Kas lemia gyventojų pasitikėjimą politikais, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadove Rasa Ališauskiene.
Naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad yra nemenkų pokyčių tame, kaip gyventojai pasitiki kai kuriais politikais. Kokios pagrindinės tendencijos?
Daugumos politikų, kurių pasitikėjimą matuojame – rodikliai sumažėjo. Tik 1 politikas iš visų matuojamų pagerino savo pozicijas, tai Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Ar dėl to, kad Juozas Olekas, ar dėl to, kad Seimo pirmininkas?
Greičiausiai dėl to, kad Seimo pirmininkas – jis pastaruoju metu sulaukė daugiau viešo dėmesio.
O kuriais politikais pasitikėjimas labiausiai pablogėjo?
Žmonės mini prezidentą Gitaną Nausėdą ir Remigijų Žemaitaitį.
Su kuo sietumėte Gitano Nausėdos reitingų smukimą?
Tai jau antroji jo kadencija. Iki praėjusių metų rinkimų jis buvo matomas kaip atsvara tuometinei valdančiajai daugumai, kuri nebuvo populiari, o didesnė dalis žmonių rėmė opozicines partijas. Tačiau nuo pavasario tie santykiai pašlijo. Atsirado Gintauto Palucko istorija ir kiti įvykiai – todėl dabartinės valdančiosios daugumos rinkėjai nebemato Gitano Nausėdos kaip „savo komandos“ nario. Kritika dabar sklinda ne tiek iš opozicijos, kiek iš dabartinės daugumos.
Kodėl žmonėms nebepatinka Remigijus Žemaitaitis?
R. Žemaitaičio reitingai svyruoja – nėra taip, kad jie nuolat kristų. Vieną mėnesį pasvyruoja, kitą – atsistato. „Nemuno aušra“ yra viena didesnių partijų, bet tai vienintelė partija, kurią žmonės dažniausiai sieja su vienu žmogumi. Kitų partijų atveju rinkėjai žino kelis lyderius, o R. Žemaitaitis iš karto asocijuojasi su „Nemuno aušra“.
Duomenys buvo matuojami rugsėjį–spalio pradžioje, tad jie dar neapima pastarųjų savaičių Krašto apsaugos ministerijos situacijos. Tačiau jie rodo Kultūros ministerijos istorijos padarinius – būtent tai labiausiai paveikė R. Žemaitaitį. Net ir tiems, kurie jį rėmė, šie įvykiai pasirodė per daug.
Jeigu „Nemuno aušra“ pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos, o į ją ateitų demokratai – kam tai galėtų būti naudinga, o kam ne?
Šių partijų rinkėjai gana skirtingi. Pagal paskutinius duomenis, jeigu rinkimai vyktų dabar, daugiausia balsų gautų socialdemokratai ir „Tėvynės sąjunga“ – jų rezultatai labai panašūs. Socialdemokratai šiek tiek smuktelėjo, bet vis dar išlieka pirmoje–antroje vietoje. Toliau rikiuojasi „Demokratų sąjunga“, Lietuvos valstiečiai ir žalieji bei „Nemuno aušra“ – jų reitingai panašūs, nors valstiečių ir demokratų rinkėjų profiliai artimesni.
Ar demokratams būtų naudinga grįžti į koaliciją ir reikalauti Seimo pirmininko posto?
Seimo pirmininko postas Lietuvoje yra svarbus – dažniausiai dėl to, kad suteikia politinę platformą ir matomumą. Seimo pirmininkas nuolat komentuoja, yra matomas posėdžiuose, tačiau rinkėjai jo nelaiko tiesiogiai atsakingu už konkrečius sprendimus. Kitaip tariant, jam nepriskiriamos „nuodėmės“. Tokia pozicija suteikia tiek asmeniui, tiek partijai papildomo matomumo ir pliusų.
Ar Lauryno Kaščiūno vadovavimo laikotarpis Tėvynės sąjungai prideda populiarumo?
Pastaruoju metu matome bendrą tendenciją – pasikeitus partijos vadovybei, palaikymas dažnai išauga. Tėvynės sąjunga šiuo metu stabiliai turi apie 13 proc. šalininkų (skaičiuojant nuo visų gyventojų). Tačiau balsuoti ateina tik apie pusė rinkėjų, o Tėvynės sąjungos rinkėjai – gana disciplinuoti ir aktyvūs. Tad skaičiuojant tik iš atėjusiųjų balsuoti, partijos palaikymas siektų apie 25–30 proc.
Tai būtų daugiau nei per rinkimus, kai lyderiavo Ingrida Šimonytė?
Taip, daugiau – nes užsimiršo tuo metu vyravęs nepasitenkinimas. Be to, L. Kaščiūno vertinimas dabar geresnis nei Gabrieliaus Landsbergio ar I. Šimonytės, todėl jis išlieka vienu palankiau vertinamų politikų.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
