Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir buvęs šio komiteto pirmininkas, dabar narys Mindaugas Lingė.
Apie skurstančiųjų pensininkų problemą kalbama daug, užsimenama, kad sprendimas didinti pensijas nuo perviršio neatsilieptų taip stipriai skurstantiems, kaip tiems, kurie gauna didžiausias pensijas. Kaip jūs galvojate ir kaip ruošiatės spręsti būtent skurstančiųjų problemą?
A. Sysas Reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje yra socialinės apsaugos sistema ir pensijų sistema, arba išmokų sistema. Jeigu žmogus gauna mažas pajamas, įsijungia ir socialinės apsaugos sistema: tai yra kompensacija už vandenį, kompensacija už šildymą, dar kitokios išmokos – visa tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, valstybė apie tai galvoja ir visi šie dydžiai yra indeksuojami.
Kadangi nuo Naujųjų metų dingsta PVM lengvata šildymui, tai galbūt didesnė dalis atsiras energetinio skurdo spąstuose, bet vėlgi, jau seniai priimtas įstatymas, kuris leidžia, jeigu viršija 20 procentų žmogaus pajamų, valstybė vėl kompensuoja, tai viskas yra įkalkuliuota.
Dabar klausimas, kiek mes turime pinigų, tai yra kiek galime indeksuoti, ar daugiau, ar mažiau. Antra, bazinė pensija tikrai bus didinama, tai jau įdėta į indeksavimą. Grįžtant prie to, kad mažiausia pensija yra bazinė, mes atsisakėme pašalpos pensijų, sulyginome, apie tai galvoja visos Vyriausybės, ši taip pat, nebus taip, kad šis dydis nedidės.
Dabar, kiek didės, reikia palaukti biudžeto skaičiavimų. Bus matyti, kaip planuojamas kitų metų biudžeto surinkimas, nes bazinei pensijai pinigai eina iš biudžetinės dalies. Per metus virš 2 mlrd. reikia šiai daliai finansuoti. Perviršis, kuris bus skirtas individualiai daliai, didina ir bendrąjį pensijos vidurkį, bet ir atstato šiek tiek teisingumą.
Jeigu pasižiūrėti pakeitimo normą, tai jau ir šiandien pakeitimo norma tų, kurie gavo minimalią algą ar mažesnę, arba nedalyvavo, yra ir 60 proc., o tie, kas gavo didesnius atlyginimus ir mokėjo dideles įmokas į socialinį draudimą, jų pakeitimo norma nesiekia 35 proc.
Reikia visą tai matyti, jeigu norime tvariai išlaikyti socialinį draudimą ir tie žmonės, kurie gauna dideles pajamas, norėtų mokėti visas įmokas, rodytų įmokas nuo visų pajamų, tai sistema turi atliepti, kad tie žmonės sulaukę pensinio amžiaus tikrai gaus didesnę pensiją negu tie, kurie nemokėjo arba mokėjo labai mažai – štai taip sukonstruota ši sistema.
Nieko naujo čia nesugalvosime, dėl skurdžiausiai gyvenančiųjų socialinės apsaugos sistema veikia ir veiks prie visų Vyriausybių. Manau, čia yra mūsų ir Konstitucinė nuostata, kad bet kokiu atveju valstybė laiduoja tokiems žmonėms galimybę, kiek įmanoma, gyventi.
Ką pasakytumėte apie ilgalaikius „Sodros“ rezervo tikslus ir demografinę situaciją? Į senatvės pensiją išeina daug žmonių, o jaunų žmonių į darbo rinką neįsilieja pakankamai. Kaip žvelgtumėte į ateitį?
A. Sysas: Aš optimistiškai žvelgiu, nes jau 30 metų galiu pastebėti diskusijas apie „Sodros“ gyvenimą ir likimą. Buvau prie ištakų, kai buvo kuriami socialinio draudimo įstatymai, ir girdėjau, kokias prognozes kai kurie ekonomistai sakė, kas bus šiais metais ar dar prieš penkis metus.
Jie piešė „Sodros“ ateitį labai tamsiomis spalvomis, netgi viena mūsų prezidentė sakė, kad tai yra supuvusi sistema ir todėl iš jos tikėtis šviesios ateities nereikia, bet gyvenimas parodė visiškai kitokius dalykus.
Būtent „Sodros“ augimas – ir pensijų, ir rezervų – auga žymiai sparčiau negu visos kitos išmokų rūšys, trečia ar antra pakopa. Tikiuosi, kad taip nutiks ir ateityje. Sutinku, kad negalvoti apie tai būtų klaida ir siekti, kad rezervas būtų didesnis.
Tai turbūt yra kiekvienos šalies ir Vyriausybės siekis, nes tai yra pinigai, kuriais gali pasinaudoti sunkiu momentu. Šiuo atveju, žiūrime į „Sodrą“ ir priimame įstatymus. Būtent šioje srityje turime daryti daug daugiau darbų, kad valstybinė socialinio draudimo sistema būtų kuo tvaresnė, kad pensijos būtų didesnės, todėl visi mano siūlymai yra nukreipti būtent į „Sodros“ stiprinimą.
