Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baltarusijai sekmadienį nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, buvo priartėta prie katastrofos – sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Jis sako neabejojantis, kad prie įvykio sekmadienį prisidėjo ir Rusija, todėl yra tikimasi ne tik Europos Sąjungos (ES) ir Europos Komisijos (EK), bet ir JAV veiksmų.

Baltarusijai sekmadienį nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, buvo priartėta prie katastrofos – sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Jis sako neabejojantis, kad prie įvykio sekmadienį prisidėjo ir Rusija, todėl yra tikimasi ne tik Europos Sąjungos (ES) ir Europos Komisijos (EK), bet ir JAV veiksmų.

REKLAMA

Sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ kompanijos orlaivis buvo priverstas leistis Minske. Likus vos kelioms dešimtims kilometrų iki Lietuvos oro erdvės, lėktuvui buvo nurodyta leistis Minsko oro uoste.

Kaip pranešta, lėktuvui apgręžti buvo panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai. Lėktuvas buvo nutupdytas, kad Baltarusijoje būtų sulaikytas lėktuvu skridęs Baltarusijos žurnalistas Ramanas Pratasevičius.

„To aviacijos istorijoje dar nėra buvę“

„Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ civilinės aviacijos asociacijos vadovas Artūras Stankevičus teigė, kad įvykis šokiravo. Esą istorijoje nieko panašaus dar nebuvo įvykę.

REKLAMA

„Esame nemaloniai šokiruoti, to aviacijos istorijoje dar nėra buvę ir laukiame tam tikrų sprendimų tiek iš Lietuvos vadovų, tiek iš bendrai ES, EK“, – laidoje kalbėjo A. Stankevičius.

Pasak A. Stankevičiaus, taip nutikti galėjo bet kuriai aviakompanijai.

„Deja, reisai į Lietuvos oro uostus tokie kaip iš Turkijos, Graikijos, Ukrainos šiek tiek „kabina“ Baltarusijos oro erdvę ir aviakompanija „Ryanair“ buvo nemalonus atsitiktinumas“, – komentuoja A. Stankevičius.

Jeigu Lietuva nuspręstų vengti Baltarusijos oro erdvės, didelio poveikio, pasak A. Stankevičiaus, šalis pajusti neturėtų. Kaip sako specialistas, planuojant skrydžių maršrutus yra pasirenkamas trumpiausias kelias. Jeigu Baltarusijos oro erdvę reikėtų aplenkti, nuostoliai nebūtų dideli, mat vingis aviakompanijoms kainuotų maždaug papildomas 5–10 minučių.

Tačiau Baltarusija patirtų žymiai didesnius nuostolius.

„Ar tai būtų „Belavia“ aviakompanijos apribojimas skristi į ES šalis, ar kokia kita sankcija, mano manymu, ji yra reikalinga. Bet koks Baltarusijos apribojimas ar skrydžių apribojimas virš jų erdvės, jiems atsilieptų skaudžiai. Pati Baltarusijos oro navigacija surenka nemažai pinigų iš tų lėktuvų, kurie paprasčiausiai praskrenda virš jos teritorijos“, – aiškino A. Stankevičius ir priduria, kad tai dar sukeltų ir keliavimo nepatogumų keliautojams.

REKLAMA
REKLAMA

Jau turėjo būti pradėjęs leistis

Kaip sako A. Stankevičius, lėktuvas jau turėjo būti pradėjęs leistis į Vilniaus oro uostą.

„Turbūt Baltarusijos skrydžių vadovai iš to, ką matome per žemėlapius, kada posūkis atliktas, tikrai buvo paskutinėmis minutėmis, sekundėmis, pasirinkti tolimesnį Minsko oro uostą negu tuo metu buvęs Minsko oro uostas. Bet kuriuo atveju, situacijų aviacijoje būna įvairių. Nukreipimas į artimiausią oro uostą vardan saugumo, yra pasitaikantis atvejis, tam yra aprašytos procedūros, tvarkos ir taisyklės.

