios vaistų grupės. Jie tiesiog turi kryžmines reakcijas, yra panašūs savo molekuline struktūra, savo farmakologiniu poveikiu. Dažniausiai, laimei, tokie pacientai turi alternatyvą, kaip gydytis“, – kalbėjo jis nuotolinės konferencijos metu.
Sunku pasakyti, kodėl tapo alergiškas
Plačiau apie alergiją vaistams – kaip ją atpažinti ir kaip tuomet gydytis, papasakojęs gydytojas teigė, kad kiekvienu atveju tai būna labai individualu.
„Vaistas, kaip svetima mūsų organizmui medžiaga, pakliuvęs į organizmą, gali sukelti ir imunologines reakcijas – prisijungęs prie organizmo baltymų tapti tikru alergenu, indukuoti (sukelti) imunoglobulino E sintezę, jungtis prie leukocitų receptorių ir juos aktyvinti bei vėlgi indukuoti alergiją. Tai yra pakankamai individualu.
Pacientai, būna, klausia, kodėl aš tapau alergiškas, bet mes neretai negalime tiksliai pasakyti – taip susiklosto aplinkybės, tuo metu jis sirgo kažkokia infekcija, jo imuninė sistema buvo aktyvuota. Užteko pakliūti kažkokiai svetimai medžiagai, į kurią organizmas pradeda taip reaguoti“, – kalbėjo jis.
Kaip atpažinti alergiją vaistams?
Paklaustas, kaip atpažinti, kada tai – alergija vaistams, o ne šalutinis jų poveikis, gydytojas pasakojo, kad kartais tai įtarti būna visai nesunku.
„Sakykime, vyksta vaisto infuzija ir staiga pacientui išsivysto anafilaksinis šokas – išberia, jis pradeda dusti, krenta arterinis kraujospūdis. Bet neretai nėra taip paprasta pasakyti, kad tai yra alergija vaistui, net jei simptomai yra gana tipiški.
„Pacientai, būna, klausia, kodėl aš tapau alergiškas, bet mes neretai negalime tiksliai pasakyti.“
Pavyzdžiui, galime kalbėti apie kokią ūmią dilgėlinę (bėrimą pūkšlėmis, kurios greitai nyksta). Gali galvoti, kad tai yra ūmi, greito tipo alerginė reakcija, kuri pasireiškia iškart pradėjus vartoti vaistą. Tačiau kitu atveju reakcija gali būti lėta kaip makulopapulinė egzantema (tada oda būna paraudusi, atsiranda po visą kūną išplitę spuogiukai, dėmelės), kuri atsiranda ne iš karto, vystosi lėčiau ir gali atsirasti po kelių dienų ar net savaitės išgėrus vaistą.
Ir abiem atvejais vaistas gali būti tik įtariamas, o ne kaltininkas, nes tokią reakciją gali sukelti ir įvairūs virusai gali sukelti ir vien žiūrėdamas jų neatskirsi“, – kalbėjo K. Černiauskas.
Vis tik jis konstatavo, kad ne viskas, kas atrodo kaip alergija, ja yra: „Kai pacientas ateina ir sako, kad esu alergiškas, nes vartojau kažkokį vaistą ir staiga atsirado bėrimai ar nutiko kažkas kita, klausimas būna, kuo jis susirgo, kas jam dar buvo, nes tai gali būti tos ligos pasekmė.
Tai jau darbas mums, alergologams. Nes jei visi tikėtų tuo, ką sako pacientai, alergiškų pacientų būtų žymiai daugiau, jei tai būtų nepatikrinta informacija.“
Kaip atskirti nuo šalutinio vaistų poveikio?
Detaliau kalbėdamas apie alergijos vaistams požymius, gydytojas pabrėžė, kad oda yra vienas dažniausiai pažeidžiamų organų. Ją gali išberti, niežėti, atsiranda raudonos dėmės.
„Tada jau galime sakyti, kad žmogui kažkas pradėjo vykti. Retais atvejais būna, kad oda nereaguoja, tada viskas būna žymiai sunkiau. Kartais gali būti vieno organo pažeidimas, lėto tipo reakcija, kai, pavyzdžiui, pažeidžiamos kepenys.
Gali vystytis ta pati anafilaksija – ima tinti kvėpavimo takai, beria. O kartais to nėra – žmogui pasidaro silpna, krenta kraujospūdis ir tada turi atsekti, kad buvo vartotas vaistas ir galėtum įtarti, kad tai yra alergijos simptomai“, – sunkią diagnostikos kelią pasakojo gydytojas.
Jis pasakojo, kad yra žmonių, jautrių nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, kurie dūsta: „Jie tai irgi dažnai vadina alergija, bet tai dažnai būna vaisto farmakologinis poveikis, tam tikros medžiagos priverčia spazmuoti bronchus, gali būti skirtingi padidėjusio jautrumo reakcijų patomechanizmai.“
Lietuviai dažniausiai alergiški antibiotikamas, antroje – padidėjęs jautrumas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei.
Pašnekovo aiškinimu, apie alergiją iš esmė galima kalbėti tada, kai vyksta imunologinis mechanizmas, kai jame dalyvauja antikūnai ar kitos ląstelės. „Ne visada turime įrankius tam įrodyti, bet kartais juos turime kuo puikiausius: atliekame odos testus – dūrio, įodinius, lopo, galiausiai darome provokacinius mėginius ir stebime pacientą, kaip kas vyksta“, – komentavo K. Černiauskas.
