Seimo nariai ketvirtadienį atmetė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) sprendimą nepritarti ir konservatoriaus Arvydo Anušausko, ir „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio projektams.
Kad jie toliau būtų svarstomi, balsavo per 70 parlamentarų.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Ignas Vėgėlė bei Rita Tamašunienė tvirtino, kad visuomenė turi teisę žinoti asmenis, kurie slapta bendradarbiavo su sovietų represine struktūra.
Jų teigimu, paviešinus tokius žmones būtų įvykdytas istorinis teisingumas.
„KGB veikla Lietuvoje daugeliui šeimų atnešė ypatingai didelę žalą. Tiesiog buvo išnaikintos šeimos. O dabar mes po devyniais užraktais, vos ne kaip valstybės gėrybę, norime slėpti informaciją apie šituos asmenis“, – teigė R. Tamašunienė.
Atmetus NSGK poziciją, nutarta, kad toliau projektus nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
A. Anušauskas siūlo iš dabar galiojančio Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo išbraukti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams.
Pagal jo projektą, pasibaigus įslaptinimo terminui pateiktos informacijos ir duomenų apie juos (KGB bendradarbius – BNS) naudojimo tvarką nustatytų Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Anot R. Žemaitaičio projekto, turėtų būti paviešinti buvę KGB bendradarbiai, kurie šiuo metu yra valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovai, jų pavaduotojai, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, viešosios informacijos rengėjai bei skleidėjai, politinių partijų nariai.
2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tuomet prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų, tai yra kol baigs galioti jų byloms suteikta slaptumo žyma.
Artėjant tam terminui, 2015 metų birželį, Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.
Tačiau ir dabar galiojanti įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams.
Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.
Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Seime anksčiau buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
