Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Kristina Janulevičienė informavo, kad tiek L. Čekavičienė, tiek jos buvęs sugyventinis, vaikų tėvas, mėgo išgerti.
,,Šiuo metu moteris gyvena pas naują gyvenimo draugą, ji namo negrįžo. Vaikų tėvas rastas neblaivus, namuose netvarka, vaikai neprižiūrėti, todėl vaikų teisių atstovai buvo priversti vaikus paimti. Abu tėvai mėgsta išgeri, o vaikai palikti likimo valiai“, - pasakojo K. Janulevičienė.
Socialinės rizikos šeima
Susisiekus su Alytaus rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos vadove D. Žemaitaityte paaiškėjo, kad ši šeima įtraukta į socialinės rizikos grupę.
„Šiai dienai tie vaikučiai yra vaikų namuose, vienam vaikui beveik 5 metai, kitas mažesnis. Tėvai, ko gero, žino, kad jų vaikai paimti, tačiau nei vienas iš jų nebuvo atvykę. Dabar Alytaus miestas jiems skyrė globą. Ta šeima visą laiką buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų grupę.“, kalbėjo D. Žemaitaityte.
Pasak, vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovės, ji sulaukė anoniminio skambučio, skambinęs žmogus informavo, kad vaikų tėvas girtauja, namuose baisi padėtis. Nuvykę specialistai rado neprižiūrėtus vaikus ir neblaivų jų tėvą, todėl vaikus teko gelbėti ir paimti iš namų.
Dabar tėvo ir motinos girtuoklystės turėtų kiek aprimti, nes, anot D. Žemaitaitytės, kai vaikai atimami iš tėvų – tėvai iš karto netenka išmokų už vaikus.
Tėvai turi galimybę pasitaisyti
Alytaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Virginija Vaitkevičienė patvirtino, kad dabar vaikai gyvena kūdikių namuose, ruošiamas laikinosios globos planas, bus kviečiami kalbėtis tėvai.
„Kai paimami vaikai – parašomas įsakymas ir sudaromas laikinosios globos planas, tada kviečiami tėvai ir jie turi prisiimti tam tikrus įsipareigojimus: negerti, lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus arba koduotis. Tam duodamas tam tikras laikas ir jei tėvai vykdo visus įsipareigojimus, pakeičia gyvenimo būdą – tada grąžinami tie vaikai. O jei nevykdo – tada kreipiamasi į teismą ir ribojama tėvų valdžia“, paaiškina kaip vykdomas procesas Alytaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Paklausus, ar dažni atvejai, kai tėvai pakeičia gyvenimo būdą ir atgauna vaikus, – V. Vaitkevičienė sako, kad tokių atvejų būna, tačiau jie reti.
Trauma visam gyvenimui
,,Vaikai, augdami su girtaujančiai tėvai, patiria nepriežiūrą ir nesaugumą, iškyla pavojus vaikų gyvybei. Be to, jei vaikučiai augo kaime – tai, tikėtina, kad jie ir jokios ikimokyklinės įstaigos nelankė, o tai turėtų įtakos jų raidai, asmenybės formavimuisi, nes tėvai neturi socialinių įgūdžių ir vaikai nebūna tinkamai auklėjami bei prižiūrimi. Esant tokiai situacijai reikėtų dirbti kompleksiškai su šeima ir su vaikais, o paėmimas iš šeimos yra tikrai tinkamas dalykas, kai vaikui gresia pavojus“, situacija komentuoja Alytaus miesto pedagoginė psichologinė tarnybos vadovė, psichologė Jolanta Dimšienė.
Be to, pasak psichologės J. Dimšienės, gyvenimas alkoholikų šeimoje turės neigiamos įtakos vaikams ateityje.
,,Vaiko asmenybės formavimuisi didžiausią įtaką turi būtent artimiausia aplinka – šeima, o jei šeimoje vaikai nuolatos mato smurtą, girtavimą, – tai iš karto formuojasi atitinkamas vaikų pasaulio suvokimas ir atitinkamas šeimos modelis. Kokias vertybes jie mato šeimoje – tai turi įtakos jų tolimesniame gyvenime, be to, taip formuojasi vaiko savęs vertinimas, jei vaikas aplink save mato smurtą, nepriežiūrą, – tai vaiko savęs vertinimas susiformuoja kur kas žemesnis, nes teigiamos motyvacijos vaikas iš šeimos gauna mažiau nei normalioje šeimoje augdamas“, sako J. Dimšienė.
