„Ne vienas ekspertas atkreipė dėmesį, kad [interpeliacijos] klausimai yra nelabai kokybiški. Tai, mano manymu, didelio pavojaus ši interpeliacija ministrui nekelia. O opozicija turi tikrai daug įrankių savo rankose. Norėtųsi, kad inicijuodama interpeliacijas vieną po kitos nedelvalvotų politinių procesų“, – žurnalistams antradienį sakė V. Čmilytė Nielsen.
Anot jos, energetikos kainų šuolis yra tiesioginė Putinos agresijos pasekmė.
„Prikaišioti ministrui dėl to, kad tai įvyko ar dėl to, kad nuo 2010 metų nieko nebuvo padaryta plėtojant mūsų energijos gavybą Lietuvoje, manau, nėra solidu“, – pridūrė ji.
Kreivys Seime atsakinės į klausimus
Išklausius ministro atsakymų bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui jiems pritarti arba nepritarti.
Jeigu ministro atsakymas į klausimus pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
Nepasitikėjimas energetikos ministrui reiškiamas dėl kritiškos situacijos energetikoje. Dokumentą pasirašė 62 opozicijai priklausantys parlamentarai, o interpeliaciją D. Kreiviui inicijavo socialdemokratai.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė nematanti pagrindo D. Kreiviui rengti interpeliaciją.
Tai yra jau trečioji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šį birželį dėl susikaupusių problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abiem atvejais ministrai pareigas išsaugojo.
Be to, opozicija žada interpeliacijas rengti aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis (29) parlamentarų.