Pinigai turi būti nukreipti į dabartinius pensininkus, spręsti jų problemą šiandien, nes, kaip sakiau, skurdo lygis yra didelis. Apie šviesią ateitį galvojame, kiek galime, darome darbus, bet koncentruokimės spręsdami šios dienos žmonių problemas.
Prezidentas siūlo pensijų kėlimą iš „Sodros“ perviršio. „Sodros“ rezervas yra formuojamas tik iš pačios „Sodros“ biudžeto ir perviršio. Teoriškai, ar yra įmanoma, kad antrosios pakopos pensijų pinigai ateityje būtų naudojami pensijų didinimui?
M. Lingė: Algirdas nukreipė žvilgsnį į pačią „Sodrą“, o ji ne visais laikais gerai gyveno. Kol valstybėje nebuvo priimtas sprendimas, kad bazinė pensija mokama jau iš biudžeto, deficitas buvo nepavejamas ir metai iš metų labai didelis, vėliau ji pradėjo vystytis visai kitu pagreičiu.
Antros pakopos pensijų pinigai, ko gero, yra visai kitas žanras – jis turės labai skirtingus etapus. Matysime vieną efektą, kur žmonės pinigus deda ir kur jie nukeliauja: ar investicijoms į ateitį kitomis formomis, kaupti senatvei, ar vis dėlto trumpalaikiam vartojimui?
Trumpalaikis ekonomikos pagyvėjimas, matyt, bus, tą matėme ir Estijoje, tačiau numatytas mechanizmas, kad ta valstybės dalis, kuri buvo skirta prisidėti prie kaupimo, grįžta į „Sodrą“. Tai, be abejo, yra „Sodros“ pastiprinimas.
Aišku, galbūt trūksta iš valdančiosios daugumos tų paskatų, kurios skatintų kaupti bendrai antros pakopos sukauptas lėšas toliau, tik skirtingomis priemonėmis, o ne paleisti ranka į tokį, daug pagundų keliantį, pagyvenimą.
Algirdai, jeigu žmonės išeis iš antrosios pakopos, nutrauks kaupimą ir ta dalis lėšų grįš į „Sodrą“, ar tie pinigai teoriškai, su Vyriausybės ir Seimo pagalba, būtų galima juos naudoti ir ateityje pensijų didinimui?
A. Sysas: Čia bus didžiausia užduotis visiems paskaičiuoti. Galima tiesiog statyti spėjimus: o kiek gi žmonių pasitrauks ir kokia suma papildomai ateis į „Sodrą“? Ji gali būti nuo euro iki milijono. Aš tik spėlioju – iki milijardo tikrai nesieks, bet milijonais tikrai gali būti.
Aišku, ar jie bus biudžete preliminariai kažkiek paskaičiuota ir numatyta. Ekspertai sako, kad 40 proc. žmonių gali pajudėti, tai tų 40 proc. žmonių įmokos, kurią už juos įmoka valstybė ir „Sodra“, grįžtant į „Sodrą“, ar tai gali būti planinės, ar tai bus perviršis?
Kitų metų perviršis bus labai įdomu pasižiūrėti, koks jis bus. Perviršis paskutinius du metus buvo 700 mln. ir beveik 800 – šiais metais jau planuojama 900 mln. Aš tai matau čia ne tiek kažkokio stebuklo, bet tai yra planavimo klausimas.
Tu visada gali vidurkį šiek tiek didesnį padaryti ir perviršio gali neturėti, nes tai bus pilnos „Sodros“ pajamos ir gali suplanuoti didesnį pensijų didinimą ir bus išlaidos, bet visada visos vyriausybės daro biudžetus su rezervu.
Kitais metais perviršis tikrai gali viršyti ir milijardą, sprendžiant iš to, kiek ateis dar papildomai, tada ir matysime. Dalis tų pinigų eis ir į rezervą, nes padidėja žmonių pensijos. Jeigu valstybės pinigai grįžta, tai čia kaip „Sodros“ papildomas finansavimas, bet žmonių įmokos, kurias mokėjo iki 2019 metų, ir buvusi sumažėjusi pensija dabar bus atstatyta.
Jų pensija automatiškai mažėjo dėl to, kad dalis lėšų buvo pervedama į antrą pensijų pakopą. Šie žmonės „Sodrą“ išlošė, jau Mindaugas minėjo, kad vartojimas šiek tiek gali padidėti. Aš juokauju, kad „Topo centras“ turėtų užsakyti papildomų šaldytuvų ir televizorių, nes visi ekspertai sako, kad lietuviai iškart bėgs ir pirks, ne, aš manau, kad viskas bus normaliai.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