Gydytojas pasakojo, kad nepageidaujamą šalutinį poveikį kartais galima nuspėti tiesiog skaitant vaisto aprašą:
„Kartais pacientai daug kuo skundžiasi – tai skauda galvą, tai pykina, tai negera ir tokius dalykus galime prilyginti vos ne placebo poveikiui (jei toks vaistas vartojamas klinikiniuose tyrimuose ir pacientas sveiksta). Lygiai taip pat gali būti taip, kad pacientas vartoja vaistus ir tiesiog jaučiasi negerai – tą šalutinį poveikį įrodyti ne taip lengva.“
Kokiems vaistams dažniausiai alergiški lietuviai?
Paklaustas, kokiems vaistams lietuviai dažniausiai alergiški, gydytojas nurodė, kad pirmoje vietoje būtų antibiotikai, antroje – padidėjęs jautrumas yra ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei.
„Kalbant apie kitas vaistų grupes, visko yra po truputį“, – pridūrė jis.
Nors neretai girdima apie pacientų alergiją jodui, gydytojas patikslino, jos kaip tokios nėra. „Yra naudojamos jodo kontrastinės medžiagos atliekant radiologinius tyrimus ir būtent ši medžiaga gali sukelti alergiją, bet ne pats jodas, kuris yra įterptas į tą didelę molekulę“, – paaiškino K. Černiauskas.
Pasak jo, pokalbis su pacientu, anamnezė yra pirmas dalykas, leidžiantis įtarti alergiją vaistams. „Turime būti atidūs, jei pacientas pasakys, kad vartojo kažkokį vaistą, nesvarbu, kad seniai, bet buvo išbertas pūslėmis, luposi oda, gulėjo reanimacijoje, tokio vaisto ir be tyrimo geriau nerizikuoti duoti pacientui.
Jei įvyko panaši į alergiją reakcija būtų gerai, kad pacientas pakliūtų pas alergologą ir nenutiktų tokia situacija, kad žmogus atsigulė operacijai ir tik tada susizgrimba, kad reikia premedikacijai duoti antibiotiką ir dabar negalime operacijos daryti, nes nežinome, kokį antibiotiką skirti. Tokia situacija nėra gera. Geriau pacientas nepatingėtų atvykti išsiaiškinti, ką saugu naudoti, ar tai buvo alergija, koks vaistas sukėlė tokią reakciją“, – pabrėžė specialistas.
Be to, šiek tiek didesnė alergijos vaistams tikimybė, jei žmogaus yra alergiškas kitiems dalykams (pavyzdžiui, žiedadulkėms, maistui), bet taip yra nebūtinai visada.
Ar galima išvengti alergijos vaistams?
Pasiteiravus, ar kažkaip galima išvengti alergijos vaistams, gydytojas turėjo trumpą atsakymą: „Tam, kad netaptum alergiškas, tiesiog turi nesusidurti su ta medžiaga, vadinasi, turi nesirgti ir nevartoti to vaisto. Bet tai yra sunkiai tikėtina prevencija, jei tam pacientui to vaisto reikia. Aišku, vaistus, reikia vartoti tada, kai jų reikia, sakysime, virusinės slogos negydyti antibiotikais.
Jei alergija jau atsirado ir norima išvengti jos pasikartojimo, turėtume žinoti, konkrečiai įvardyti, kokiems vaistams žmogus yra alergiškas, kurių negalima vartoti. Taip pat svarbu pasiūlyti alternatyvą, kuo būtų galima pakeisti tą vaistą, kuris uždraudžiamas.“
Nors alergijos vaistams išgydyti negalima, bet jei to vaisto žmogui labai reikia, galima bandyti laikinai sumažinti organizmo jautrumą jam.
„Pavyzdžiui, žmogus serga sifiliu ir jam reikia penicilino, o jis nuo vaisto turėjęs greito tipo reakciją. Tada galima pabandyti jį desensabilizuoti – iš pradžių duoti peniciliną labai mažomis dozėmis, po truputį didinti, pasiekti terapinę dozę ir taip organizmą tam kartui adaptuoti, pripratinti. Bet tai yra laikinas efektas, nutraukus tokią terapiją žmogus vėk tampa alergiškas“, – kalbėjo K. Černiauskas.
Didesnis galvos skausmas vartojant daug vaistų
Jis ramino, kad paprastai esama medikamentų alternatyvų ir alergiškiems žmonėms, tik kartais prireikia išsamesnio ištyrimo.
„Kai dažniausiai turime alergiją penicilinų grupės antibiotikams, net toje pačioje grupėje galime parinkti vaistą, kuris galbūt tiktų. Tą patį būtų galima pabandyti padaryti kalbant ir apie nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Uždrausti visų vaistų nesinorėtų, todėl ir reikalingas platesnis ištyrimas.
Kartais pacientai, sakyčiau, ir patys „prisidirba“, ar ligos taip veikia, ar kažkas kita, psichologinė nuostata, kad kai jie netoleruoja krūvos skirtingų grupių vaistų – nuo vieno bloga, nuo kito tinsta, nuo trečio galvą skauda, nuo penkto viduriuoja, nuo šešto beria, taip jie suriša rankas šeimos gydytojams.
Kai po to tokie pacientai ateina pas alergologus, jis nebelabai ką gali čia padaryti. Aišku, gali iš tos krūvos kažką išsirinkti, kas išties gali sukelti alergiją, bet kiti dalykai gali būti su ja visai nesusiję, bet su šalutiniu, placebo poveikiu ir panašiai“, – konstatavo K. Černiauskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
