Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdantiesiems užsimojus profilaktiškai dėl COVID-19 besitestuojančius darbuotojus įpareigoti už testus susimokėti patiems, pacientų organizacijų atstovai svarsto, ar apskritai tikslinga tiek daug testuoti. Štai Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė sako įžvelgianti daug didesnę problemą, kad imunizuoti asmenys ne tik patys mažiau save saugo, bet ir po kontakto nėra įpareigoti izoliuotis.

Valdantiesiems užsimojus profilaktiškai dėl COVID-19 besitestuojančius darbuotojus įpareigoti už testus susimokėti patiems, pacientų organizacijų atstovai svarsto, ar apskritai tikslinga tiek daug testuoti. Štai Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė sako įžvelgianti daug didesnę problemą, kad imunizuoti asmenys ne tik patys mažiau save saugo, bet ir po kontakto nėra įpareigoti izoliuotis.

REKLAMA

POLA pirmininkės N. Čiakienės manymu, kaip, atrodytų, žinios apie COVID-19 kaupiamos, akumuliuojamos, taip tai turėtų koreliuoti ir su pandemijos valdymo sprendimais.

„Dabar, ką stebiu ir matau, COVID-19 testavimas vis dar vyksta labai plačia apimtimi, bet tarsi pametamas tikslas, dėl ko tai daroma. Testavimas didžiule apimtimi taikytas tam, kad sugautume viruso atvejus, juos izoliuotume ir stabdytume plitimą. O dabartiniai algoritmai to izoliavimo nebestabdo. Suprantama, kad situacija neeilinė, bet dabar veikia prieš 1,5 metų sukurtas algoritmas nematant, kad situacija keičiasi“, – konstatavo ji.

REKLAMA

Izoliuotis nereikia, net jei suserga namiškis

Pašnekovė pažymėjo, kad bent pas mus taip jau yra, kad rekomendacijomis nėra vadovaujamasi, o reikia aiškių taisyklių.

„Šiuo metu yra taip, kad net artimoje aplinkoje, namuose esant užfiksuotam COVID-19 atvejui, izoliuotis žmogus neturi, jei atitinka tam tikras sąlygas. Tai yra, jei yra pasiskiepijęs, persirgęs prieš 210 dienų ar turi per 60 d. padarytą teigiamą antikūnų testą. Tai realiai virusas taip ir plinta ir dalis žmonių yra nepagaunami“, – konstatavo N. Čiakienė.

Jos manymu, viena vertus, gal jau būtų laikas keisti algoritmą – nebebandyti pagauti vieną tų žmonių aspektą, bet susitelkti į simptominių atvejų susekimą ir gydymą. Kitas dalykas – prisidėti prie visuomenės edukacijos ir kitur dėti komunikacinį aspektą. 

„Virusas tarp mūsų cirkuliuoja, turime priemones, kaip su juo kovoti. Vakcinacija yra be galo svarbu, tačiau ji ir antikūnai neišlaisvina. Gyvenimas nebegali grįžti į tokią padėtį kaip prieš dvejus metus, turime „naują realybę“. Taigi jei aplinkoje yra kovidinių atvejų, turime atitinkamai elgtis, čia reikia pačių žmonių sąmoningumo“, – komentavo POLA vadovė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji pridūrė, kad virusas gali plisti ir dėl to, kad juo labiau asimptominiai atvejai nėra pagaunami, mat privalomumo testuotis mokyklose nėra, taip pat ir imunizuoti žmonės privalomai nesitestuoja.

Pinigus išmeti, bet rezultato neturi?

Svarstydama, ar išties dabar galiojanti tvarka yra racionali, N. Čiakienė pateikė asmeninį pavyzdį.

„Štai ir mano pačios vaikas yra pradinukas, eina į mokyklą, klasėje fiksuojama labai daug COVID-19 atvejų. Ir po kiekvieno atvejo iškyla klausimas – mes skiepyti, ar mums izoliuotis, ar ne, ar reikia kam pranešti? Ir tie žmonės nesvarsto, kiti sako, štai dukra susirgo besimptome forma, mes prasitestavome – vyrui neigiamas testas, žmonai – teigiamas, tai, laimei, sako, izoliavausi, į darbą nėjau“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė pridūrė per pastarąsias kelias savaites mažiausiai 3 kartus vežusi vaiką atlikti PGR testo. „Viskas gerai veikia, labai greitai testą priduodi, atsakymus gauni, bet kiek toje sistemoje dirba žmonių, kiek ji kainuoja. 

REKLAMA
REKLAMA

Juk kainuoja ne tik patys testai, bet ir išlaikyti vos ne kiaurą parą veikiančius punktus, laboratorijas ir t.t. Ir apima toks beprasmiškumo jausmas, kad sakai, jog valdai sekimą, bet valdai tik vieną fragmentą. Pinigus išmeti, bet rezultato neturi“, – kalbėjo ji.

Siūlo atsikratyti „darbo sergant“ kultūros

Pašnekovė pastebėjo, kad nesant apibrėžtų taisyklių trūksta aiškumo ir šiuos klausimus sprendžiant su darbdaviais.

„Mes dirbame labai intensyvios rinkos sąlygomis ir net jei žmogus dirba iš namų, darbus reikia padaryti. Jei namie dar yra ir vaikai, žmogui ofise tikrai patogiau dirbti. Bet jei dar yra spaudimas iš darbdavio, kad visi negrįžo į nuotolinį darbą, tai ta savanoriška izoliacija keista gaunasi, nes pagal reglamentą nėra pasakyta, kad tau reikia tą daryti“, – kalbėjo ji.

N. Čiakienės pastebėjimu, pas mus įsišaknijusi ydinga kultūra, kad net sirgdamas turi dirbti.

„Juk dešimtmečiais eina reklamos, kad jei tau – sloga ar skauda gerklę, išgėrei kokio vaisto, vėl pasijauti gerai ir toliau gali daryti darbus ir visur aktyviai dalyvauti. Tokia kultūra susiformavusi, kad tu ignoruoji simptomus ir toliau grįžti prie normalios veiklos. O nauja paradigma turėtų būti, kad jei blogai jautiesi tiek pats, tiek artimieji, būni namuose tol, kol pasveiksti“, – pabrėžė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Kitos ligos lieka nuošalyje

Pacientų organizacijos atstovė pastebėjo, kad yra šalių, kurios jau pasirinkusios „susitaikymo su virusu“ strategiją, suvokiant, kad vakcina nuo plitimo ir užsikrėtimo visiškai neapsaugo. 

„Suprantama, kad virusas jau yra tarp mūsų ir dabar mes tą sistemą gal nukreipiame tam, kad pagautumėme ir gydytume simptominius atvejus. Nes klausimas, kiek ilgai galime aptarnauti visą šitą sistemą.

Juo labiau šalia matome kitą sistemą – onkologiją, kur taip pat miršta daug žmonių, per metus – 8 tūkst. Vėžys – ne mažiau kritinė liga, tačiau tiek testų, tiek kitų pajėgumų labai trūksta. Ir tada gaunasi paradoksas – vienai ligai resursų neskaičiuojame, racionalu tai ar ne, tačiau kitose srityse problemos tik gilėja“, – dėstė ji.

Pašnekovė neslėpė, kad dabar visuomenė susipriešino, žmonės patiria didžiulę psichologinę įtampą. „Jau ir taip yra sudėtinga, vyresni žmonės nerimauja, ar vėl uždarys viską, ar ne, kaip bus su sveikatos paslaugomis, nes jau dabar masiškai atšaukiamos planinės operacijos. 

REKLAMA
REKLAMA

Taip, medikų resursų trūksta, bet klausimas, ar beveik per dvejus metus, kiek vyksta pandemija, kai žinoma, kaip ta liga gydoma, ar tikrai reikia labai patyrusiems visiems anesteziologams budėti kovidiniuose skyriuose? Ar negalima parengti kitų, siauresnės specializacijos anesteziologų, kad vamzdelius įvestų, ypač kai nedideliam skaičius žmonių reikia?“ – svarstė N. Čiakienė.

Primygtinai ragina laikytis rekomendacijų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Justina Petravičienė patvirtino, kad išties, jei žmogus yra pasiskiepijęs pilna schema, persirgęs ar turi antikūnų, po kontakto su sergančiuoju jam izoliuotis nereikia. 

Tačiau kartu ji akcentavo žmonių sąmoningumą, ragino tokiais atvejais, kiek įmanoma, vengti kitų kontaktų, dirbti nuotoliniu būdu.

„Tai, aišku, yra politikos formuotojų sprendimas, bet, kita vertus, tai yra kompromisinis variantas, kai turime didelę dalį, bet dar nepakankamai imunizuotų žmonių, kad tie, kurie priėmė sprendimą pasiskiepyti, jaustų, kad prisidėjo prie pandemijos valdymo ir jiems yra kažkaip kiek kitaip, nei gyvenome nuo pandemijos pradžios.

REKLAMA
REKLAMA

Ir niekas nepaneigs, tų rizikų vis tiek išlieka, tad ir yra tos pačios rekomendacijos – tiek atlikti profilaktinį tyrimą, tiek esant galimybei izoliuotis sumažinant kontaktus, kad liktų tik tie, bet kurių negalima gyventi“, – kalbėjo ji.

Specialistė sutiko, kad jei namiškiui diagnozuotas COVID-19, ir asmuo kurį laiką buvo šalia, tikrai yra didesnė rizika užsikrėsti. Tiesa, čia pašnekovė skubėjo pasidžiaugti, kad viskas nėra vien juoda – esama daug gerų pavyzdžių, kai žmonės savanoriškai izoliuojasi. 

„Žmonės būna namuose, susitaria dėl nuotolinio darbo, tokių asmeniškai ne vieną žinau. Ir, kaip paaiškėja vėliau, tokie dalykai pasiteisina. Ir galėčiau pasakyti, kad net pastebime daugiau tų gerųjų pavyzdžių, kai pasiskiepiję saugo labiau tiek save, tiek kitus, supranta, kad reikia sumažinti kontaktus po didesnės rizikos sąlyčio“, – kalbėjo NVSC atstovė.

Delsimas išsitirti atsisuka kitu galu

J. Petravičienės teigimu, sunku būti teigti, kad yra daug žmonių, kurie jausdami simptomus nesitiria, nepasisako apie tai taip tyliai sirgdami.

REKLAMA
REKLAMA

„Vis tik žmonės gyvena ne vieni, bendruomenėse, tad jei matai žmogų, akivaizdžiai jaučiantį tam tikrus simptomus, tai tikriausiai supranti, kad nelabai kur išsisuksi. Aišku čia viskas atsiremia į pilietiškumą, sąmoningumą, supratimą.

Jei tokie žmonės nesitiria, nepasitikrina, jie visų pirma sukelia didžiausią riziką aplink esantiems žmonėms, tad tampa atsakingi už tai, jei kitas žmogus susirgs. Tai klausimas, ar kas norėtų pakelti tokią naštą, jei kas susirgtų sunkiai“, – svarstė NVSC specialistė.

Anot jos, kita medalio pusė ta, kad laiku dėl ligos neišsitiriantys žmonės vėliau praranda galimybes, kalbant apie jų imunizaciją. 

„Tiek skaitmeninis europinis pažymėjimas kelionėms palengvinanti, tiek lietuviškas atitikmuo – galimybių pasas kiek kitomis sąlygomis naudojimui šalies viduje išduodamas oficialiai patvirtinus ligą. Dabar gi pastebime delsimą tirtis ir jau pradedame apie tai kalbėti nuo rudens. 

Būna žmonių, kurie kaip ir kažką jaučia, gal tai atrodo ir lengvo peršalimo simptomai, tai mūsų dažnai klausia, kodėl gavau žinutę izoliuotis tik nuo tada, nors serga daug anksčiau. Tai aiškiname, kad kol jis išsityrė, gavo atsakymą, atėjo diena, kai praėjo pakankamai ilgas  periodas nuo pirmų simptomų. Ir tas delsimas lemia, kad mažėja ir kontaktinių žmonių izoliavimo nauda“, – pastebėjo J. Petravičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji pridūrė, kad jau atėjo tas laikas, kai reikia save labiau riboti – nekalbant apie kaukes, dezinfekavimą, atstumų laikymąsi, bet vėl pagalvoti apie „socialinius burbulus“, bendrauti su mažesniu žmonių ratu ir pan.

DIENOS PJŪVIS. Ar valdžia paspaus stabdį? Koronavirusas nusineša vis daugiau žmonių gyvybių

Kur labiausiai plinta?

Paklausta, kur šiuo metu fiksuojamas didžiausias viruso plitimas, J. Petravičienė teigė, kad vaizdas epidemiologiniame žemėlapyje išlieka panašus.

„Didžiąją dalį atvejų sudaro, kai nežinoma, kur užsikrėsta. Tik delta atmaina gal tik padarė įtaką, kad ši atvejų dalis, lyginant su rudens ar pavasario bangomis, yra paaugusi, nes kartais užsikrėsti užtenka labai trumpo kontakto – žmonės pasakoja niekur nebuvę ir tik prekybos centre kažkur prasilenkę“, – nurodė J. Petravičienė.

Panašiai kaip pavasarį, apie 30–33 proc. atvejų plitimas nurodomas šeimose. Anot NVSC specialistės, tai dar labiau išryškėjo atsivėrus mokykloms. 

REKLAMA
REKLAMA

„Taip pat matomas užsikrėtimų ūgtelėjimas darbovietėse, todėl yra ir rekomendacija dirbti nuotoliniu būdu, jei tai įmanoma. Šiuo atveju iš esmės kaip ir „aukojame“ save, kad vaikai galėtų mokytis kontaktiniu būdu, nes tai yra didesnis prioritetas“, – komentavo ji.

Pirmadienio Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 1129 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis ūgtelėjo iki 12,2 procento.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 63,7 proc. gyventojų.

Kodėl mūsų žmonės tokie avinai ir nemato kas vyksta. Sukurta didelė siaubo pasaka apie baisųjį covidą, kuria visi tiki ir bėga skiepytis neaiškiom vakcinom. Graudu.
Vienas iš garsiausių pasaulio virusologų Liukas Montenje teigia, kad būtent skiepai sukelia koronaviruso atmainas, nes virusas arba miršta arba mutuoja, šitas virusas gerai prisitaiko ir tada gaunasi kad žmogaus, turinčio atmainas, pasiskiepijusio nuo tradicinio covid-19 - neapsaugo skiepai.
Manau, virusologas Liukas Montenje teisus, nes panašiai galima paaiškinti ir Lietuvos situaciją: kuo daugiau Lietuvos žmonės skiepijasi, tuo daugiau didėja užsikrėtimų ir kol to nesupras valdžios žmonės ir Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos žmonės, kurie priima sprendimus, tol situacija dėl koronaviruso tik blogės, užkrėtimų tik daugės.
Vakcinuoti zmones gali perduoti COVID-19
Vakcinacija ir karantinais yra skirta ne apsaugoti zmones, o pripratinti prie nacistiniu apribojimu.
Jeigu neklausysi valdzios tavo leidimas dirbti arba eiti I parduotuves bus isjungtas.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų