Apie tai, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių papasakojo Kauno priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) 5-os komandos vyriausiasis specialistas ir naras Edvardas Čepulionis.
E. Čepulionio teigimu, šią vasarą Lietuvoje PAGD ugniagesiams gelbėtojai ir narai į gelbėjimo darbus vyko 46 kartus (liepos 4 d. duomenimis). Darbų metu buvo ištraukta 17 skenduolių, iš kurių 5 buvo nepilnamečiai. Taip pat išgelbėta 10 gyventojų.
Daugiausiai skenduolių šią vasarą, liepos 4 d. duomenimis, fiksuojama Vilniaus apskrityje (6), Kauno apskrityje (4) ir Šiaulių apskrityje (3).
Per tą patį laikotarpį pernai ugniagesiai gelbėtojai ir narai atliko 62 darbus vandenyje, kurių metu buvo ištrauktas 21 skenduolis, iš jų 1 nepilnametis, tuo metu išgelbėti 4 gyventojai.
E. Čepulionis pasakoja, kad viena iš dažniausių gyventojų daromų klaidų, prieš einant maudytis, yra planavimo stoka. Pasak PAGD atstovo, dažnai žmonės neįvertina skirtingų vandens telkinių keliamų pavojų, kurie, priklausomai nuo vandens telkinio, skiriasi.
„Žmonės dažnai neįvertina gylio, pasirenka nežinomus krantus, neįvertina vandens augmenijos, pasitaiko [atvejų], kai žmonės nuplaukia per toli nuo kranto. Jeigu upę pasirenka, tai gali daryti įtaką labai stipri srovė, dugno reljefas, tai yra akmenys, išsimušusios duobės, sūkuriai, pats gylis nevienodas.
Dažniausiai upėse šaltesnis vanduo, jūroje irgi šiuo metu tikrai dar nesušilo taip stipriai. Jeigu pasirenka prie sodybų, namų, ten dugne yra dumblas, statūs, slidūs krantai“, – apie skirtingus pavojus pasakoja PAGD. vyr. specialistas ir naras.
Štai šią vasarą Kaune, pasak E. Čepulionio, buvo fiksuotas atvejis, kada vyresnio amžiaus žmogus, atlikdamas buitinius darbus netoli šalia buvusio tvenkinio, neįvertino šlaito statumo ir įkritęs į vandenį nuskendo.
Pašnekovas akcentuoja, kad neretai žmonės taip pat nežino, kaip saugiai maudytis. Pavyzdžiui, plaukiodami gyventojai pasirenka plaukti į tolį nuo kranto, vietoj to, kad plauktų išilgai ar dažnai maudosi nežinomose vietose, kuriose jie nežino galimų pavojų.
Be to, PAGD atstovo teigimu, pasitaiko ir tokių klaidų, apie kurias žmogus nepagalvoja, pavyzdžiui, gumos kramtymas plaukiojimo metu.
„Tai atrodo toks paprastas dalykas, bet plaukiant galima užspringti ir tokiu atveju situacija gali pasibaigti labai liūdnai. Šokinėjimai į vandenį, galbūt žmonės neapžiūri krantų, pasirenka vietas, kurių dugnų nežino. Ir jeigu žmogus šoka į vandenį, dažnai neria žemyn galva, o tai gali pasibaigti rimtomis traumomis, žmogus gali mirti arba likti neįgalus“, – prideda E. Čepulionis.
Pasak jo, žmonės taip pat neįvertina oro sąlygų (pavyzdžiui, maudosi, kai matomi žaibo debesys), eina maudytis perkaitę nuo saulės pavargę ar ką tik pavalgę, kas padidina skendimo riziką (pavalgius, maudytis reikėtų eiti po 30-60 minučių).
Visgi kaip pačią didžiausią gyventojų daromą klaidą pašnekovas pažymi, kad gyventojai išeina maudytis vieni.
