Pacientai nesulaukia medikų pagalbos, medikai guodžiasi – nespėjam

Jau mėnuo, kaip Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris ir dirbti pilnu pajėgumu, jei tik jos turi tokią galimybę. Tačiau realybė tokia, kad vos daugiau nei pusė gydymo įstaigų gali arba sako galinčios teikti planines paslaugas. Tai gąsdina ir pykdo pacientus, kuriems tenka laukti vizito pas specialistus, tačiau medikai sako niekuo negalintys padėti – trūksta specialistų, o per valandą tenka priimti mažiau pacientų. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto, kaip spręsti šią dilemą, pasitelkiant finansus.

Kol kas tik apie 53 proc. poliklinikų ir apie 56 proc. ligoninių yra pateikusios paslaugų atnaujinimo planus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) ir pradėjusios veiklą bei priima pacientus. 

Pacientai nežinioje

Lietuvos pacientų organizacijų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė sako girdinti pacientų skundus, kad jie negali patekti pas gydytojus, jai ir pačiai sunku sulaukti reikiamų paslaugų.

„Net tame pačiame Vilniuje, sakykime, kad ir Centro poliklinikoje. Buvau užsirašiusi balandžio 9 d. Paskui registratūroje klausiau, ar reikia iš naujo registruotis, nukreipė pas šeimos gydytoją. Tada skambinau šeimos gydytojai dėl echoskopijos, nes registratūra sakė į ją kreiptis, tai ji sakė, kad ne, gydytojai patys nusprendžia, – kada išeis, tada pakvies“, – tv3.lt kalbėjo V. Augustinienė.

Jos teigimu, ilgiausiai pacientams tenka laukti konsultacijų pas specialistus, o regionuose situacija ypač sudėtinga, nes ten trūksta medikų.

„Jeigu, sakykime, ar Pasvalyje, ar Šalčininkuose, ar Biržuose, jeigu ten specialistų pastoviai dirbančių ir gyvenančių nėra, ir jie ten į gydymo įstaigas atvažiuodavo iš kitų miestų, didžiųjų miestų per savaitę kartą ar du, ar per mėnesį kartą ar du, tai dabar, kai jiems nebeleidžia atvažiuoti, žmonės išvis nebegaus paslaugų“, – pastebėjo V. Augustinienė.

Dirbti ne nenori, o negali

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas doc. dr. Kęstutis Štaras pažymi, kad gydymo įstaigos ne nenori, o negali dirbti. Sunkumų kelia pasikeitęs nustatytas vizitų laikas bei specialistų trūkumas.

REKLAMA

„Anksčiau, jeigu per valandą priimdavome vidutiniškai keturis pacientus, tai dabar galime priimti du, nes po paciento priėmimo atliekama dezinfekcija, patalpų vėdinimas ir taip toliau“, – tv3.lt kalbėjo K. Štaras.

Šiuo metu gydymo įstaigoms rekomenduojama medikų, kurie dirba ne vienoje gydymo įstaigoje, darbą organizuoti ciklais arba darbdavio patvirtintu grafiku, užtikrinančiu minimalius darbuotojų tarpusavio kontaktus, darbuotojų ir pacientų saugą bei kontaktų atsekamumą.

„Regionuose, be abejo, sako vadovai, kad kai kurių specialistų trūksta. Todėl susiduria su problema tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros organizatoriai, kadangi reikia užtikrinti paslaugų teikimą, o nėra galimybės“, – sakė K. Štaras.

Jo teigimu, dabar ilgiausiai tenka laukti tų paslaugų, kur yra labai artimas kontaktas su pacientu.

„Tai, pavyzdžiui, fibrogastroskopija, odontologai, otorinolaringologai, kur atliekamas žymiai griežtesnis dezinfekavimas“, – vardijo K. Štaras.

Nors dar negirdėjo apie SAM planus keisti gydymo įstaigų finansavimo modelį, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas pripažįsta, kad tai yra jautrus klausimas. 

„Kiekviena įstaiga patiria finansinius nuostolius dėl apsaugos priemonių įsigijimo, jos yra pabrangusios, galbūt dabar jau stabilizavosi kainos. Buvo tam tikri nuostoliai“, – pridūrė K. Štaras.

Atsikalbinėjimas, o ne argumentai

Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad skirtingos gydymo įstaigos pateikia skirtingus argumentus, kodėl pilnu pajėgumu negali atnaujinti teikiamų paslaugų.

„Vienais atvejais tai yra tiesiog baimė ar tam tikrų administracinių gebėjimų stygius. Galų gale, trūksta motyvacijos, kadangi finansinis saugumas yra užtikrintas, 1/12 yra mokama. Tikrai yra nepersistengiama kai kuriose įstaigose tų paslaugų atnaujinti. 

Kitais atvejais yra bandoma teigti, kad sudėtinga yra išpildyti visus reikalavimus arba trūksta medikų atvykstančių, arba dar kažkokių priežasčių ieškoma. Noriu priminti, kad įstaigų vadovai, administratoriai tam ir yra, kad planuotų darbus, kad pasiruoštų“, – atsakydamas į tv3.lt klausimą sakė A. Veryga.

REKLAMA

Tačiau, anot ministro, gydymo įstaigų argumentus būtų galima suprasti, jei būtų praėjusi tik savaitė ar dvi nuo leidimo teikti planines paslaugas, o jau praėjo mėnuo.

„Visi pasiteisinimai tampa tokiais galbūt subjektyviais ir panašiais į labiau atsikalbinėjimą, negu realius argumentus“, – pridūrė A. Veryga.

Planuoja keisti gydymo įstaigų finansavimą

Sveikatos apsaugos ministerija artimiausiu metu ketina apsispręsti, kaip keisti karantino metu taikomą atsiskaitymo modelį už paslaugas, siekiant užtikrinti finansinį gydymo įstaigų stabilumą.

Ministerija primena, kad, norint užtikrinti, jog įstaigoms nemažėtų finansavimas, nepriklausomai nuo to, kiek jos suteikė paslaugų pacientams, karantino metu užtikrintas apmokėjimas pagal vadinamąją vienos dvyliktosios taisyklę, t. y. kai įstaigos kas mėnesį gauna planuotą sumą, kaip ir buvo numatyta sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis.

Pasak A. Verygos, galbūt gydymo įstaigos neskuba atnaujinti planinių paslaugų dėl jos patogaus finansavimo modelio.

„Dabartinė situacija, kai įstaigos, gaudamos vienos dvyliktosios finansavimą, taip užsitikrina stabilumą ir dėl to neskuba atnaujinti paslaugų, yra išties ydinga. Juk kalbame apie pacientų sveikatą ir lūkesčius. Planinės paslaugos buvos sustabdytos pusantro mėnesio ir tai tikrai didelis laiko tarpas, tad ilgiau paslaugų teikimas neturėtų būti stabdomas“, – teigė A. Veryga.  

Anot jo, tikėtina, kad naujasis modelis bus tarpinis variantas tarp vienos dvyliktosios ir iki karantininio laikotarpio modelio, kai finansuojama už paslaugų teikimą, pagal sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis numatytus susitarimus. 

Karantino laikotarpiu kiekviena gydymo įstaiga pati nusprendžia, nuo kada ir kokių paslaugų teikimas bus atnaujintas, kaip jos bus teikiamos pacientams – nuotoliniu būdu ar gyvai priimant pacientus, kaip bus valdomi pacientų srautai. Kiekviena iš jų turi organizuoti savo darbą pagal pasirengtą ir su NVSC suderintą paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą, kad būtų užtikrinta tinkama infekcijų kontrolė, pacientų ir medikų saugumas.

Aktyviausios Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Tauragės apskritys – jos atnaujino pusę ir daugiau visų ambulatorinių, stacionarinių ir odontologijos paslaugų.


Rašyti komentarą...
N
Nuomonė
2020-06-01 18:26:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sugriauta medicinos sistema , paversta farmacijos mafijos verslu. Trūksta gydytojų? O kur staiga tie gydytojai dingo? Ėmė ir išgaravo-" negailestinga feikinė epidemija" pasiglemžė armiją Mengelės pasekėjų!!!?
Atsakyti
-2

R
Raimonda
2020-06-01 18:38:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kur gi dingo tie specialistai,kurie dirbo iki karantino?Medicinos įstaigos visą tą karantiną miegojo.Kur tie vadovai,ar negalėjo iš anksto apgalvoti kaip pradės atnaujinti darbą?Kodėl kaip mažiems vaikams reikia nurodymų?Ar jie ne medikai,neturi savo nuomonės?Ar dabar pacientai turės metus laukti specialistų konsultacijos ar rimtesnių tyrimų?
Atsakyti
-1

P
Pacientė
2020-06-01 17:29:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Rajoninėms poliklinikoms reikia tik protingų šeimos daktarų,kurie įsiklausytų problemą ir siūstių į centrines įstaigas,kur yra specialistai ir kompiuterija.Jei daktarai nebėgios iš vienos vietos į kitą ir dirbs vienoje gydymo įstaigoje,tai bus minimalios eilės ir kokybė.Reikia tik atsiduoti žmonėms, o ne bėgiojimams
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (22)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų