Opozicija kreipėsi į teismą: aiškinsis dėl Rudėnaitės atleidimo iš pareigų

Grupė opozicijos parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. 

Seimo nariai prašo KT įvertinti, ar teisėjos S.Rudėnaitės atleidimas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.

Į KT kreipėsi 36 Seimo nariai iš opozicijos bei Mišrios grupės, tarp jų – konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis, frakcijos atstovas Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) Stasys Šedbaras, socialdemokratų atstovas TTK Julius Sabatauskas, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei kiti.

Seimas praėjusią savaitę balsuodamas dėl prezidento Gitano Nausėdos teikimo S. Rudėnaitę skirti LAT vadove, ne tik jos nepaskyrė, bet ir atleido iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. 

Teisininkų vertinimu, pastarasis parlamento sprendimas buvo neteisėtas, nes neatitiko Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytų atleidimo pagrindų.

Pagal Teismų įstatymą, atleisti LAT skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui, – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas. 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlo Seimui nutarimą dėl S. Rudėnaitės atleidimo ir LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų pripažinti negaliojančiu.

„Seimas, skirdamas ir atleisdamas Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir skyrių pirmininkus, yra ribojamas Konstitucijoje nustatytų valdžių atskyrimo ir bendradarbiavimo principų. Konstitucijos 115 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindų sąrašas“, – konservatorių frakcijos pranešime spaudai cituojamas S. Šedbaras.

REKLAMA

Anot jo, atleisti teisėją galima tik jo paties prašymu, kai pasibaigia įgaliojimų laikas arba teisėjas sulaukia įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, kai teisėjo sveikatos būklė yra tokia, kad jis negali atlikti teisėjo pareigų, kai teisėjas jo sutikimu yra išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą, kai teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, kai įsiteisėjo teisėją apkaltinęs teismo nuosprendis.

„Nė vieno iš šių pagrindų, atleidžiant iš pareigų Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, nebuvo“, – pažymi S. Šedbaras.

Šalies vadovas G. Nausėda sako, kad Seimas atleisdamas LAT teisėją iš skyriaus pirmininkės pareigų ir nepaskirdamas jos LAT vadove iškreipė jo dekretą.

„Mano valia šitame dekrete juodu ant balto išreikšta labai aiškiai – atleidimas skiriant į aukštesnes pareigas“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė prezidentas. Jis žada Seimo nepatvirtintas kandidatūras į LAT pirmininkus ir KT teisėjus teikti dar kartą.


Rašyti komentarą...
Z
Zose
2020-05-09 19:38:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Buvo rašyta kad ji yra susijusi su mafijinem strukturom.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų