Parlamentarai pašalino Petrą Gražulį iš Seimo: bus draudžiama kandidatuoti 10 metų

Remiantis Konstitucija, kai Seimas parlamentaro mandatą panaikina už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą, tai jis 10 metų negali užimti pareigų, kur reikia duoti priesaiką Lietuvos valstybei. Tai reiškia, kad P. Gražulis 10 metų negalės kandidatuoti į Seimą. 

P. Gražulio mandatą buvo galima panaikinti ir kitu pagrindu – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl piktnaudžiavimo, mat būdamas Seimo nariu bandė paveikti Lietuvos ir Rusijos valstybės tarnautojus, kad šie pagelbėtų šaldytų maisto produktų gamybos bendrovei „Judex“.

Skirtumas tik tas, kad pirmuoju atveju P. Gražulis negalės į Seimą kandidatuoti 10 metų, o antruoju atveju – tokio ribojimo nebūtų ir politikas būtų galėjęs puikiausiai dalyvauti Seimo rinkimuose jau 2024 metų spalio mėnesį.

„Noriu pasidžiaugti parlamentu, kad šiandien išlaikėme tą egzaminą ir įvertinome Konstitucinio Teismo nutartį. Taip pat norėčiau pasidžiaugti ir už Petrą, nes išties Petras dabar galės pailsėti, pailsėti nuo valdžios, pailsėti nuo tų nelemtų konservatorių, kurie rupūžės tiek energijos ir sveikatos suėdė. Dabar viskas bus kitaip. Petrai, tikiu, kad klausot, galėsit pailsėt, atrast kažką naujo, galbūt net pakeliaut“, – po balsavimo sakė konservatorius Audrius Petrošius. 

Iš viso už P. Gražulio apkaltą balsavo 86 parlamentarai, 8 balsavo prieš ir 4 susilaikė. Tai reiškia, kad valdančiosios koalicijos balsų neužteko, o prie P. Gražulio išvertimo iš posto prisidėjo opozicija: neoficialiomis žiniomis, tai socialdemokratai bei atstovai iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.

Petras Gražulis: „Esu šiek tiek sutrikęs“

Pats P. Gražulis portalui tv3.lt sakė po tokio balsavimo esantis šiek tiek sutrikęs, nes manė, kad opozicija nedalyvaus balsavime, o šioji galiausiai dalyvavo.

Politikas teigia, kad balsavime dalyvavo netgi Darbo partijos atstovai, kuriems valdantieji neva galėjo pažadėti, kad ketvirtadienį nebus panaikintas jų atstovo Vytauto Gapšio mandatas. Pastarasis šiuo metu yra įkalintas po Vilniaus apygardos teismo sprendimo politinės korupcijos byloje. 

„Nu kaip pasakyti, vis tiek esu žmogus. Gal ne pasimetęs, bet esu šiek tiek sutrikęs“, – apgailestavo P. Gražulis.

Paklaustas, ar nėra taip, kad užkniso net opoziciją, P. Gražulis sakė to nežinantis: „Man jie taip į akis nesakė“. 

Politikas sakė ketinantis dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, kurie vyks birželio mėnesio pradžioje su „Tautos ir teisingumo“ partijos sąrašu (buvusi „Tvarka ir teisingumas“). Pats vienas savęs išsikelti šiuose rinkimuose P. Gražulis negali, o partijai „Tauta ir teisingumas“ bus sunku pasiekti gerų rezultatų, nes iš viso Lietuvai skirta tik 11 vietų Europos Parlamente, todėl norint iškovoti bent vieną vietą reikia surinkti tikrai daug balsų. 

Bandė vaizduoti esąs persekiojamas

P. Gražulis į posėdį pirmadienį atvyko be advokato. „Politiniai kaltiniai sovietiniais laikais niekada neimdavo advokato. Kodėl? Nes žinojo, kad sprendimus priimdavo Komunistų partija ir KGB, o teismai tik įformindavo tuos sprendimus. Šiandien aš žinau, kad šitas Konstitucinio Teismo sprendimas, vadovaujant konservatoriui Šedbarui, buvo priimtas konservatorių arba Landsbergių nurodymu“, – sąmokslo teoriją dėstė parlamentaras. 

Kalbėdamas iš tribūnos vienmandatėje Gargždų apygardoje išrinktas politikas bandė pavaizduoti, kad yra persekiojamas politiškai panašiai kaip sovietmečiu. Jis abejojo, ar mygtuko paspaudimas, net jeigu jis ir buvo paspaustas, yra toks didelis nusikaltimas, kuris gali būti palyginamas su permokėtais 160 mln. eurų bendrovei ESO arba pažeidžiant įstatymus įgyvendintais viešaisiais pirkimais Vilniuje organizuojant NATO viršūnių susitikimą. 

„Gerbiamieji, ar tai nėra melo karalystė? Šitą melo karalystę sukūrė Landsbergių dinastija“ – aiškino P. Gražulis. 

P. Gražulis daugiausia pasakojo apie savo nuopelnus ir kentėjimus sovietmečiu, netgi nupasakojo sapnus, kuriuos sapnavo būdamas suimtas sovietų 1988 metais. Kalbėdamas politikas graudinosi, pyko, mojavo rankomis. Parlamentaro biografijoje parašyta, kad 1988 metais jis buvo areštuotas už antisovietinę veiklą, kalėjo Lukiškių ir Pravieniškių kalėjimuose, Mordovijos lageryje. 

Kalbėdamas P. Gražulis šiek tiek jaudinosi, todėl nebuvo išvengta juokingų detalių. Pavyzdžiui, politikas kelis kartus pakartojo, kad jo tėvo ir mamos šeimoje buvo skaitoma draudžiama tarybinė literatūra. Kaip žinoma, tuo metu buvo draudžiama antitarybinė literatūra, bet ne tarybinė. P. Gražulis taip pat dėstė esantis iš „beveik 16 vaikų šeimos“. Politikas siekė pasakyti, kad iš 16 gimusiųjų užaugo tik 15 vaikų, todėl ir buvo pavartotas žodis „beveik“. 

Pasisakant Seimo nariams net keletą kartų kilo klausimas, kaip P. Gražulis gali būti kaltinamas, jeigu iš pradžių Mišrios grupės narys Andrius Palionis paliudijo matęs, jog P. Gražulis nepaspaudė balsavimo mygtuko už kitą Seimo narį, nes neva A. Palionis jį sudrausminęs. Tačiau taip A. Palionis liudijo tik Specialiajai tyrimo komisijai, o paskui Konstituciniam Teismui ir prokurorams nurodė, kad iš tiesų veiksmo nematė ir komisijoje kalbėjo apie kitą įvykį. 

„Aš noriu pasakyti, kad medžiaga dėl galimai melagingų parodymų buvo perduota prokuratūrai, toje pačioje prokuratūroje A. Palionis aiškiai pasakė, kad jis šito veiksmo nematė. Aš iš tiesų nuoširdžiai nesuprantu, kokiu būdu A. Palionis šitaip liudydamas specialiojoje komisijoje išvengė Baudžiamojo kodekso?“, – visai kitu dalyku stebėjosi Specialiajai tyrimų komisijai vadovavęs konservatorius Linas Slušnys. 

Bet į jo klausimą atsakė pats A. Palionis: baudžiamosios bylos už melavimą jis neužsidirbo tik dėl to, kad L. Slušnys, kaip tuometinės komisijos pirmininkas padarė klaidą – nesupažindino jo su pasekmėmis, kas būtų, jei meluotų. 

Ką nustatė Konstitucinis Teismas?

Konstitucinis Teismas pateiktoje išvadoje konstatavo, kad Seimo nario P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai, šiuo veiksmu Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Konstitucinis Teismas nustatė šias aplinkybes:

1. Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu, laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek., buvo balsuojama dėl Seimo nutarimo dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo.
2. Pagal Seimo Elektroninės balsų skaičiavimo sistemos duomenis, šio balsavimo metu buvo balsuota, be kita ko, iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui P. Gražuliui ir iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui Linui Jonauskui.
3. Iš Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio vaizdo įrašo ir Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto matyti, kad Seimo narys L. Jonauskas, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, balsavime nedalyvavo – savo ranka prie balsavimo pulto neprisilietė, didesnę balsavimui skirto laiko dalį buvo nusisukęs į virš jo esančioje eilėje darbo vietose sėdinčių kolegų pusę. Taip pat matyti, kad Seimo narys P. Gražulis kaire ranka atlieka nenustatytą veiksmą ar veiksmus ties savo ir ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo pultais.
4. Seimo narys L. Jonauskas, Seimo posėdžių salėje sėdintis Seimo nario P. Gražulio kairėje, nurodė, kad nematė, ką minėto balsavimo metu darė P. Gražulis – balsavo ar nebalsavo, nes tuo metu buvo nusisukęs.
5. Seimo narys Andrius Palionis, Seimo posėdžių salėje sėdintis už Seimo nario P. Gražulio, Specialiajai tyrimo komisijai nurodęs, kad matė, kaip L. Jonauskas užsiregistravo ir pabalsavo, taip pat matė, kad nors P. Gražulis tiesė kairę ranką link L. Jonausko balsavimo pulto mygtukų, tačiau jų nespaudė, nes jis (A. Palionis) sudrausmino P. Gražulį taip nedaryti, Konstitucinio Teismo posėdyje nurodė, kad duodamas parodymus Specialiajai tyrimų komisijai suklydo ir davė parodymus apie kitą įvykį.
6. Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamento Informacinių sistemų skyriaus analitikas programuotojas Rytis Petronis Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškino, kad Seimo nariui balsuojant reikia atlikti du veiksmus: pirmas veiksmas yra registracija, kurios metu Seimo nariams užtenka paspausti bet kurį iš penkių balsavimo pulte esančių mygtukų; paspaudus bet kurį iš jų, užsiregistruojama; antras veiksmas yra balsavimas, kai balsuojama paspaudus vieną iš trijų mygtukų – „už“, „prieš“ arba „susilaikau“; siekiant užsiregistruoti ir balsuoti Seimo posėdyje galima du kartus spausti tą patį pasirinktą balsavimo mygtuką – „už“, „prieš“ arba „susilaikau“; nėra nustatyta, koks įmanomas trumpiausias laikas tarp dviejų mygtuko paspaudimų (registracijos ir balsavimo), bet tai gali būti sekundės dalys.
7. Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, Seimo Elektroninė balsų skaičiavimo sistema veikė be sutrikimų.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nors iš Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio vaizdo įrašo ir šį įrašą analizuojančio Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto matyti, kad Seimo narys L. Jonauskas, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos projekto, balsavime nedalyvavo, Seimo Elektroninės balsavimo sistemos duomenimis, priimant Seimo rudens sesijos darbų programą buvo balsuota iš Seimo nario L. Jonausko darbo vietos – užfiksuotas balsavimo rezultatas „susilaikau“, tai yra užfiksuota, kad jo darbo vietoje paspaustas atitinkamas balsavimo pulto mygtukas (registruojantis balsuoti ir balsuojant).

Atsižvelgiant į tai, kad tik Seimo nario P. Gražulio ranka užfiksuota ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pultu tuo metu, kai vyko balsavimas dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, ir tai, kad šio balsavimo metu balsavimo įranga veikė be sutrikimų, darytina išvada, kad tik Seimo narys P. Gražulis galėjo paspausti atitinkamą Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pulto mygtuką.

Vertindamas Seimo nario P. Gražulio paaiškinimą, kad jis esą galėjo netyčia suklysdamas balsuoti už kitą Seimo narį, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad L. Jonausko darbo vieta minėto balsavimo metu nebuvo tuščia, L. Jonauskas sėdėjo šalia P. Gražulio, taigi nebuvo įmanoma supainioti darbo vietų ir atsisėdus į greta esančią ne savo darbo vietą pabalsuoti už kitą Seimo narį kaip už save.

Be to, kaip matyti iš Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio vaizdo įrašo ir šį įrašą analizuojančio Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto, Seimo narys P. Gražulis, prieš atlikdamas tam tikrą veiksmą ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pultu, buvo ką tik pats balsavęs iš savo darbo vietos.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad tam, kad balsavimo sistemoje būtų užfiksuotas balsavimo rezultatas „susilaikau“, balsavimo sistemos pulto mygtuką reikia paspausti du kartus – paspaudus balsavimo sistemos pulto mygtuką tik vieną kartą, būtų užfiksuotas tik registravimasis balsuoti, bet nebūtų užfiksuotas balsavimo rezultatas „susilaikau“. Taigi remdamasis šiais argumentais Konstitucinis Teismas įvertino Seimo nario P. Gražulio paaiškinimą, kad jis galbūt galėjo netyčia, suklydęs pabalsuoti už Seimo narį L. Jonauską, kaip nepagrįstą.  

Įvertinęs šiai bylai reikšmingas aplinkybes, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys P. Gražulis, Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, sąmoningai, tyčia balsavo du kartus – ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad tokiu veiksmu Seimo narys P. Gražulis nepaisė Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, o balsuodamas už kitą kolegą savavališkai perėmė Seimo nario L. Jonausko teisę savo nuožiūra balsuoti priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, taip iškreipdamas balsavimo rezultatus.

Vadinasi, Seimo narys P. Gražulis, Seimo posėdyje balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, savo pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.