Socialinių tinklų grupėse gyventojai neretai diskutuoja, ką parsivežti iš atostogų užsienio kurortuose. Keliavę į Turkiją pataria parsivežti granatų, sirupo, alyvuogių, muilo su kempine, turkiškos arbatos, kavos, įvairių aliejų, prieskonių.
Tuo metu pabuvoję Egipte siūlo parsivežti įdarytų datulių, druskos kristalų, vietinių saldumynų, kosmetikos, maisto papildų ir net vaistų.
Dėl pastarųjų rekomendacijų itin daug. Žmonės giria turkiškus ar egiptietiškus preparatus dėl jų pigumo ir neva efektyvių veikliųjų medžiagų.
„Sinupret forte 50 tablečių 4 eurų nekainavo“, – rašo viena komentatorė.
„Mes pirkome vaistus ir labai pasiteisino, tiek ir plaukų vitaminai, tepalai nuo skausmo ar kremai su kolagenu“, – sako kita.
„Visada rudenį prieš slogų ir peršalimo sezoną iš vaistinės vežamės porą dėžučių Congestal (panašus į mūsų Theraflu), Clearest (puikiai atkemša užgultą nosį, tik sudėtyje yra pseudoefedrino, tai max 1 dėžutė asmeniui), didesnio stiprumo Diclofen (pas mus mačiau tik 25 mg, ten perkam 75 arba 150 mg), Augmentin antibiotikų, Olinth nosies lašelių, Miswak dantų pastos, Vatika priemonių plaukams“, – vardija kita lietuvė.
„Plaukų kaukės, vitaminai, dantų pasta, veido kremai (perku vaistinėse), kolagenas ir visokie milteliai sąnariams“, – komentuoja dar viena moteris.
Kiti, nors patys nevažiuoja, prašo kitų žmonių iš Turkijos ar Egipto parvežti, pavyzdžiui, maisto papildų.
Yra rizikų įsigyti neaiškios kilmės preparatą
Vaistai trečiosiose šalyse gali būti pigesni, tačiau ar jie visuomet geresni? Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė Aistė Tautvydienė dar kovą akcentavo, kad vaistai Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse yra registruojami bendrų procedūrų metu, laikantis ES priimtų teisės aktų ir vieningų standartų.
Tai reiškia, kad ES vaistų saugumui ir kokybei kelia aukštus reikalavimus, mat registruojami tik tie vaistai, kurie juos atitinka. Tuo metu trečiosios šalys turi savo taisykles, reikalavimus ir standartus, kuriais remdamosi registruoja, gamina ir parduoda vaistus.
„Šios taisyklės bei reikalavimai tikrai gali nesutapti su galiojančiais ES. Tačiau vien dėl to teigti, kad, pavyzdžiui, egiptietiški ar turkiški vaistai, jų veikliosios medžiagos yra mažiau efektyvios ar nesaugios, būtų spekuliatyvu. Tam reikalingi išsamūs įvežtų vaistų tyrimai“, – tuomet sakė A. Tautvydienė.
Kita vertus, jei Egipte ar Turkijoje rasite vaistą tokiu pat pavadinimu ar net pakuotės diziainu, jo sudėtis nebūtinai sutaps su vaisto, gaminamo ar parduodamo ES. Didžiausia rizika įsigyti nekokybišką preparatą – perkant jį ne iš vaistinės, o kitų vietų, pavyzdžiui, turgaus.
„Be jokios abejonės, perkant vaistus ne ES, o trečiosiose šalyse, ypač jei perkama ne vaistinėse, o kitose vietose, galima įsigyti ir visai ne vaistą, o neaiškios kilmės preparatą. Tad perkant kažką svetur pirmiausia derėtų vadovautis kritiniu mąstymu, o ne gidų patarimais ar socialiniuose tinkluose perskaityta informacija“, – komentavo A. Tautvydienė.
Kokiu mastu ir kokius vaistus lietuviai dažniausiai perka trečiosiose šalyse, duomenų nėra.
Taisyklės, kiek vaistų pakuočių galima įvežti
Vaistus iš trečiųjų šalių gyventojai gali vežtis tik asmeniniam vartojimui. Vienas asmuo gali įsivežti tik tiek receptinių vaistų, kiek reikia pagal gydytojo išrašytą pažymą.
„Fizinis asmuo individualioms reikmėms iš trečiųjų šalių gali įvežti ne didesnį vaistinių preparatų kiekį nei nurodyta pažymoje, patvirtinančioje vaistinių preparatų paskyrimą ir gydymui reikalingą vaistinio preparato kiekį (toliau – gydytojo pažyma), tačiau ne ilgesniam nei 6 mėnesių gydymo kursui, pažymos galiojimo laikotarpiu“, – pažymėjo A. Tautvydienė.
Įvežant receptinius vaistus Lietuvos muitinės pareigūnai gali pareikalauti pateikti gydytojo pažymą, patvirtinančią, kad įvežami ar paštu gaunami vaistiniai preparatai yra gydytojo paskirti, o vaistų kiekis yra reikalingas gydymui.
Svarbu, kad gydytojo pažymos galiojimo laikas nebūtų trumpesnis nei kelionės laikas ir ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo pažymos išrašymo dienos.
Ką daryti, jei norime įsivežti daugiau pakuočių?
Be gydytojo pažymos leidžiama įvežti ar gauti paštu ne daugiau kaip 10 vaistinių preparatų pakuočių vienu kartu ir tik vieną kartą per kalendorinį mėnesį.
Jei dėl savo darbo vietos ar darbo pobūdžio, ugdymo ar studijų vietos ar kitų aplinkybių į trečiąją šalį reikia vykti daugiau kaip vieną kartą per mėnesį (šiuo atveju muitinei reikia pateikti įrodymus), galima įsivežti ne daugiau kaip 40 vaistinių preparatų pakuočių per mėnesį, vienu kartu įvežant ne daugiau kaip po 10 pakuočių.
„Šiuo atveju turite pateikti muitinei įrodymus, kad dėl savo darbo vietos ar darbo pobūdžio, ugdymo ar studijų vietos ar kitų aplinkybių turite daugiau kaip vieną kartą per kalendorinį mėnesį vykti į trečiąją šalį: darbo sutartį, darbo pažymėjimą, kelionės dokumentus, besimokančio asmens statusą įrodantį dokumentą (mokinio (studento) pažymėjimą) ir pan.“, – aiškino A. Tautvydienė.
Šios taisyklės netaikomos narkotinių ir psichotropinių medžiagų turintiems vaistiniams preparatams.
Maisto papildai neturi gydomųjų savybių, todėl jie nėra vaistai. Vienas asmuo gali vežti ar siųsti ne daugiau kaip 10 maisto papildų pakuočių, kurių bendras svoris neviršija 20 kg.
Minėtos taisyklės galioja ne tik grįžtant iš atostogų Egipte ar Turkijoje, bet ir po apsilankymo kitose ne Europos Sąjungos (ES) šalyse, pavyzdžiui Baltarusijoje.
Viršijus normą – bauda
Viršijus nustatytas vaistinių preparatų gabenimo ribas, gresia administracinė atsakomybė.
Kai vaistiniai preparatai gabenami kontrabanda, pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 208 straipsnį gresia bauda nuo 200 iki 6000 eurų (priklausomai nuo gabenamų daiktų vertės) ir kontrabandos daiktų konfiskavimas.
Kai vaistiniai preparatai gabenami nesilaikant taisyklių (viršijant leistinas normas), jie sulaikomi pagal ANK 64 str. Už šį nusižengimą gresia bauda nuo 30 iki 860, nusižengus pakartotinai nuo 200 iki 1500 eurų. Taip pat gali būti skiriamas pervežamų daiktų konfiskavimas.
Kiti produktai, kurių negalima vežti, kiek nori
Atvykstant į Lietuvą iš ne ES šalių, keleiviams galioja tam tikri draudimai ir apribojimai, pažymi Lietuvos muitinė. Pavyzdžiui, iš trečiųjų šalių į ES keleiviams draudžiama asmeniniame bagaže vežtis mėsos ir pieno produktus (pvz., dešras, sūrį, kitus mėsos gaminius). Tokie produktai gali būti konfiskuoti ir sunaikinti dar pasienyje.
Be specialių sertifikatų draudžiama įvežti augalus, sėklas, sodinukus, šviežius vaisius, daržoves ar gėles. Išimtys taikomos tik 5 rūšių vaisiams: bananams, ananasams, kokosams, durijams ir datulėms.
Taip pat draudžiama be leidimų įsivežti gyvūninės kilmės produktus. Tokie produktai gali būti įvežami tik turint oficialius veterinarinius dokumentus ir per specialius kontrolės punktus.
Keliautojai iš užsienio neretai nori parsivežti vietinių ar tiesiog pigesnių alkoholinių gėrimų. Tačiau alkoholiui ir tabako gaminiams taikomi griežti kiekio apribojimai (pavyzdžiui, iki 1 litro stipraus alkoholio arba iki 200 cigarečių atvykstant lėktuvu).
