Pastaruoju metu skandalingose bylose vis minimas dabar policijos saugomas liudytojas Mindaugas Žalimas. Pagal jo parodymus bandoma nuteisti buvusius aukštus policijos pareigūnus, jis liudijo bandant teisėją paversti chuliganu, o ir jam pačiam buvo iškelta ne viena baudžiamoji byla. Dar daugiau – „Akistata“, pasirausiusi savo archyvuose, rado duomenų, kad maždaug prieš dešimt metų M. Žalimą buvo bandoma susprogdinti.
Mįslinga tai, kad M. Žalimas nuolat atsiduria skandalingų įvykių sūkuriuose. Analizuojant jo veiksmus susidaro įspūdis, kad jis yra policijos informatorius ne tik papasakojantis ką žino, bet ir, ko gero, vykdantis slaptas policijos užduotis ir liudijantis pagal užsakymą. Tie, kurie pažįsta Mindaugą, per daug tuo nesistebi, nes šis vyrukas jaunystėje labai norėjo tarnauti policijoje, tačiau į Akademiją nebuvo priimtas dėl sveikatos problemų. Nuo to laiko jis ir blaškosi tarp abiejų barikadų pusių. Tai draugauja su nusikaltėliais, tai talkina policijai. Dar 2000-ųjų kovą jis buvo nuteistas 2 metams nelaisvės už sukčiavimus kreditinėmis kortelėmis.
Liudijo prieš teisėją
Paskutinį kartą M. Žalimas buvo minimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo Dariaus Kurpavičiaus administracinę bylą dėl chuliganizmo. Policijos pareigūnų surašytame protokole nurodyta, jog D. Kurpavičius balandžio 13-osios vakarą Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje esančiame vokiškame restorane „BUnte Gans“ elgėsi įžūliai, kibo prie lankytojų, išėjęs į lauką elgėsi chuliganiškai, keikėsi necenzūriniais žodžiais bei demonstravo savo darbo pažymėjimą.
Dėl to paties įvykio protokolas surašytas ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Audriui Pėstininkui. Kadangi prokurorui buvo nustatytas 3,02 promilės girtumas, šis neneigė, kad buvo įsivėlęs į konfliktą. Jo administracinio teisės pažeidimo byla dėl nedidelio chuliganizmo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams dar nebaigta nagrinėti. Dėl netinkamo elgesio po darbo iš generalinio prokuroro Dariaus Valio A. Pėstininkas sulaukė pastabos.
Su teisėju buvo kiek kitaip. Kadangi jo sulaikyti policija neturėjo teisės jo girtumas liko neaiškus. Nagrinėjant bylą teisme D. Kurpavičius neigė visus jam pareikštus kaltinimus.
Pasak jo, tą vakarą jis kartu su mokslo draugais buvo minėtame restorane, kur ir įvyko nesusipratimas, kai kurso ir grupės draugas A. Pėstininkas pasigedo striukės. Striukė atsirado, konfliktas lyg ir buvo išspręstas, tačiau čia ir išlindo M. Žalimas. Parodymus teisme davęs policijos saugomas liudytojas aiškino, kad jis tą vakarą į kavinę atėjo su draugu išgerti kavos. „Sėdint atkreipiau dėmesį į vyrų kompaniją, jie buvo gal aštuoniese – jie buvo stipriai išgėrę, rėkavo, – teisme pasakojo M. Žalimas.– Kažkuris nuo to stalo pradėjo daužyti bokalus į žemę, todėl vėliau barmenas atsisakė jiems parduoti alų“.
M. Žalimas teigė, kad vienas restorano svečių, kaip vėliau paaiškėjo D. Kurpavičius, barmenui „ėmė kišti savo darbo pažymėjimą ir sakė, kad atleis iš darbo, sugadins gyvenimą“. Pasak M. Žalimo, teisėjas esą provokavo konfliktą.
Tokie M. Žalimo parodymai nustebino D. Kurpavičių. „Liudytojas yra nepatikimas, jis vienoje byloje jau buvo pripažintas patologiniu melagiu“, – teigė jis.
Pasibaigus teismo procesui galima sutikti su D. Kurpavičiumi. Neatsirado liudytojų, kurie patvirtintų M. Žalimo parodymus. Jie prieštarauja ir apklaustų policininkų ir net barmeno, kurį teisėjas žadėjo atleisti iš darbo, parodymams. Pastarasis teisme tikino nieko nematęs. Tad teisėjai neliko nieko kito kaip kolegai iš uostamiesčio iškeltą byla nutraukti ir paskelbti, kad D. Kurpavičiaus kaltė – neįrodyta. Kokiu tikslu M. Žalimas melavo, taip ir liko neaišku.
Išvadino melagiu
Teisėjas D. Kurpavičius teisme sakė, kad slaptąjį policijos informatorių M. Žalimą vienoje byloje specialistai įvardijo kaip patologinį melagį. Atsakydamas į tai M. Žalimas pareiškė, jog apie tai nekalbės, o teismas esą iki šiol nėra priėmęs nuosprendžio toje byloje.
Kad M. Žalimas yra nepatikimas, Vilniaus miesto apylinkės teisme liudydamas taip vadinamoje pareigūnų byloje yra sakęs poligrafu jį tyręs Vitas Saldžiūnas. Jis jį pavadino „patologiniu melagiu“ ir sakė, kad panašūs žmonės yra čigonai. „Jis neatsakingai šneka, paskui neatsimena, ką sakė. Paskui painiojasi, – sakė teismui V. Saldžiūnas. – Visiškai sąžiningi žmonės taip nedaro. Man susidarė įspūdis, kad jis norėjo mums trukdyti. Per vieną apklausų jis pareiškė esąs jogas. Mano subjektyvia nuomone, tai patologinis melagis“, – teisme apie M. Žalimo apklausą kalbėjo poligrafo specialistas.
Šioje byloje M. Žalimas „išlindo“ 2011-aisiais, kai žiniasklaidai pranešė, kad prieš žudynes Kaune 2009 metų spalį, apie planuojamus Drąsiaus Kedžio veiksmus, nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę, jis įspėjo Policijos departamento vadovybę. Tačiau pareigūnai, anot Mindaugo, esą nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią žudynėms.
Tikrindama jo parodymus, Policijos imuniteto tarnyba atliko dešimtis kratų. Kilus skandalui iš pareigų atsistatydino tuometinis generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas ir Kriminalinės policijos viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis. Šiuo metu jie, o taip pat Kriminalinės policijos biuro pareigūnai Emilijus Damukaitis, Darjušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis teisiami dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.
Tikslas nuversti?
Teisme daugelis bando įrodyti, kad M. Žalimas liudydamas dažnai nusipaisto ir „groja pagal kažkieno dūdelę“. Neaiškiausia yra tai, kaip M. Žalimo liudijimuose atsirado V. Račkausko pavardė.
Kauno rajono policijos komisariato tyrėja Audronė Gecevičienė teisme liudijo, kad ji 2011 metų rudenį apklausė M. Žalimą nužudyto Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnio Vaido Milinio šmeižto byloje. Per apklausą M. Žalimas tyrėjai teigė, kad dar 2009 metų rugsėjo viduryje jis apie D. Kedžio planus pranešė Policijos departamento pareigūnams, tačiau šie nieko nedarė. Šių pareigūnų pavardžių per tą apklausą M. Žalimas neminėjo, tačiau jau kitos apklausos metu jis papasakojo, kad V. Račkausko ir T. Ulpio pavardes sužinojęs iš žurnalisto V. Gaivenio. Esą šis jam pasakė šių dviejų pareigūnų pavardes ir pasakė, kad jie tikrai ten turėjo būti.
