Panevėžio miesto savivaldybės meras Povilas Vadopolas raštu kreipėsi į Seimą bei Vyriausybę dėl PVM tarifo sumažinimo nuotekų tvarkymo paslaugoms.
Kadangi Nevėžio upė yra nevandeninga, jos debitas sausuoju metų periodu tesiekia 0,23 m3/s, mažiausias srovės greitis – 0,06 m/s. Todėl Panevėžio nuotekų valymo įrenginiuose išvalytoms nuotekoms pagal biocheminį deguonies suvartojimą (BDS7) taikomi griežtesni, negu numatyta Lietuvos Respublikos norminiuose dokumentuose, normatyvai.
1992 m. Helsinkio komisijos šalių narių delegacijos Panevėžio miesto nuotekų valyklą įrašė į karštųjų taškų, teršiančių Baltijos jūros aplinką, sąrašą ir įpareigojo imtis priemonių situacijai pagerinti. Jei bendrovė nebūtų įvykdžiusi reikalavimų, jai būtų grėsusios milžiniškos baudos ir kelis kartus didesnis taršos mokestis, kuris savo ruožtu būtų didinęs ir geriamo vandens bei nuotekų tvarkymo kainas.
1994 m. Vyriausybė priėmė Nevėžio ir Šventosios upių apsaugos programą, pagal kurią Panevėžio miesto nuotekų valyklai rekonstruoti iki 2003 m. buvo numatyta skirti 100 mln. Lt iš Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto lėšų. Tačiau šių pinigų Savivaldybė neskyrė ir siūlė bendrovei imti šimtamilijoninę paskolą iš Europos investicijų banko (EIB).
100 mln. Lt banko paskola būtų kelis kartus pakėlusi vandens kainų bei nuotekų tarifus, todėl įmonė ieškojo kitų finansavimo šaltinių ir Panevėžio miesto nuotekų valyklai rekonstruoti lėšos buvo gautos iš PHARE programos – per 10 mln. Lt, LR biudžeto – 17,3 mln. Lt, Švedijos pramonės tarptautinės plėtros agentūros (SIDA) – 11,6 mln. Lt, ES - per 34 mln. Lt, UAB „Aukštaitijos vandenys“ – 5,6 mln. Lt ir EIB – 20,7 mln. Lt. Šiandien EIB jau grąžinta 6,7 mln. Lt su palūkanomis. Likęs įsiskolinimas – 19,9 mln. Lt. (su palūkanomis), kuris irgi įskaičiuotas į dabartinius geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifus.
Per 2005–2009 metus nuotekų valymo įrenginiuose įdiegtos naujausios azoto ir fosforo šalinimo technologijos. Nuo 2008 metų nuotekos šiuose įrenginiuose išvalomos iki ES ir Vyriausybės nustatytų normatyvų lygio, o 2009 metų birželį Helsinkio komisijos šalių narių delegacijos Panevėžio miesto nuotekų valykla išbraukta iš karštųjų taškų sąrašo.
Metinis UAB „Aukštaitijos vandenys“ valyklų pajėgumas – 13330 tūkst. kub. m. Į valyklas atitekančių nuotekų vidutinė tarša pagal biocheminį deguonies suvartojimą – 530,0 mg/l, arba 1,34 karto didesnė už nuotekų, vidutiniškai atitekančių į I grupės įmonių valyklas. Valyklų pajėgumais nuotekų išvalymas pagal BDS7 – 98,91 proc. (3,86 punkto geresnis už vidutinį I grupės įmonių valyklose).
Aukšti kokybės reikalavimai išleidžiamoms nuotekoms didina nuotekų valymo paslaugos savikainą: didesnės elektros energijos vartojimo normos nuotekų valymo veikloje, didesnės technologinių medžiagų sąnaudos, po rekonstrukcijos padidėjusi valymo įrenginių kaina didina turto sąnaudas. Jų augimas daro tiesioginę įtaką bendrovės teikiamų paslaugų kainoms.
Atsižvelgdama į tai, Panevėžio miesto savivaldybė prašo sumažinti standartinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą UAB „Aukštaitijos vandenys“ nuotekų tvarkymo paslaugoms.
„Tikimės, kad Seimas bei Vyriausybė atsižvelgs į mūsų prašymą ir sumažins standartinį 21 proc. PVM tarifą UAB „Aukštaitijos vandenys“ nuotekų tvarkymo paslaugoms. Tokiu būdu atitinkamai sumažėtų ir gyventojų mokestis už nuotekų tvarkymą“, - sakė meras P. Vadopolas.