„Yra tokia patarlė, „kas valgo vienas, tas užspringsta vienas“. Tai reiškia nėra, kas mums padėtų. Šiuo atveju, jeigu žmogus pats vienas pradeda skęsti, dažnu atveju, nebegali išsigelbėti, nes šalia nėra gelbėtojų, kaip, pavyzdžiui, oficialiuose paplūdimiuose“, – pabrėžia E. Čepulionis.
Besimaudantiems prie jūros, PAGD atstovas primena, kad reikėtų saugotis povandeninių srovių, kurios gali nunešti į jūrą, duobių ir bangų. Todėl būtina atkreipti dėmesį į gelbėtojų iškeltas vėliavas, žinoti jų reikšmes bei taisykles, kada draudžiama ar leidžiama maudytis.
O jei ant vandens telkinio išplaukėte su valtimi, E. Čepulionis pataria įvertinti tuo metu vyraujantį bangavimą ir nesiūbuoti valties, kad iš jos neiškristumėte.
„Kartais žmonės neįvertina pavojų, siūbuoja valtį, iškrenta iš jos arba tiesiog neįvertina tuo metu vyraujančio bangavimo. Ir jeigu yra toli nuo kranto ir be gelbėjimosi liemenių ir kitų saugos priemonių, nenuskęsti tampa tikru iššūkiu“, – sako naras.
E. Čepulionis pasidalino ir keletu gelbėjimo darbų atvejų, iš šių metų.
„Visai neseniai pavyko išgelbėti žmogų Kauno mariose, kuris plaukė su jachta. Kadangi buvo labai didelis bangavimas, jachta apvirto, žmogus neturėjo gelbėjimosi liemenės ir jam tikrai pasisekė, kad Kauno 5-osios komandos narai tuo metu vykdė treniruotę Kauno mariose ir žaibiškai sureagavo. Labai greitai pavyko nuplaukti ir išgelbėti žmogų. Jis vis dar laikėsi vandenyje, bet kiekviena banga jį skandino“, – pasakojo E. Čepulionis.
Gelbėtojams teko gelbėti ir su irklente plaukiojančius žmones. Štai praėjusią savaitę, E. Čepulionis pasakoja, jog buvo gautas pranešimas, kad Metelių ežere stiprus vėjas nunešė dvi irklentes, o piliečiai negali parplaukti į krantą.
„Atvykus mūsų pajėgoms, matėsi viena irklentė 100 metrų atstumu nuo kranto su vyru, kuris negalėjo parplaukti į krantą. Gelbėjimo valties pagalba, vyras su irklente buvo partemptas į krantą. Atlikus tolimesnę žvalgybą 500 metrų atstumu nuo kranto, rasta antra irklentė su moterim ir vyru, kurie irgi nebegalėjo dėl stipraus vėjo parplaukti į krantą“, – pastaraisiais keletu gelbėjimo darbų dalinosi E. Čepulionis.
Išskyrė keletą žmonių grupių, kuriems kyla didžiausias pavojus
Kalbėdamas apie gyventojų grupes, kuriems dažniausiai tenka susidurti su pavojais vandenyje, E. Čepulionis teigia, kad žiemos laikotarpiu didžiausias pavojus kyla žvejams, o šiltuoju metų laikotarpiu didžiausias pavojus kyla asmenims, vartojantiems alkoholį.
„Maudynių sezono metu alkoholis yra priešas numeris vienas. Kadangi žmonės vis dar nevengia atsipalaiduoti alkoholio pagalba, o saugus elgesys vandenyje ir alkoholis nesuderinami dalykai“, – tvirtino PAGD naras.
Pašnekovas priduria, kad pažeidžiami yra ir vyresnio amžiaus piliečiai su sveikatos problemomis, kuriuos stipriau gali paveikti kaitra.
Didesnis pavojus kyla ir tiems asmenims, kurie pamatę skęstantį asmenį, eina juos gelbėti ir neįvertina savo galimybių.
„Irgi kartais pasibaigia labai liūdnai abiem asmenims, ir tam, kuris skęsta, ir tam, kuris gelbėja“, – teigė E. Čepulionis.
Maudantis su vaikais, negalima prarasti dėmesio
Kalbėdamas apie nepilnamečių priežiūrą prie vandens telkinių, E. Čepulionis taip pat pasidalino ir keliais patarimais tėvams, ką daryti, kad vaikai būtų saugūs.
