Bendrojo lavinimo mokyklas 2008-2009 mokslo metų pradžioje lankė 5 proc. mažiau moksleivių nei 2007-2008 mokslo metais ir 23 proc. mažiau nei 2000-aisiais.
Statistikos departamento duomenimis, mokinių skaičius mažėjo pastaruosius aštuonerius metus - nuo 2000-ųjų. Per šį laikotarpį bendrojo lavinimo mokyklas lankančių vaikų sumažėjo 139 tūkstančiais, arba daugiau nei šiuo metu yra gyventojų Šiaulių mieste (126 tūkst.).
2000-2004 metais mokinių kasmet mažėjo vidutiniškai po 15 tūkst., o nuo 2005 metų - po 24 tūkst. Šiuo metu mokyklas lanko 60 tūkst. mažiau vaikų nei 1990-1991 mokslo metais.
Šiais mokslo metais, lyginant su praėjusiais, moksleivių skaičius sumažėjo 25 tūkstančiais - nuo 490 iki 465 tūkst. 2008-aisiais, lyginant su 2007 metais, pradinukų sumažėjo 6,4 tūkst. (5 proc.), o 5-10 klasių moksleivių - 18,4 tūkst. (7 proc.).
2008 metų rudenį į pirmą klasę atėjo 29 tūkst. vaikų, arba 2 tūkst. mažiau nei užpernai. Pailgintos dienos grupes lanko 14,3 tūkst. pradinių klasių mokinių, jų dalis per metus išaugo nuo 9 iki 11 proc.
Šių mokslo metų pradžioje šalyje antroje pamainoje mokėsi 5,7 tūkst., arba 1,3 proc., mokinių (2007-2008 metais - 7,4 tūkst., arba 1,6 proc.). Dviem pamainomis dirbančių dieninių mokyklų per metus sumažėjo nuo 54 iki 44.
2008-2009 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 1415 bendrojo lavinimo mokyklų, arba 57 mokyklomis mažiau nei prieš metus. Pastaraisiais metais labiausiai mažėjo pagrindinių ir vidurinių mokyklų skaičius. 2005-2008 metais buvo uždarytos arba reorganizuotos 69 pagrindinės ir 76 vidurinės mokyklos, tuo metu gimnazijų per šį laikotarpį padaugėjo nuo 107 iki 164, arba 1,5 karto.
Mažiau kito suaugusiųjų mokyklų skaičius. Šiuo metu jose mokosi 12 tūkst. asmenų, dauguma jų (73 proc.) mokosi pagal vidurinio ugdymo programas ir siekia gauti brandos atestatą. Kas trečias suaugusiųjų mokyklos mokinys mokosi neakivaizdiniu būdu arba savarankiškai. Iš visų bendrojo lavinimo mokyklų 26 - nevalstybinės, jose mokosi 4,5 tūkst. mokinių.
Daugiau nei pusė Lietuvos jaunimo siekia aukštesnio nei vidurinis išsilavinimo.
2008 metais pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 47,6 tūkst. mokinių, iš jų 40,7 tūkst., arba 86 proc., šiuo metu tęsia mokslą 11 klasėje ir siekia vidurinio išsilavinimo (92 proc. merginų ir 79 proc. vaikinų), kiti mokosi profesinio mokymo įstaigose. Pagrindinio išsilavinimo neįgijo ir mokymosi pasiekimų pažymėjimus gavo 2 tūkst. (4 proc.) baigiamosios 10 klasės mokinių, 828 mokiniai (1,6 proc.) liko kartoti kursą.
Vidurinį išsilavinimą bendrojo lavinimo mokyklose 2008-aisiais įgijo 36,4 tūkst. (97 proc.) abiturientų, kiti 1,3 tūkst. dvyliktokų gavo mokymosi pasiekimų pažymėjimus. Be to, 7 tūkst. jaunuolių vidurinį išsilavinimą įgijo profesinio mokymo įstaigose.
2008 metais mokslus tęsė 84 proc. bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų (2007 m. - 81 proc.), iš jų 54 procentai - universitetuose (2007 m. - 47 proc.), 25 proc. - kolegijose (2007 m. - 27 proc.), 5 proc. - profesinio mokymo įstaigose (2007 m. - 6,8 proc.).
Bendrojo lavinimo mokyklose 2008-2009 mokslo metų pradžioje dirbo 41 tūkst. pedagogų. 39 tūkst., arba 94 proc., iš jų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Trečdalis mokytojų buvo 50 metų amžiaus ir vyresni (2008-aisiais - 33 proc.), beveik 10 proc. mokytojų - 60 metų ir vyresni. Moterys pedagogės sudarė 87 proc., mokyklų vadovės (direktorės) - 67 proc.
Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais 8,5 proc. 18-24 m. amžiaus jaunimo, turinčio pagrindinį išsilavinimą, nesiekė įgyti aukštesnio išsilavinimo, nesimokė (2007 metais - 9,7, Europos Sąjungos vidurkis - 15,2 proc.).
2008 metais ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turėjo 89 proc. 20-24 metų amžiaus jaunimo (2007 metų ES vidurkis - 78,1 proc.).
