„Mes raginome prezidentą nepasirašyti, jis padarė savo pasirinkimą, tai šia prasme mes kažkuo nesame nustebę tokiu pasirinkimu. O dabar viskas persikels į Konstitucinį Teismą“, – Eltai sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas.
„Mes jau rengiame dokumentus ir, matyt, kitos savaitės pabaigoje arba dar kitos savaitės pradžioje kreipsimės į Konstitucinį Teismą. Surinksime parašus, tuo nė kiek neabejojame“, – akcentavo jis.
V. Čmilytė-Nielsen: kreipimasis į KT yra žingsnis, kurį reikės padaryti
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen svarsto, kad pasirašydamas projektą prezidentas siekia išvengti pykčių su socialdemokratais.
„Prezidentas turėjo galimybę parodyti tvirtesnę poziciją. Matyt, vieno sprendimo negali vertinti atskirai nuo politinių įvykių. Dabar vyksta koalicijos derybos, panašu, kad prezidentas, norėdamas išsaugoti savo įtaką, nenori pyktis su socialdemokratais“, – Eltai teigė politikė.
Todėl, pasak jos, kreipimasis į KT yra žingsnis, kurį opozicijai reikės padaryti.
„Mes nuo pat pradžių svarstėme, kad tai bus vienas iš atsako būdų, jei nesuveiks niekas kitas. Akivaizdu, kad pilietinės visuomenės protestai suveikė, nes kai kurios, pačios blogiausios nuostatos nebuvo įgyvendintos. Bet teisiškai šis projektas yra prastas, nekokybiškas, todėl tikrai kreipimasis į KT yra tas žingsnis, kurį reikės padaryti“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, šalies vadovas penktadienį pasirašė Seime priimtas LRT įstatymo pataisas.
LRT valdysenos pakeitimus numatančias įstatymo pataisas parlamentas priėmė birželį. Tiesa, opozicija balsavime nedalyvavo, teigė, kad kreipsis į KT.
Savickas: klaidinga galvoti, kad politinės rokiruotės keičia laikyseną
Dėl prisijungimo prie valdančiosios koalicijos besiderančios Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas sako, jog demokratų pozicija LRT klausimu taip pat išlieka principinga.
„Aš manau, kad neteisinga galvoti, kad galimos politinės rokiruotės kažkaip keičia laikyseną tokiais svarbiais klausimais“, – Eltai penktadienį teigė Seimo narys.
Šiuo metu demokratai derasi su Socialdemokratų partija bei „valstiečiais“ dėl galimo prisijungimo prie valdančiosios daugumos. Būdami opozicijoje, demokratai negailėjo kritikos LRT pataisas teikusiems valdantiesiems.
„LRT svarstymo metu laikėmės ganėtinai stiprios, aiškios pozicijos, nepritardami tam įstatymo projektui, aktyviai veikdami tiek Seimo Kultūros komitete, registruodami alternatyvias įstatymo pataisas. Ta pozicija kokia buvo, tokia ir išlieka“, – dėstė jis.
Vis dėlto politikas leido suprasti, kad prezidentui pasirašius įstatymą, tolesni Seimo narių veiksmai yra gana riboti.
„Kokie tolesni veiksmai yra galimi? Jūs puikiai suprantate, kad jie ganėtinai riboti. Jau prezidentas priėmė sprendimą pasirašyti, negrąžino atgal parlamentui jo svarstyti. Reikės be abejo tartis, ką įmanoma daryti toliau, kai yra tokios aplinkybės“, – kalbėjo L. Savickas.
Savo ruožtu Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) prašė prezidento pataisas vetuoti.
Įstatymo projektą parengė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė. Vėliau projektas buvo pakoreguotas Seimo Kultūros komitete.
Naujame įstatymo projekte atsiras LRT misijos apibrėžimas, numatyti pokyčiai Taryboje – ją sudarys nebe 12, o 15 narių. Po 4 atstovus deleguos prezidentas ir Seimas, likusius 7 atrinks Lietuvos mokslo taryba (LMT), Lietuvos švietimo taryba (LŠT), Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas.
Taip pat bus įsteigtas Tarybos biuras.
Tuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Tiesa, Tarybai paliekama pačiai apsispręsti, kaip balsuoti dėl generalinio direktoriaus atleidimo – atvirai ar slaptai.
Dabar galiojančiame visuomeninio transliuotojo įstatymo projekte numatyta, kad generalinis direktorius iš pareigų atleidžiamas atviru balsavimu.
Taip pat nutarta apriboti generalinio direktoriaus kadencijas, tas pats asmuo šias pareigas negalės eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Nutarė nekeisti įstatymo įsigaliojimo terminų
Opozicijoje dirbantys parlamentarai siūlė nustatyti, kad nauja įstatymo redakcija būtų taikoma nuo tada, kai baigiasi šiuo metu pareigas einančio LRT generalinio direktoriaus kadencija, t. y. nuo 2028 m. spalio 3 d.
Tokiam liberalo Simono Kairio siūlymui nebuvo pritarta. Liko galioti nuostata, jog dalis pakeitimų įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. Dėl to naujoji tvarka galėtų būti taikoma ir dabartinei nacionalinio transliuotojo vadovei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei.
Kiek anksčiau Seimo darbo grupėje paruoštas LRT įstatymo pataisas įvertinusi Venecijos komisija nurodė, kad projektas turėtų būti tobulinamas. Komisija ragino atlikti išsamią analizę bei pabrėžė, kad pokyčiai, susiję su generalinio direktoriaus atleidimu, turėtų būti taikomi tik po jų įsigaliojimo paskirtiems vadovams.
S. Kairys taip pat siūlė nustatyti, kad LRT valdybos narių darbo sutartys įsigaliotų ne nuo 2028 m. sausio 1 d., bet nuo 2028 m. spalio 3 d., kartu su jo siūlyta naujos redakcijos įstatymo taikymo pradžia. Šiam Seimo nario siūlymui taip pat nebuvo pritarta.
ELTA primena, kad dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.
Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostata, pagal kurią lygtinį paleidimą draudžiama taikyti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius kalinamiems asmenims, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Po šio nutarimo laisvės atėmimą už tokius nusikaltimus atliekantys asmenys įgyja teisę pretenduoti į lygtinio paleidimo galimybę.
