Opozicijos atstovai kritikuoja valdančiųjų atstovų NSGK parengtą išvados projektą, sakydami, kad jame iškreipiama visa tyrimo esmė, nes aiškinantis Rusijos įtaką per Seimo narę I. Rozovą kaltinamaisiais lieka opozicijos atstovai.
„Tyrimo metu I. Rozova ir jos ryšiai, kas turėjo būti centrinis objektas, virto pretekstu pradėti opozicinių NSGK narių politinę medžioklę“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
NSGK išvadų projektas, rengtas valdančiųjų atstovų, buvo pristatytas trečiadienį. Jame sakoma, kad I. Rozova „dėl savo palaikomų ryšių galimai galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui ir Lietuvos nacionaliniam saugumui“.
Tuo tarpu Seimo komiteto opozicijos atstovai, sakoma išvadų projekte, „nesiimdami reikiamų priemonių dėl galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo, atliko netinkamus veiksmus ir galimai kėlė riziką nacionaliniam saugumui“.
Valdantieji posėdyje patvirtino teikę savo siūlymus projektui ir komitete buvo pristatytas aštuntasis išvadų variantas, tuo tarpu opozicijos atstovai sakė net neturėję pirminio dokumento, kuriam būtų galėję teikti pastabas, ir projektą gavę tik išvakarėse.
Opozicija reikalavo, kad jiems būtų pateiktas pirminis komiteto biuro darbuotojų parengtas variantas, kad jie galėtų teikti siūlymus ir vertinti pirminę versiją, o ne jau koreguotą valdančiųjų.
Per parą opozicijos atstovai parengė išvadų projektą su savo siūlymais, tačiau teikti jų komiteto balsavimui nebegalėjo – ketvirtadienį 13 val. planuotas posėdis atšauktas. Seimo pavedime komitetui atlikti tyrimą ketvirtadienis yra paskutinė diena išvadoms parengti.
Seimo NSGK vadovas valstietis Dainius Gaižauskas BNS sakė, kad posėdis ketvirtadienį atšauktas dėl vykusio plenarinio posėdžio.
D. Gaižauskas teigė, kad Seimo nurodytu laiku nepatvirtinus išvados, jis kitą savaitę teiks siūlymą, kad tokį pavedimą atlikti tyrimą Seimas komitetui duotų iš naujo, skirdamas dvi papildomas savaites.
„Tęsti nebegalima, nes datempta iki paskutinio momento, bet su ta pačia medžiaga, tais pačiais klausimais registruojam nutarimą (dėl naujo pavedimo) ir parengiam išvadą“, – tvirtino komiteto vadovas.
„Vakar įvyko paskutinis posėdis, mes gavome visiškai valdančiųjų parengtą išvadų projektą, pradėjome apie jį kalbėti ir nusprendėme, kad tai nelygiateisė situacija ir mes norime turėti kažkiek laiko pateikti savo pasiūlymus išvadų projektui. Šįryt išsiuntėm išvadų projektą su visais papildymais, tačiau komiteto pirmininkas atšaukė 13 val. planuotą komiteto posėdį, tai reiškia, jis visiškai neieškos kompromiso“, – situaciją komentavo L. Kasčiūnas.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad „šis parlamentinis tyrimas buvo užprogramuotas tapti politinių kovų įrankiu ir sukelti ilgalaikį politinį konfliktą“.
„Parlamentinio tyrimo esmė turėjo būti I. Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, bet tyrimas iš pat pradžių buvo nukreiptas į valstiečių ir konservatorių santykių aiškinimąsi“, – tvirtino socialdemokratė.
„Siekiant sustabdyti tas politines kovas aš pasiūliau kompromisą – atsisakyti tarpusavio kaltinimų tose dalyse, kurios nesusiję su I. Rozova, pripažinti, kad visi komiteto nariai, kurie susipažino su VSD informacija dar 2018 metų žiemą, nesiėmė pakankamai priemonių įvykdyti savo konstitucinę pareigą, inicijuoti apkaltos procesą poniai Rozovai, o kiti komiteto nariai nevykdė pareigos atsakingai dalyvauti komiteto darbe ir susipažinti su informacija ne po metų laiko“, – pažymėjo D. Šakalienė.
Opozicijos parengtame išvadų variante kaip gavę informaciją, bet nesiėmę reikiamų veiksmų šalia valdančiųjų projekte minimų L. Kasčiūno, konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio, Vytauto Bako, liberalo Virgilijaus Aleknos įrašomi ir premjeras Saulius Skvernelis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdarbietis Juozas Bernatonis.
Tyrimas dėl I. Rozovos inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD dokumente rašoma apie Seimo narės tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, I. Rozovos bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