Bet visą laiką būna parenkamas artimiausias oro uostas. Šiuo atveju, oro uostas buvo Vilniaus. Tas oro uostas ir buvo pagrindinė destinacija, nereikia jam ieškoti alternatyvaus. Tuo labiau, „Ryanair“ turi bazę Vilniuje, ko ji neturi Minske. Visi faktai rodo, kad nukreipimas į Minską buvo ne aviacinis sprendimas“, – komentuoja A. Stankevičius.

Pasak specialisto, situacija paliečia ir Lietuvos kaimynę Lenkiją, mat ten orlaivis yra registruotas. Situacijos sprendimas esą dar labai priklausys ir nuo to, kokią informaciją pateiks Lenkija.

REKLAMA
REKLAMA

Siūloma stabdyti skrydžius, neskristi virš Baltarusijos

Dar sekmadienį pranešta, kad Seimo komitetai rinksis į neeilinius posėdžius šiam klausimui spręsti. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako, kad šiuo metu visos Vakarų sostinės dirba kartu. Pasak pašnekovo, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis jau kalbėjosi su Vašingtono, Londono ir Berlyno partneriais.

Jau yra pradėtas išsamus tarptautinis tyrimas.

„Kol jis nebus atliktas ir visos detalės nebus išaiškintos, mes siūlome sustabdyti bet kokius skrydžius virš Baltarusijos teritorijos, taip pat bet kokius skrydžius į ir iš Baltarusijos. Apie tai šiandien irgi kalbėsimės mūsų bendrame posėdyje su Nacionalinio saugumo komiteto nariais bei atitinkamomis žinybomis“, – sakė jis.

Pasak Ž. Pavilionio, bus kreipiamasi į ES su siūlymu įvesti griežtas ekonomines sanskcijas Baltarusijos režimui, kurios sumažintų galimybes jam veikti bei pelnytis mūsų kišenių lėšomis.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu taip pat yra svarbu išsiaiškinti, kas yra keturi rusai, kartu du dviem išlaipintais baltarusiais, likę Minske. Bus siekiama sužinoti, ar tai buvo žvalgybos operacija, ar ji buvo vykdoma mūsų teritorijoje.

„Kaip žinia, panašūs teroristiniai aktai jau buvo vykdomi sąjungininkų teritorijoje, tai netrukus pamatysime, kiek panašūs veiksmai buvo vykdomi ir pas mus“, – teigė jis.

Prisidėjo ir Rusija

Ž. Pavilionis pridūrė, kad dabar svarbiausia yra visų ES narių solidarumas ir kad incidentas režimui atsilieptų. Tačiau ne ką mažiau svarbios yra ekonominės sankcijos Baltarusijai. Bus peržiūrėti ekonominiai ryšiai, įvertinti įvairūs faktai.

„Šiuo atveju, net mūsų piliečių gyvybės buvo pastatytos į pavojų ir mes privalome imtis priemonių, nes kitą kartą tai gali baigtis labai liūdnai. Juk galėjo įvykti visokių dalykų vakar. Kariniai lėktuvai buvo labai arti ir manevrai, daromi ore, buvo labai aštrūs. Ačiū Dievui, kad vakar situacijų centras, premjerė, G. Landsbergis dirbo nesustodami ir bent žmones išgelbėjo. Tas režimas yra visas ribas peržengęs“, – komentavo Ž. Pavilionis

REKLAMA
REKLAMA

Pasak Ž. Pavilionio, sekmadienio įvykis negalėjo įvykti be Vladimiro Putino žinios. Todėl bus kalbama ir apie sankcijas Rusijai.

„Aš esu įsitikinęs, kad veiksmai buvo koordinuojami su pačiu Putinu, beje Lukašenka  su Putinu netrukus susitiks, tai kad tą skausmą pajustų ne tik Lukašenka, bet ir Putinas. Jokių nuolaidų ponui Putinui nebūtų daroma ir kad mes visi išsireikalautume laisvų rinkimų Baltarusijoje. <…> Mes buvome priartėję prie katastrofos. Tai turi būti įvertinta, tai negali pasikartoti, todėl tikiuosi, kad su sąjungininkai susitelksime. Tokią paramą jaučiu didžiausių sostinių, dabar belieka įjungti instrumentus“, – sako Ž. Pavilionis.

