Už pirmąją nedarbingumo savaitę, tiksliau nuo 3 iki 7 dienos imtinai, „Sodros“ mokama nedarbingumo pašalpa – 40 proc. algos – per maža ir turi būti padidinta, kad susirgę žmonės neitų į darbą rizikuodami savo sveikata, o kartais ir gyvybe.
Ketina didinti ligos pašalpas
Taip manantys šalies valdantieji žada atkurti iki krizės buvusias dvigubai didesnes ligos išmokas.
Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas viešai pareiškė, kad ketinama peržiūrėti biudžetą ir jei paaiškės, kad mokesčiai gerai surenkami, nuo šių metų liepos arba nuo kitų metų sausio 1 dienos tos išmokos bus padidintos iki 85 proc. gauto darbo užmokesčio.
A. Sysas nemano, kad toks žingsnis būtų smūgis „Sodrai“. Jo teigimu, tie žmonės, kurių nemažos pajamos, bus suinteresuoti mokėti mokesčius, susirgę jie gaus didesnes ligos pašalpas.
Dabartinė situacija, kai pasiligojusieji gauna tik 40 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio pašalpas, valdančiųjų nuomone, verčia tapti darboholikais per prievartą. Jie eina į darbą sirgdami, kad tik nenukentėtų atlyginimas. Tai ypač akivaizdu šaltuoju metų laiku, kai siaučia gripas ar kitos ūmios kvėpavimo takų ligos.
Šiurpina ligoniai kamikadzės
Panevėžio poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Rūta Navardauskienė sako, kad pastaruoju metu pasiligoję gyventojai apskritai vengia kreiptis pagalbos ir iš paskutiniųjų eina į darbą.
„Nemažai karščiuojančių, kosėjančių žmonių net neina į polikliniką, jie stengiasi „ištraukti“ iki savaitgalio, kai galės pagulėti namuose ir pasigydyti.
Dirbantieji pamainomis mėgina susitarti su bendradarbiais, kad šie dieną kitą padirbtų už juos, kol sirgs, ir įsipareigoja grąžinti laisvadienius kolegoms“, –„Sekundei“ teigė gydytoja.
Pasak R. Navardauskienės, gydytojų ir nedarbingumo pažymėjimo ypač vengia mažas pajamas gaunantys darbuotojai. Jie kreipiasi tik ligai įsisenėjus, kai jau nebeturi jėgų dirbti.
„Šiais metais sulaukėme ypač daug pacientų, kurie dėl to, kad uždelsė kreiptis, patyrė sunkių komplikacijų. Dalies būklė buvo tokia sunki, kad teko guldyti į ligoninę“, – pasakojo ji.
Gydytoja mano, kad žmonės neima vadinamojo biuletenio dėl dviejų priežasčių: mažos ligos išmokos už pirmąją savaitę ir baimės prarasti darbą. R. Navardauskienei susidarė įspūdis, kad dėl darbo vietos daugelis baiminasi labiau nei dėl pinigų.
Medikė svarsto, kad vien tik ligos pašalpos padidinimas nepaskatins žmonių labiau saugoti sveikatą. Tai gali padaryti tik gerėjanti ekonominė situacija.
Nenori mokėti už dvi dienas
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidento, bendrovės „Lietkabelis“ vadovo Sigito Gailiūno teigimu, darbdaviai nesuinteresuoti, kad sergantys darbuotojai eitų į darbą.
Mat tokiu atveju mažėja jų darbo našumas, didėja nelaimingų atsitikimų rizika, be to, jie gali užkrėsti kolegas.
Pašnekovas, paklaustas, ar jo įmonėje sergantys darbuotojai irgi eina į darbą, atsakė nepastebėjęs, kad rimtai pasiligojusieji vengtų imti nedarbingumo pažymėjimą.
S. Gailiūnas nemano, kad nedarbingumo pašalpos padidinimas neigiamai atsilieps verslui.
„Žinoma, tikimybė, kad gali būti piktnaudžiaujama biuleteniais, išaugs, tačiau nemanau, kad tai taps masiniu reiškiniu“, – sakė jis.
Panevėžio PPAR prezidento nuomone, „Sodra“ susirgusiam žmogui turėtų mokėti nedarbingumo pašalpą nuo pat pirmos ligos dienos. Jo teigimu, valdžia nuo verslo pečių turėtų nuimti prievolę už dvi pirmas darbuotojo ligos dienas mokėti jam pašalpą.
„Taip pagerintų verslo sąlygas“, – įsitikinęs S.Gailiūnas.
Kas tinka užsieniui, netinka Lietuvai
Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto darbuotojas, profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka neabejoja, kad Lietuvai reikia peržiūrėti nedarbingumo pašalpų dydžius. Pagal dabar galiojančią tvarką už dvi pirmąsias ligos dienas darbuotojui moka darbdavys, paskui – „Sodra“.
Nuo 3 iki 7 dienos imtinai ligonis gauna 40 proc., nuo 8 dienos – 80 proc. turėto kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Pasak R. Lazutkos, daugelyje užsienio šalių taip pat laikomasi principo už pirmas ligos dienas kompensuoti labai nedidelę dalį darbo užmokesčio arba visai jo nekompensuoti. Ten dėl to didelių problemų nekyla, nes darbuotojai turi pakankamai lėšų dvi ar tris dienas išgyventi be kompensacijų.
Už kitas kelias ligos dienas sumoka darbdavys ir tik vėliau – socialinio draudimo sistema.
Lietuva irgi pasirinko panašų modelį, tačiau gyvenimas parodė, kad jis mūsų šaliai nelabai tinkamas. Mat Lietuvoje darbo užmokestis ir pragyvenimo lygis gerokai skiriasi nuo Vakarų Europos šalių.
Pasak profesoriaus, susirgę žmonės vengia imti nedarbingumo pažymėjimą, nes jų šeimos biudžetui tos kelios dienos, kai gaus mažiau pinigų, skaudžiai atsiliepia. Kitaip sakant, dažnas lietuvis gyvena nuo algos iki algos ir skaičiuoja kiekvieną litą.
Anot R. Lazutkos, sunkmečiu „Sodros“ paskirtų ir išmokėtų ligos pašalpų sumažėjo perpus. Tai siejama ne tik su išaugusiu nedarbu, bet ir su valdžios sprendimu gerokai sumažinti nedarbingumo pašalpą už pirmąją ligos savaitę.
Inga SMALSKIENĖ