„Teismui dar nepavyko išsiaiškinti, kodėl M. Žalimas pasirinko tokią šmeižto kampaniją. Jo paties paaiškinimai teisėjui, kad taip jam liepė žurnalistas Virginijus Gaivenis (2011 metų lapkričio 8-osios vakarą pirmasis parodęs M. Žalimo interviu per LNK, – red. past.), kelia abejonių,– „Akistatos“ žurnalistui Dailiui Dargiui yra sakęs V. Račkauskas.– Apie tai kalbėjau nuo pirmos dienos, tačiau to niekas nenorėjo girdėti. Tai patvirtina, kad kažkas turėjo tokį tikslą nuo pradžių ir jį pasiekė. Suprantu, kad pagrindinis taikinys esu aš. Kartu teisiamųjų suole esantys vyrai apkaltinti, kad kažkam reikėjo nuversti mane. Kaip sakė liudytojas M. Žalimas: „Carą nuvertėme!“ Vadinasi, kažkieno tikslas buvo pasiektas.“
Reketavo iš kalėjimo
„Akistatoje“ M. Žalimas jau buvo minimas net 2002-aisiais. Tuomet prie jo buto durų Mažeikiuose buvo padėtas 200 gramų trotilo briketas. Į įvykio vietą iškviesti „Aro“ pareigūnai nustatė, kad, matyt, M. Žalimą norėta tik pagąsdinti ar dėl ko perspėti, nes trotilas nebuvo paruoštas sprogdinimui.
Buvo iškelta baudžiamoji byla dėl turto prievartavimo, nes paaiškėjo, kad M. Žalimui buvo skambinta mažiausiai 5 kartus ir reikalauta iš jo 10 000 JAV dolerių. Buvo nustatyta, kad Mindaugui skambino Lukiškėse kalintis šiaulietis Mindaugas Gavorskas, pravarde Mindasas. Tai paaiškėjo atlikus garso įrašų ekspertizę. Ir nors M. Gavorskas teisme gynėsi ir sakė, kad tomis dienomis, kai buvo skambinta M. Žalimui, jis kalėjo karceryje, į kurį uždaromas kalinys yra išrengiamas nuogai ir atliekama smulkmeniška jo krata, todėl, anot šiauliečio, naudotis ryšio priemone jis neturėjo net teorinių galimybių, teismas pripažino jį kaltu reketavus ir skyrė 6 metus nelaisvės.
Ir nors galutinė laisvės atėmimo bausmė šiauliečiui pailgėjo tik 2 metais, tačiau tas teistumas jam atėmė galimybę kreiptis į teismą dėl lygtinio paleidimo pirma laiko. Tad teismo skirtą bausmę 13 metų ir 6 mėnesius M. Gavorskas atliko „nuo skambučio iki skambučio“. Jis buvo nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti Šiaulių nusikalstamo pasaulio atstovus Ramūną Stungurį-Muminą ir Virgilijų Norkų-Gugą. Tam darbui jis buvo pasisamdęs panevėžietį Andrių Žukauską. Ir nors M. Gavorskas ne kartą instruktavo A. Žukauską, kaip ir kur reikia nušauti jam neįtikusius konkurentus, tačiau R. Stungurys išsigelbėjo mesdamas į nevykėlį „kilerį“ kėdę, o kėsinantis į V. Norkų, pačiam šauliui buvo peršautos abi kojos. Už tai M. Gavorskas ir A. Žukauskas buvo nuteisti kalėti po 12 metų. Mindasui bausmė dar padidėjo dėl M. Žalimo reketo, o tiek R. Stungurys, tiek V. Norkus vis tiek ilgai neišgyveno.
V. Norkus žuvo 2005-ųjų balandį per avariją Radviliškio rajone, R. Stungurys 2006-ųjų rugsėjį užsimušė mįslingomis aplinkybėmis iškritęs pro langą šeštajame aukšte iš žmonos tėvų buto Rusijos sostinėje Maskvoje. Abu šauliai jiems skirtas bausmes jau atliko.
Petras KURMELIS
AKISTATA