Už koralus iš Balio – nemalonumai
Be išvardytų daiktų ir produktų draudžiama įvežti gamtos turtus, pavyzdžiui, kriaukles, akmenėlius ar koralus. Net jei radote juos išmestus į krantą, muitinėje tai laikoma gamtos niokojimu.
„2025 m. muitinės pareigūnai sulaikė du iš Balio į Lietuvą atgabentus koralus – duobagyvius (Scleractinia). Šie koralai yra saugomi pagal tarptautinius aplinkosaugos susitarimus, todėl jų įvežimui būtini specialūs leidimai. Neturint reikiamų dokumentų, tokie radiniai laikomi neteisėtai įvežtais saugomais laukinės gyvūnijos objektais“, – anksčiau portalui tv3.lt nurodė Lietuvos muitinės atstovė Gabija Gramalytė.
Viršijus minėtus kiekius ar įvežant draudžiamus daiktus, gali būti taikomi mokesčiai ar baudos nuo 140 iki 6000 eurų arba skiriamas įspėjimas, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių.
„Užsienio valstybės taiko tam tikrus draudimus ir ribojimus šalies gamtiniuose, istoriniuose ar kultūriniuose objektuose rastų ar įsigytų daiktų išvežimui. Pasitikrinti, ar gabenami radiniai ir suvenyrai nėra įtraukti į lankomos šalies draudžiamų ar be specialaus kompetentingos įstaigos leidimo negalimų išvežti daiktų sąraše - asmeninė kiekvieno keliaujančiojo atsakomybė“, – perspėja Užsienio reikalų ministerija (URM).
Perspėja keliaujančius: venkite šių valstybių
Užsienio reikalų ministerija (URM) nuolat pateikia žemėlapį vietų, kuriose rodoma, ar saugu konkrečioje šalyje. Kol kas Turkija priklauso geltonajai, o Egiptas – oranžinei zonoms.
„Ar vykti į konkrečią valstybę, keliautojas sprendžia pats, įvertinęs galimas rizikas“, – akcentuoja URM.
Rizikingiausia yra juodoji zona. Iš šių šalių rekomenduojama nedelsiant išvykti. Tokios šalys yra Baltarusija, Ukraina, Rusija, Iranas, Afganistanas, Mianmaras, Šiaurės Korėja, Malis, Eritrėja ir kt.
Primename, kad spalio mėnesį dingo į Iraną nukeliavusios lietuvės Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė. Lietuvos institucijos gavo žinių, kad jos yra sulaikytos.
Šalys, kurios yra raudonojoje zonoje, yra padidintos rizikos, į šias valstybes rekomenduojama nevykti. Raudonajai zonai priklauso Libanas, Izraelis, Sirija, Irakas, visas Arabų pusiasalis, Pakistanas, didžioji dalis šiaurės ir vidurio Afrikos žemyno.
Visgi, jei į vieną iš šių šalių nuvykote, būtina pasirūpinti saugumo priemonėmis ir įsivertinti, kad ištikus ekstremaliai situacijai gali būti sudėtinga greitai gauti pagalbos.
Tiek raudonojoje, tiek juodojoje zonose esančiose šalyse konsulinė pagalba gali būti teikiama tik itin ribota apimtimi arba iš viso neteikiama.
Saugesnės valstybės
Planuojant vykti į šalis, kurios patenka į oranžinę zoną, rekomenduojama įvertinti būtinybę keliauti. Dažniausiai tai valstybės, kuriose nėra didesnio pavojaus sveikatai ar gyvybei, tačiau rizikos gali kitli dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, toje šalyje gali kilti politinių neramumų.
Oranžinėje zonoje yra Serbija, Egiptas, Marokas, Meksika, Kinija, Kirgizija, Tadžikistanas ir kt.
Į geltonąją zoną patenkančiose šalyse rekomenduojama imtis atsargumo priemonių. Tokiose šalyse galimos grėsmės, tokios kaip nusikalstamumas ar terorizmas.
Geltonoje zonoje yra Turkija, JAV, Prancūzija, Ispanija, Švedija, Indija ir kt. Čia bendrai yra saugu, tačiau gali kilti neramumų, pavyzdžiui, keliose iš minėtų šalių yra įvykę teroro aktai.
Saugiausia – žalioji zona. Šioms valstybėms specifinių rekomendacijų nėra.
Į šią zoną patenka didžioji dalis Europos valstybių, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Urugvajus, Surinamas ir kt. Kol kas vienintelė „žalioji“ valstybė Azijoje – Butanas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