Visą „Žinių radijo“ laidą „Ryto espresso“ galite išgirsti čia:

„AirBaltic“ ir „Wizz Air“ atsisako skrydžių virš Baltarusijos teritorijos

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ ir Latvijos „Air Baltic“ patvirtino, jog pirmadienį lėktuvų skrydžius nukreipia nuo Baltarusijos oro erdvės. Taip nuspręsta reaguojant į situaciją, kai sekmadienį Minske buvo priverstinai nutupdytas „Ryanair“ keleivinis lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak „Air Baltic“ korporatyvinės komunikacijos vadovės Alisės Briedės, vadovaujantis Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros rekomendacija atsargiai dirbti Minske ar virš jo, bendrovė nusprendė reisuose iš Rygos į Odesą ir Tbilisį vengti Baltarusijos oro erdvės.

„Vakar, kai buvo gauta informacija apie nukreiptą komercinį skrydį į Minską, „Air Baltic“ nusprendė vengti patekti Baltarusijos oro erdvės, kol padėtis neišaiškės arba sprendimą priima valdžios institucijos“, – komentare BNS teigė A. Briedė.

„Mūsų keleivių ir darbuotojų sauga ir sveikata yra pagrindinis aviakompanijos prioritetas. Šiuo metu„Air Baltic“ ir toliau atidžiai stebi situaciją“, – pridūrė ji.

Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis Latvijos radijui pirmadienio rytą pareiškė, kad incidentas Baltarusijos yra neordinarus įvykis, keliantis daug klausimų dėl Baltarusijos oro erdvės ir skrydžių saugumo.

„Wizz Air“ vyresnysis korporatyvinės komunikacijos vadovas Andrasas Rado BNS informavo, jog skrendant iš Kijevo į Taliną vengiama Baltarusijos erdvės, o situacija toliau stebima.

REKLAMA
REKLAMA

„Galime patvirtinti, kad pirmadienio skrydis iš Kijevo į Taliną yra nukreiptas, išvengiant Baltarusijos oro erdvės. Mes nuolat stebime ir vertiname situaciją“, – teigė A. Rado.

Bendrovės kol kas nekomentavo, ar toliau skrydžiai taip pat bus nukreipiami virš kitų šalių oro erdvės.

Minske nutupdė lėktuvą

Portalas tv3.lt primena, kad sekmadienį po pietų pranešta apie, tai kad į Vilnių iš Atėnų skirdęs lėktuvas buvo nutupdytas Minske.

Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių.

Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių

Baltarusijos opozicijos koordinavimo tarybos prezidiumo narys, buvęs kultūros ministras Pavelas Latuška pareiškė, kad „Ryanair“ lėktuvu iš Minsko į Vilnių neišskrido šeši žmonės – du Baltarusijos ir keturi Rusijos piliečiai.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija iškvietė Baltarusijos ambasados Vilniuje laikinąjį reikalų patikėtinį ir pareikalavo, kad visi nutupdyto lainerio keleiviai būtų nedelsiant paleisti. To paties iš Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo pareikalavo Lietuvos ir kai kurių kitų ES šalių, Europos Komisijos bei NATO lyderiai.

REKLAMA
REKLAMA

Spalį Baltarusija paskelbė NEXTA „ekstremistiniu“ kanalu ir nurodė jį blokuoti.

Pernai NEXTA įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą.

Abu šie tinklaraštininkai figūruoja kaip kaltinamieji baudžiamojoje byloje dėl masinių neramumų Baltarusijoje. Paskelbta jų tarptautinė paieška. Jie taip pat kaltinami socialinės neapykantos teisėsaugos pareigūnams kurstymu. Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir NEXTA teigia, kad R. Pratasevičiui Baltarusijoje gali grėsti mirties bausmė.

Kanalai NEXTA ir „NEXTA Live“ yra svarbūs Baltarusijos opozicijos balsai ir padėjo mobilizuoti protestuotojus per beprecedentes demonstracijas, krėtusias šalį po pernai rugpjūtį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų.

Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų