Pagėgių rinktinės pasieniečiai iš užmaršties prikėlė Mažosios Lietuvos laikus menančias kapinaites. Nuo šiol kiekvienas pasienyje su Rusija užklystantis į Plaškių kapinaites galės pasidžiaugti istoriniu paveldu, padėti gėlę ar uždegti žvakutę tiems palaidotiems, kurių kapo lankyti nebėra kam.
Kad istorinės kapinaitės būtų tvarkingos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos pasieniečiai rūpinosi jau nuo birželio.
Kaip išsaugoti metalinius, istorinę vertę turinčius kryžius, rugsėjį atvykęs į Plaškius pareigūnams pasakojo liuteroniškų kryžių žinovas Algis Šveikauskas. Jis, siekdamas išsaugoti senuosius liuteroniškus kryžius, Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programai pateikė projektą ir gavo finansavimą.
Projekto idėjos autorius ir koordinatorius A. Šveikauskas siekia, kad metaliniai kryžiai būtų apsaugoti juos konservuojant, aprašant, nufotografuojant. Informacija apie juos būtų kaupiama kryžių informacinėje sistemoje. Prie projekto įgyvendinimo iniciatorius kvietė prisijungti tuos, kurie turi galimybę aprašyti laiko dar neįveiktus ir vandalų nenuniokotus kryžius.
Kai dar birželį pasieniečiai pasiryžo sutvarkyti senas ir visiškai apleistas kapines, vaizdas jose buvo katastrofiškas - unikalūs XIX amžių ir Mažosios Lietuvos laikus menantys kryžiai gulėjo nuvirtę, juos šakomis buvo apraizgę krūmai. Lentelės su samanomis apaugusiais užrašais vokiečių ir lietuvių kalbomis mėtėsi ant žemės, ant jos taip pat gulėjo laiko ir gamtos paliesti unikalūs paminklai. Reto grožio iš metalo iškalti angelai sukėlė kapinėse besidarbavusių pasieniečių nuostabą.
Plaškių kapinaitėse pasienio pareigūnai iškirto krūmus, krūmokšnius ir medelius palikdami jose tik ąžuolus ir beržus, iškasė jau žemėse buvusius kryžius, juos atstatė, nušveitė ir nudažė kapinių kryžius bei antkapius, sutvarkė aplinką, pasodino gėlių.
Metaliniai angelai dabar vėl liudija, kad čia yra senosios kapinės, kad jos saugomos ir prižiūrimos.
