• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baltarusijai ir toliau siunčiant kontrabandinius balionus bei neišleidžiant Lietuvoje registruotų vilkikų, opozicijai trūksta ne tik Vyriausybės, bet ir prezidento Gitano Nausėdos lyderystės sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Anot Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio šalies vadovas padėtį, bent kol kas, stebi iš šalies. 

Baltarusijai ir toliau siunčiant kontrabandinius balionus bei neišleidžiant Lietuvoje registruotų vilkikų, opozicijai trūksta ne tik Vyriausybės, bet ir prezidento Gitano Nausėdos lyderystės sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Anot Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio šalies vadovas padėtį, bent kol kas, stebi iš šalies. 

REKLAMA

„Prezidentas kol kas stebi situaciją ir, matyt, savo vertinimus atliks šiek tiek vėliau“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis. 

REKLAMA
REKLAMA

„Tai yra Vyriausybės ir vykdomosios valdžios atsakomybė, bet prezidentas galbūt jau ir turėtų paimti botagėlį ir ant stalo pasidėti, kad Vyriausybė matytų – botagėlis jau yra iš futliaro išimtas“, – dėstė jis. 

REKLAMA

Po opozicinių frakcijų susitikimo su užsienio reikalų, susisiekimo ir vidaus reikalų ministrais, anot S. Skvernelio, taip ir nepaaiškėjo, kaip ketinama spręsti kontrabandinių balionų krizę.

„Gerų žinių mes neišgirdome, apart to, kad yra ketinama, stengiamasi, kai kas nemiega, nori daugiau pamiegoti ir siunčia mums kažkokius signalus, kuriuos mes patys turime suprasti ir interpretuoti. O signalai yra paprasti: neskraidykime iš Vilniaus oro uosto tarp 8 ryto ir 6 vakaro, jeigu kontrabandininkai tuo pačiu laiku, kaip įprasta, leis balionus“, – sakė demokratų lyderis.

REKLAMA
REKLAMA

L. Kasčiūnas: esminis dalykas yra Lenkija

Savo ruožtu konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat tikino pasigendantis ne tik Vyriausybės, bet ir šalies vadovo lyderystės. Anot jo, sprendžiant kontrabandinių balionų klausimą, būtina derinti veiksmų planą su kaimynėmis, ypač Lenkija.

„Esminis dalykas yra Lenkija. Kitaip tariant, bet koks rimtesnis veiksmas prie sienos, arba uždarinėsime dar kartą sieną, punktus, pavyzdžiui, arba vykdysime detalesnę automobilių patikrą – turime derintis tiek su lenkais, tiek su latviais“, – žurnalistams Seime teigė L. Kasčiūnas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų balsas kitaip skamba Europoje, jeigu kalbama su lenkų struktūrine galia. Gaila, bet šitoje vietoje Lietuvos diplomatijos yra labai maži pasiekimai ir čia klausimas ir prezidentui, nes Lenkija yra ta vieta, kur mes tikrai galime per prezidentinę liniją padaryti labai daug dalykų. Todėl nusišalinti nuo problemos negalima. Čia tikrai galima daryti veiksmus, kurie sutelktų mūsų regioną. Norėčiau palinkėti žengti šį žingsnį“, – tikino jis.

REKLAMA

Savo ruožtu pats šalies vadovas praėjusią savaitę interviu Eltai pabrėžė, kad itin svarbu, jog uždariusi sieną su Baltarusija Lietuva bendradarbiavo su Lenkija, kuri, nors pavėlino savo pasienio punktų atidarymą, galiausiai juos atvėrė anksčiau nei Lietuva. Dėl tokio Lenkijos sprendimo viešojoje erdvėje kilo diskusijų, neva punktai buvo atidaryti per anksti.

REKLAMA

Tuo metu G. Nausėda leido suprasti, kad pats su pasienio kontrolės punktus atidariusios Lenkijos prezidentu nekalbėjo. 

„Tai ne prezidento lygio klausimas, tai Vyriausybių klausimas. Ir iš tikrųjų tokie kontaktai buvo, aš juos sveikinu, nes Lenkijos pusė visais atvejais yra pasirengusi su Lietuva glaudžiai bendradarbiauti“, – interviu Eltai praėjusią savaitę teigė šalies vadovas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip skelbta, suintensyvėjus kontrabandinių balionų iš Baltarusijos srautams, dėl kurių ne kartą sutriko oro uostų darbas, Vyriausybė spalį mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždarė paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija.

Po sienos uždarymo Baltarusijos teritorijoje užstrigo apie tūkstantį Lietuvos bendrovių krovininių transporto priemonių, kurios šiuo metu laikomos baltarusių aikštelėse, joms nėra leidžiama sugrįžti į Lietuvą.

REKLAMA

Praėjusią savaitę PKP punktai buvo atverti, o šios savaitės pradžioje Lietuvos oro erdvėje fiksavus link Vilniaus oro uosto judančias atžymas, pastarasis buvo uždarytas du kartus.

Sprendimą stabdyti skrydžius lėmė navigacinėje sistemoje fiksuotos atžymos, kurios būdingos balionams, judančios Vilniaus oro uosto kryptimi.  

REKLAMA

Premjerė Inga Ruginienė pirmadienį teigė, kad jeigu situacija su Baltarusija nesikeis, gali būti priimtas sprendimas vėl uždaryti sieną. 

Savo ruožtu prezidentas pabrėžė, kad Lietuva pasiruošusi vykdyti pokalbius su Baltarusija techniniame lygyje, tačiau patikino, jog pokalbiai neturėtų pereiti į politinį lygmenį.

ELTA primena, kad tai – vienas iš daugelio atvejų, kai dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsmės sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų