REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mandatą ES deryboms su Rusija stabdančios Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad mūsų šalis vienpusių nuolaidų dėl išdėstytų reikalavimų nedarys, tačiau abipusio kompromiso neatmeta.

REKLAMA
REKLAMA

Ieško formos

„Šiuo metu ieškom formos, kaip atspindėti Lietuvos interesus pačiu geriausiu ir adekvačiausiu būdu“, – sako ministras. Analitikai priduria, kad formos trūksta ir ES bei Rusijos santykiams apskritai.

REKLAMA

„Lietuva pasirengusi kompromisams dėl keturių deklaracijų, kurias prašo įtraukti, atspindėjimo mandate formos, bet galiu tik užtikrinti, kad vienpusių nuolaidų nebus“, – tvirtina P. Vaiteikūnas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuva jau turi daugiau argumentų nei turėjo prieš posėdį, kuriame ir paskelbė savo prieštaravimus.

Apžvalgininkai ir politikai pabrėžia, kad pakėlusi tokio kalibro ginklą Lietuva turi eiti iki galo ir stengtis „užbaigti inerciją“ Europos santykiuose su Rusija, tačiau pastebi, kad kol kas sumanymo įgyvendinimą Lietuva koordinuoja „labai abejotinai“.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo narys Audronis Ažubalis akcentuoja, jog Lietuva savo poziciją pateikė nepasiruošusi.

„Šiuo atveju Lietuva panaudojo labai aštrų ginklą, kurį nesusikompromituojant galima panaudoti vieną ar du kartus, bet ne daugiau. Ir žengiant tokį žingsnį turėjo būti maksimaliai konsoliduotos mūsų užsienio partnerių pajėgos, bet tai nebuvo padaryta.

Dirvą paruošti taip pat turėjo mūsų ambasadoriai, o, mano žiniomis, jie tiesiog sužinojo apie įvykusį faktą, neturėjo laiko dirbti su britais ar dar kuo nors. Taigi kyla realus pavojus, kad mes galime būti įsivarę į kampą“, – aiškino A. Ažubalis.



Rusijos reakcija – tipiška

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis pasakoja, kad Europos Parlamento koridoriuose Lietuvos iniciatyva nenuskambėjo - mūsų šalies vardas dažniau tebeminimas nesėkmingo bandymo įsivesti eurą kontekste.

„Pamatysime [koks bus rezultatas - lrt.lt], bet visada turime tikėtis. Negalime patekti į tokius spąstus, kai Rusija yra beviltiška, ji negali keistis, ir jei mes ko nors norime, tai galiausiai patys turime prisitaikyti ir ieškoti, kuo nusikaltę. Šitokia tendencija yra negera“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Anot jo, pačios Rusijos reakcija buvo „tipiška“:

„Ji pademonstravo, kad visai negalvoja, jog, nors jos elgesyje yra kažkas taisytino, ji turėtų apsvarstyti kokius nors kompromisus. Arogantiškai pasakė - tegul ten ta ES susitvarko, o kai susitvarkys, tai mes ir pradėsim derybas“, – sakė europarlamentaras.

REKLAMA

Tačiau, anot Rytų Europos geopolitikos studijų centro vadovo Lauryno Kasčiūno, ne itin palankų požiūrį demonstruoja ir pati Europa, kurios santykiai su Rusija esą yra inertiški ir šitai reikia taisyti.

A. Ažubalis svarsto, jog pagaliau įvyko tai, „ko Lietuvai ir kitoms Centrinės Europos šalims įstojus į ES bijojo kai kurie patogiai gyvenantys seni vakariečiai“.

„Šiuo atveju mes ginam ne tik savo interesą, mes ginam Europos vertybinį interesą, kad jis nenugeibtų kaip kokia saulėj nelaistoma gėlelė“, – kalbėjo Seimo narys.

REKLAMA

„Bus rezultatas, nebus rezultato - čia jau kitas klausimas. Ką mes pasiekėm, kiek mes pasiekėm, išaiškės derybų metu, po derybų, o dabar mes tiesiog prašome ES partnerių - pakalbėkime apie ES klausimus“, – sako P. Vaitiekūnas.

Keliami aiškūs reikalavimai

Liuksemburge praėjusią savaitę vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties.

Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės uždaryto „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimo klausimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlo papildomą deklaraciją dėl Gruzijos ir Moldovos. Lietuva siūlo ES imtis iniciatyvos, kad būtų sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.

Lietuva norėtų mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio bendradarbiavimo. Tokia deklaracija paskatintų konstruktyvų Rusijos bendradarbiavimą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.

Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių įsipareigojimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų