Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Vyriausybė „yra pasiruošusi įsipareigoti“, jog pasibaigus sunkmečiui senatvės pensijos didėtų. Taip esą būtų atsilyginama už kitais metais numatomą jų mažinimą. Tačiau Premjeras nesutinka, kad jau dabar formaliai būtų nustatyta kompensavimo tvarka.
„Vyriausybė yra pasiruošusi įsipareigoti pasibaigus šio laikotarpio finansinei krizei [dabartinį mažinimą – lrt.lt] kompensuoti spartesniu pokrizinių socialinių išlaidų, tarp jų – ir išlaidų senatvės pensijoms – augimu. Tai tą mes galime labai aiškiai pasakyti – taip, tai yra mūsų įsipareigojimas“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.
Tačiau konkrečiai kompensavimo schemą, anot Premjero, geriau svarstyti vėliau, kai ekonomika jau atsigaus.
„Kokie nors kiti kompensaciniai mechanizmai, kurie gultų neapgalvotai sunkia našta ant būsimųjų kartų, mano įsitikinimu, jie prieštarautų konstituciniam solidarumo tarp kartų principui“, – kalbėjo jis.
Tai, kad reikia numatyti mažinamų pensijų kompensavimo mechanizmus yra nurodžiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pagal laikiną Socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymą, ateinančiais metais senatvės pensijos, priklausomai nuo jų dydžio, mažės nuo 3,3 iki 12,4 procento. Daugiausiai mažės apie 1,7 tūkst. litų ir daugiau siekiančios senatvės pensijos.
Dirbančių pensininkų pensijos mažės priklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio – nuo 2,5 proc. iki 70 proc.
Kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte numatoma, kad fondo pajamos sieks 9,9 mlrd. litų, o išlaidos – 12,58 mlrd. litų, tad numatomas deficitas viršys deficitas – 2,69 mlrd. litų.
