Pangasijų filė, į mūsų šalį atkeliavusi iš kito pasaulio krašto, kainuoja pigiau, nei vietinės žuvys. Tai žmonėms irgi kelia įtarimų – kodėl pangasija tokia pigi.
Užšaldyta pangasijos filė atsirado palyginti neseniai. Šiaulietė Galina Žvigaitienė sako, jog dažnas ją pamėgo, nes skani. Be to - kaina prieinama. Deja, pasiekė informacija, kad šios žuvies geriau nevalgyti, nes tai esantys nuodai. Moteris rodo popieriaus lapą, kuriame rusų kalba rašoma „Ostorožno: Ryba-baca - morskoi jazyk (rus. Atsargiai – pangasija). Netrukus ir redakcijos elektroniniu paštu atskrieja informacija apie neseniai ant Europos prekystalių atsiradusią žuvį, kuri daugelyje Šiaurės Amerikos ir Europos šalių esą net nevartojama maistui. O mes valgome, nes neva gyvulių šėrimui ir trąšoms auginamos žuvies kaina prieinama, o skonis - priimtinas... Žuvies tiekėjai ir maisto kokybės vertintojai šiandien jaučiasi ramūs - jų nepasiekė nė vienas vartotojo skundas.
Rekomenduojama nevalgyti
Elektroniniu paštu platinama informacija apie pangasiją verčia susimąstyti - ar tikrai žinome, ką valgome? „Žuvis PANGASIJA (arba kitaip SKORPIONŽUVĖ) neseniai atsirado ant Europos prekystalių. Kaina visai prieinama. Parduodama užšaldyta filė. Eksportuojama iš Vietnamo." Toliau elektroniniame laiške teigiama, jog žmonės dažniausiai ją vartoja keptą.
Ši žuvis, esą, kilusi iš Pietų Amerikos (Peru). Ten ją augina techninėms reikmėms. Žuvų miltai iš šios žuvies naudojami gyvuliams šerti ir trąšoms žemės ūkyje. Maistui ji ten nevartojama. „Daugelyje Šiaurės Amerikos ir Europos šalių šios žuvies neleidžiama vartoti maistui, - teigiama laiške ir paaiškinama priežastis, - joje yra didelis kiekis nuodų, bakterijų, sunkiųjų metalų, hormonų.“
Priežastis tokios žuvies taršos taip pat aiški. Mat pangasija veisiama Mekongo upėje (Vietnamas), o ši upė - labiausiai užteršta upė visoje planetoje.
„Į Mekongą nupilamas nevalytas chemijos ir odos gamyklų vanduo, kanalizacijos nuotekos, mineralinės trąšos iš laukų. Užšaldant žuvį naudojamas tas pats Mekongo vanduo". Be to, laiške teigiama, kad žuvies augimui pagreitinti iš Kinijos atvežami hormonai, kurie švirkščiami į patelių kūną. Hormonų sudėtis įslaptinta. Europos produktus kontroliuojančios institucijos esą reikalavusios patvirtinti sudėtį, deja gamintojai atsisakantys pateikti šių hormonų duomenis.
Pasak elektroninio laiško autoriaus, dėl santykinai žemos šios žuvies kainos dažniausiai ją perka nepasiturintys gyventojų sluoksniai. Anot laiško autorių, pastebėta, kad žuvies vartojimas sukelia kepenų pažeidimą, kraujo ligas, pažeidžia žmogaus vidaus organus. Uždraudus šią žuvį pardavinėti daugelyje Europos, Kanados, Amerikos šalių, nesąžiningi verslininkai deda ją į taip vadinamas „krabų lazdeles" ir kitus kulinarinius gaminius iš žuvies.
Patariama perkant atidžiai išstudijuoti gaminio sudėtį. Aptikus, jog sudėtyje naudota ši žuvis, rekomenduojama neįsigyti šio produkto.
Teigiama, jog Maisto produktų kokybę kontroliuojančios organizacijos rekomenduoja nenaudoti
maistui šios žuvies ir produktų iš jos.
Žuvų tiekėjai - nesibaimina
Į redakciją atėjusi šiaulietė G. Žvigaitienė neslepia - žuvį ne kartą pirko ir jos švelnus skonis patinka visai šeimai. Tačiau perskaičiusi informaciją apie žuvį liko sukrėsta - negi tikrai ta žuvis tokia pavojinga?
„Kaip gali žuvis, atvežta taip iš toli, kainuoti taip pigiai? Akivaizdu, kad čia - kažkas ne taip", - sako šiaulietė. Tačiau dabar, kai perskaitė apie tai, kaip ši žuvis auginama, noras ją valgyti tikrai praėjo.
Lietuvoje pangasiją parduotuvėms tiekia Vilniuje įsikūrusi įmonė „Salų žuvys". Pardavimų vadovas Romas, atsiliepęs į „Šiaulių naujienų" telefono skambutį, paaiškina, jog įmonė šiuo metu yra uždaroma, jos veikla stabdoma. Tačiau paklaustas apie pangasiją, ponas Romas paaiškina, jog įmonė nuo šiol priklauso Latvijos įmonei „Salas zivis", kuri ir perka pangasiją, o jos darbas - pardavinėti šią žuvį. Taigi ar nebus tik ta pati panelė, tik kita suknelė? Ar tik nebus taip, kad nesąžiningi verslininkai mėto pėdas ir taip išsisuka nuo atsakymo apie žuvies kokybę?
„Esame sudarę sutartis su visais didžiaisiais prekybų centrais visoje Lietuvoje, tad žuvis parduodama visuose miestuose", - sako pardavimų vadovas.
Šviežių pangasijų gabalai, pasak vadybininko, parduotuvės vitrinose laikomi ant ledų, naktį perkeliami į šaldytuvus. Galiojimo terminai leidžia taip laikyti savaitę.
Paklaustas, ar buvo atliktas šios žuvies kokybės tyrimas, Romas paaiškina, kad tai turėtų atlikti latviai, perkantys žuvį, nes Latvijoje yra pirkimų skyrius. O Lietuvoje esanti neseniai pavadinimą pakeitusi įmonė tik pardavinėja žuvį. Paklaustas, ar jo nepasiekė internetu platinama informacija apie tai, kad žuvis gali būti pavojinga žmonių sveikatai, pardavimų vadybininkas neslepia - pasiekė. „Dirbame toliau ir nekreipiame dėmesio", - sako žuvies platintojas ir patikina, jog jei pasiektų atgarsiai iš vartotojų, susirūpintų. Dabar vartotojai nesiskundžia, tad prekyba nesustojo.
Tačiau pardavimų vadybininkas pastebi, jog šią žuvį labiau perka mažesnių galimybių žmonės. „Akcijų metu ji kainuoja 6.99 lito, o šiaip - apie dešimt litų", - sako Romas, ir priduria, jog tokia šaldytos filė kaina - tikrai nedidelė. „Mes tenkiname visų vartotojų poreikius, tad ir ši žuvis turi savo pirkėją", - paaiškina pardavimų vadybininkas, puikiai matantis, kad lietuviška žuvis pangasijai - ne konkurentė.
Jokių nusiskundimų
„Šiaulių naujienos" kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėją Aldoną Mikalauskienę. Ji teigė, kad jokios informacijos iš vartotojų tarnyba pastaruoju metu nėra gavusi, tad ir apie galimai nuodingą žuvį nėra girdėjusi.
„Aš pati žuvies kokybės vertinti negalėčiau. Turėčiau kreiptis į Nacionalinį maisto ir rizikos vertinimo institutą, kuris galėtų pateikti informaciją.
Paklausta, kodėl iki šiol nesikreipė, nors redakcija informaciją pateikė praėjusią savaitę, vedėja paaiškino, jog neturėjusi laiko.
„Tai jau ne pirmas internetu platinamas pranešimas apie galimai nekokybišką ar sveikatai pavojingą maisto produktą", - teigia vedėja. Deja, į šiuos pranešimus maisto kokybės vertintojai nekreipia dėmesio, kol tyli vartotojai. O vartotojai, akivaizdu, prabyla tik tada, kai įsigyja sugedusį, nekokybišką produktą. Vartotojai patys nežino, ką valgo, kai perka pigų, ilgai negendantį ir skonio receptoriams priimtiną produktą. Deja, gali būti, kad nuodai kaupiasi organizme ir jie prabils klastingomis, sunkiai pagydomomis ligomis. Deja, niekas nežinos, nei iš kur tos ligos atsiranda, nei kodėl jos plinta, nei kodėl jaunėja. Nes panašu, jog niekam nerūpi, kai žmonės farširuojami nuodais ir chemija.
Teigiama, jog pangasijos – tai vienos iš greičiausiai augančių žuvų pasaulyje. Deja, nuvykti į Vietnamą ir patikrinti, ar šių žuvų augintojai nenaudoja jokių augimą skatinančių hormonų ar chemikalų, paprastas vartotojas neturi galimybės.
Šiaulių apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aldona Mikalauskienė apie galimai nuodingą žuvį girdi pirmą kartą.
Zita KATKIENĖ