Visų pirma, PAGD naras priduria, kad reikia išskirti du skirtingus atvejus – kada vaikai eina maudytis vieni, o kada prižiūrimi tėvų. Štai pirmuoju atveju, pasak pašnekovo, reikėtų pasikalbėti su atžala ir paaiškinti jiems apie galimus pavojus vandenyje, kaip pavyzdžiui, slidūs šlaitai ar vandens augmenija.
„Reikėtų ramiai atsisėdus pasikalbėti, paaiškinti, kad neplauktų toli, bandant pasirodyti prieš draugus, o pajutus bent menkiausią nuovargio požymį, reikėtų nedelsiant plaukti į krantą“, – pabrėžia E. Čepulionis.
PAGD atstovas prideda, kad dažnai vaikai taip pat mėgsta maudytis su pripučiamais gultais ar panašiomis priemonėmis, su kuriomis nuplaukia toliau nuo kranto. Visgi, pasak pašnekovo, tokios priemonės yra lengvai pažeidžiamos.
Taip pat reikėtų rinktis oficialius paplūdimius, kuriuose budi gelbėtojai, kad nelaimės atveju, yra didesnė tikimybė, kad kas nors pastebės ir padės.
Kita vertus, einant prie vandens telkinių su mažais vaikais, E. Čepulionis akcentuoja, kad tiek telefonai, tiek kitos pašalinės priemonės turėtų būti padėtos į šalį, o visas dėmesys turėtų būti sutelkiamas į vaiką.
„Šiais laikais mes taip pripratę prie telefono, kad dėmesio atitraukimas gali būti ir minutės, ir dviejų minučių, o to visiškai užtenka“, – įspėja PAGD naras.
Pašnekovas sako, kad tai svarbu ir dėl to, kad skendimai dažniausiai būna tylūs, nes į gerklės sritį patekus vandeniui, žmogus nebegali išskleisti garso ir pranešti apie nelaimę.
Be to, E. Čepulionis pažymį, kad dėmesingiems tėvams reikėtų išlikti ir tada, jei vaikai plaukioja su pripučiamomis rankovėmis ar plaukimo ratais.
„Jeigu vaikams uždedame pripučiamas rankoves ar plaukimo ratus, vaikai dažnai apsiverčia vandenyje. Galva atsiduria po vandeniu, kojos viršuje ir vaikai nesugeba patys atsiversti ir tokiu būdu nuskęsta“, – akcentuoja PAGD naras, pridurdamas, kad maudantis su vaiku reikėtų išlaikyti ištiestos rankos atstumą.
Paaiškino ką daryti, pamačius skenduolį
Pajutus, kad pradedate skęsti, E. Čepulionis teigia, jog reikia mėginti kuo plačiau ir daugiau mojuoti rankomis, o esant galimybei, šauktis pagalbos.
Jeigu pastebėjote skenduolį, reikėtų kuo skubiau apie tai pranešti gelbėjimo tarnyboms telefonu 112. Taip pat reikėtų pradėti garsiai rėkti, atkreipiant aplinkinių dėmesį.
Skenduoliui reikėtų duoti į ką nors įsikibti, kad jis nenuskęstų, pavyzdžiui, vaikiškas kamuolys, pripūstas ratas, futbolo ar krepšinio kamuolys ar koks kitas plūduriuojantis daiktas.
Esant galimybei, skenduoliui taip pat galima duoti įsikibti į, pavyzdžiui, susuktą rankšluostį ar šaką.
„Labai svarbu, duodant įsikibti, kad tas, kuris gelbėja nestovėtų stačiomis, nes labai lengva prarasti pusiausvyrą. Reikėtų klūpėti ar net gulėti, kuo daugiau išnaudojant savo kūno plotą prie žemės, kad jūsų neįtrauktų į vandenį, geriausia patiems į ką nors įsikibti ranka. Jeigu yra daugiau žmonių, gal net sudaryti žmonių grandinę“, – aiškina E. Čepulionis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
