• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Antradienį Seime energetikos ministras Dainius Kreivys atsakinėjo į opozicijos parengtus interpeliacijos klausimus. Tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė tvirtina, kad opizicijos jie toli gražu netenkino. 

Antradienį Seime energetikos ministras Dainius Kreivys atsakinėjo į opozicijos parengtus interpeliacijos klausimus. Tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė tvirtina, kad opizicijos jie toli gražu netenkino. 

REKLAMA

„Yra daug, bet tie atsakymai, mano supratimu, rodo, kad ministras bejėgiškai daužosi ant kranto kaip žmogus, kuris tikrai neturi nei įrankių, nei žinių, o gal net ir politinio ryžto, kad iš tiesų Energetikos ministerija, veikianti gana sudėtingomis sąlygomis, imtų ir padarytų tai, dėl ko tik kaltinimai iš ministro pusės vyksta buvusių Vyriausybių, ministrų atžvilgiu“, – antradienį Seime žurnalistams kalbėjo R. Budbergytė.

Seimo narės įsitikinimu, ministras, atsakydamas į klausimus kalbėjo tik apie tolimą ateitį.

„O ateitis šiandien dieną Lietuvos žmonių nešildo. Ar tai kalbėtume apie buitinius vartotojus, ar tai kalbėtume apie verslą, kuris tikrai su nerimu kalba apie tai, kad neišgyvens šitos ir ateinančios žiemos. Visa tai yra ne kas kita kaip sustabdytas verslas, prastovos, atleisti žmonės.

REKLAMA
REKLAMA

Ir ministras šiandien tribūnoje atrodo, kaip sakoma, kitos nei jo atsakymai. Jo atsakymai, akivaizdu, kad paruošti specialistų. Bet pats ministras, kaip politikas, jis neduoda šiandien jokio emocinio saugumo, jokios žinios nei politikams, nei žmonėms, nei verslui“, – tvirtino ji.

REKLAMA

R. Budbergytei antrino Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„Išgirdome tai, ką girdėjome visą laiką – kad kaltos buvusios Vyriausybės ir tai, kad karas ateis kaip perkūnas iš giedro dangaus, niekas negalėjo nuspėti, kad iš to išplaukianti energijos kainų krizė bus. Man atrodo, tokia nuomonė yra iš principo klaidinga.

Taip, sutinku, kad yra dalis faktorių, kurie tikrai priklausė ne nuo mūsų, su pasekmėmis, su kuriomis mes susiduriame. Tai yra tiesa. Tačiau buvo akivaizdu, kad tos pasekmės bus tokios, kurias mes dabar turime. Akivaizdu, kad ministerija turėjo ruoštis tokiai įvykių eiga daug anksčiau. Tuo tarpu, tai , ką mes matome dabar, yra ne kas kita kaip bėgimas paskui įvykius, o nebandymas užbėgti įvykiams už akių“,  – tvirtino jis.

REKLAMA
REKLAMA

Kreivys Seime atsakinėjo į klausimus

Nors Lietuva negali turėti įtakos pasaulinėms gamtinių dujų kainoms ar elektros energijos kainai didmeninėje prekyboje, bet Seimo opozicija kaltina, kad Energetikos ministerija galėjo pasiruošti kainų šokui, be to, Lietuvoje kainų šokas kaip tik sutapo su liberalizacijos procesu mažmeninėje rinkoje.

Negana to, mažmeninės rinkos liberalizacijos procesas Lietuvoje buvo chaotiškas, o gana žemas kainas buitiniams vartotojams pasiūlęs nepriklausomas tiekėjas „Perlas Energija“ paskelbė nutraukiantis veiklą, mat didmeninėje rinkoje elektros energijos kainos viršijo lūkesčius, kai vartotojai fiksavo žemas kainas.Opozicija mano, kad valstybės institucijos turėjo tinkamai sureguliuoti procesą, jog tokių pasitraukimų iš rinkos nebūtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau D. Kreivys mano, jog procesas buvo suvaldytas, o patį liberalizacijos dizainą parengė buvusi Vyriausybė. Tai yra tiesa, bet už jį balsavo visos be išimties parlamentinės partijos praėjusioje kadencijoje.  Lietuvoje elektros energijos kainos vienos didesnių visoje Europos Sąjungoje.

Energetikos ministras D. Kreivys taip pat nevengė kritikuoti buvusių Vyriausybių, kurios po Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymo neva nepadarė pakankamai, kad būtų padidinti Lietuvos pajėgumai gaminti elektrą iš atsinaujinančių energijos išteklių. 

„Didžiausią įtaką išaugusioms elektros energijos kainoms turėjo dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina, kuri yra tiesioginė Rusijos energetinio karo prieš Europą pasekmė. Antra, vasaros pabaigoje matėme rekordiškai sausą ir karštą laikotarpį. Visame Šiaurės ir Centrinės Europos regione nebuvo vėjo, labai trūko vėjo energijos, o nusekus upėms regione labai pritrūkome ir generacijos iš hidroelektrinių. Trečia, reikšmingai išaugo CO2 taršos mokesčiai  nuo 68 eurų už toną 2021 m. rugpjūtį iki 98 eurų už toną 2022 m. rugpjūtį. Ketvirta, dėl itin karšto oro ir planinių remonto darbų apriboti  elektros energijos jungčių pralaidumai visame regione. Buvo ribojamos jungtys tarp Latvijos-Estijos ir Lietuvos-Švedijos. Penkta, situacija didžiųjų Europos Sąjungos valstybių elektros rinkose. Buvusios didžiausios elektros energijos gamintojos ir vartotojos Prancūzija ir Vokietija buvo tapusios elektros energiją importuojančiomis šalimis. Šešta, ir svarbiausia, kad mes jau gerą dešimtmetį praktiškai negaminame elektros energijos šalyje“, – aiškino ministras. 

Apie tai daugiau skaitykite: Nepasitikėjimo Seime sulaukęs Dainius Kreivys: po tamsos ateis šviesa, kaltos buvusios Vyriausybės

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų