Kiek pavojingos tokios organizmo reakcijos ir kam tas šalutinis poveikis labiau tikėtinas kalbame su biomedicinos mokslų daktaru, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu Mariumi Strioga.
Pastaruoju metu girdim, kad vis daugiau žmonių kreipiasi į medikus dėl atsiradusio pašalinio poveikio po antro skiepo nuo koronaviruso. Ar iš tiesų taip gali būt ir kokios to priežastys?
Taip gali būti, ir taip ir turėtų būti, nes bet koks besiformuojantis imuninis atsakas, imuninė reakcija į tai, į ką mes norime, kad reaguotų. Dažniausiai imuninis atsakas turi tokius šalutinius poveikius, kurių požymiai yra panašūs į peršalimo simptomus, gripo simptomus, nes kai mes sergam gripu, tai visi tie simptomai, kuriuos jaučiam – karščiavimas, galvos skausmas, kaulų, raumenų, sąnarių laužymas tai visa tai yra dėl sisteminio imuninio atsako.
Visi šitie požymiai yra besivystančio imuninio atsako sisteminio uždegiminio atsako išraiška. Tai šiuo atveju, kai mes taikome vakcinas nuo koronaviruso ir stengiamės aktyvinti imuninį atsaką, tai tie šalutiniai poveikiai yra netgi sakyčiau teigiamas ženklas, nes rodo, kad imuninis atsakas iš tiesų formuojasi.
Tai rodo, kad suleista vakcina imuninę sistemą sudirgino, kad imuninė sistema ją atpažino ir jos žinią apie tą priešą, prieš kurį mes norim sukurti imuninį atsaką, imuninė sistema priėmė ir jinai reaguoja, ji mobilizuoja ir kuria imuninės sistemos komponentus, imuninės armijos kareivius, kurie ir bus skirti atpažinti ir sunakinti vėliau jau patekus tikrą virusą.
Žmonės sako, kad būtent po to antrojo skiepo daug didesnė reakcija. Ar nereiktų baimintis? Ar iš tiesų tas ir galvos skausmas, sąnarių skausmai, galimas veido paralyžius, ar tai nėra pavojinga žmogui? Nes, matyt, daug kas išgirsta ir išsigąsta, sako – aš nesiskiepysiu.
Ne, pavojinga tai tikrai nėra, o su antra vakcina tie poveikiai gali būti intensyvesni vien dėl to, kad tuo metu jau su antrąja doze mes aktyviname esantį atminties imuninį atsaką. Tai taip sakant – pirmoji dozė sukelia imuninį atsaką prieš virusą, o su antrąja doze jį stengiamės įtvirtinti organizme.
Ir tas jau atminties imuninis atsakas jis jau reaguoja kur kas greičiau ir kur kas stipriau. Ir ta šalutinių poveikių išraiška jinai yra stipresnė tuo metu. Ir tai yra normalus dalykas, taip, tai nemalonus, bet tai gali būti.
Kam labiausiai tai gali paveikt ir atsirast tie šalutiniai poveikiai? Nes vyresnio amžiaus žmonės sako – pasižiūrėkit, vat jauni skiepijosi, jiems taip nutiko: nualpo, suparalyžiavo ar dar kažką, tai mes vyresni, mūsų ta imuninė sistema ne tokia, tai mes tikrai nesiskiepysim, pažiūrėkit, kas su jais, tai mes numirsim po to skiepo. Ką jūs pasakytumėt vyresniems žmonėms?
Sunkesnio laipsnio šalutinių poveikių kaip tik labiau tikėtina jauniems žmonėms. Nes pas juos neišsivysto lėtiniai uždegimai, tai didesnių, stipresnių šalutinių poveikių mes kaip tik jaunesniems žmonėms galime tikėtis nei vyresniems. Nes vyresnių žmonių imuninė sistema ir į tas pačias vakcinas ji reaguoja sunkiau. Ir net imuninis atsakas susidaro silpnesnis.
Ar ten verta skiepyti labai gilaus, labai garbaus amžiaus senolius, turinčius daug gretutinių ligų, dėl kurių gyvenimo saulėlydis ar taip, ar taip panašu, kad arti. Tai čia reikia pamąstyti. Nes jei koks senukas po infarktų, insultų, dar turintis gretutinių ligų jam net ir tas staigesnis temperatūros pakilimas gali būti, o po vakcinos temperatūra gali ir 38, 39, net iki 40 laipsnių kilti, tai šitas dalykas gali paūminti iki tol esančias būkles.
Visą pokalbį žiūrėkite „Dienos komentare“ viršuje.
