Naujienų portalas tv3.lt primena, kad buvo baigtas rezonansinis ikiteisminis tyrimas dėl dviejų moterų nužudymo Kaune. 2025 metų gruodį dvi jaunas mergina nužudžiusiam Benui Mikutavičiui gresia bausmė iki gyvos galvos.
Kraupus nusikaltimas įvykdytas 2025 m. gruodžio 4 dieną. Šių metų spalį byla perduota Kauno apygardos teismui.
Kriminologas Gintautas Sakalauskas paaiškina, kad vien peilio turėjimas neįrodo, jog žmogus iš anksto planavo žmogžudystę. Peilis galėjo būti įsigytas ir kitam tikslui, todėl vien iš šio fakto negalima daryti tvirtų išvadų.
„Vien tai, kad žmogus turėjo peilį, dar mažai ką pasako. Peilis galėjo būti įsigytas nebūtinai tam, kad būtų nužudytas žmogus.
Žmonės perka įvairius daiktus, kuriuos galima panaudoti skirtingais tikslais. Šiuo atveju, mano manymu, tikėtina, kad peilis nebuvo įsigytas specialiai žmogžudystei. Tačiau vien iš šio fakto negalima daryti tvirtų išvadų apie nusikaltimo planavimą“, – apskritai kalbėjo ekspertas.
Kalbėdamas apie tai, kokie veiksniai lemia, kad žmogus, jau įvykdęs sunkų smurtinį nusikaltimą prieš vieną merginą, netrukus gali smurtauti dar kartą, ekspertas teigė, kad tai yra labiau bendro pobūdžio klausimas. Dėl to sunku pasakyti, ar būtent šiuo atveju veikė konkretūs veiksniai.
„Vis dėlto nužudyti žmogų nėra lengva. Peržengus šią ribą, kai kuriems žmonėms gali būti lengviau peržengti ją dar kartą“, – užsiminė jis.
Skatinimas imtis žiaurių nusikaltimų
Stiprios emocijos, tokios kaip pyktis ar neviltis, gali paskatinti žmogų vėl smurtauti, tačiau kiekviena situacija yra skirtinga.
„Gali būti, kad pirmą kartą žmogus suvokia, ką padarė, tačiau vėliau atsiranda desperacija arba labai stiprus pyktis, kuris vėl prasiveržia.
Žmogus gali jausti, kad jau peržengė ribą, todėl antrą kartą jam tampa lengviau tai padaryti. Tačiau negalima tvirtinti, kad taip nutinka visais atvejais – konkrečią situaciją reikėtų vertinti atskirai“, – pabrėžė pašnekovas.
G. Sakalauskas atkreipė dėmesį, jog persirengimas ar daiktų atsikratymas gali rodyti norą išvengti atsakomybės, bet nebūtinai įrodo, kad žmogus geba kruopščiai planuoti.
„Žmogaus racionalumas gali pasireikšti įvairiai. Vien iš tokių nusikaltėlio veiksmų, kai jis persirengia ar slapstosi, sunku spręsti apie jo gebėjimą planuoti.
Vis dėlto bandymas persirengti ar atsikratyti daiktų gali rodyti norą pasislėpti nuo teisėsaugos. Žinoma, nereikėtų šių veiksmų lyginti su ilgai ir kruopščiai planuojamu pabėgimu, kai žmogus mėnesiais galvoja, kaip išvengti atsakomybės.
Persirengimas ar daiktų atsikratymas gali būti gana primityvus bandymas pasislėpti“, – komentavo jis.
Pasak kriminologo, nusikaltėlis gali klaidingai manyti, kad paprastais veiksmais pasislėps, tačiau policija skiria daug išteklių sunkiems nusikaltimams tirti.
„Tokiais atvejais žmogus gali neįvertinti, kaip veikia policija.
Sunkūs nusikaltimai yra prioritetiniai įvykiai: pareigūnai tikrina aplinką, kalbina žmones, renka įrodymus ir ieško įtariamojo.
Todėl tikėtis, kad vien persirengus ar atsikračius telefono pavyks pasislėpti, dažnai yra naivu“, – pastebėjo jis.
Anot G. Sakalausko, po nusikaltimo žmogus gali patirti šoką ir impulsyviai bandyti slėpti įkalčius, todėl jo veiksmai dažnai būna neapgalvoti.
„Dažniausiai, jeigu žmonės apskritai bando ką nors slėpti, jie imasi gana paprastų veiksmų. Kartais juos ištinka šokas, todėl jie veikia impulsyviai, nelabai apgalvodami savo veiksmus.
Pasitaiko atvejų, kai žmonės bando slėpti kūną – jį degina, perkelia į kitą vietą, užkasa ar įvynioja. Tačiau žvelgiant iš šalies tokie veiksmai neretai atrodo neapgalvoti ir primityvūs“, – sakė kriminologas.
Neįvertinamos policijos galimybės
Nusikaltėliai dažnai neįvertina policijos galimybių, anot jo, todėl jų bandymai pasislėpti nuo teisėsaugos dažniausiai būna nesėkmingi.
„Žmonės gali įsivaizduoti, kad taip pavyks pasislėpti, tačiau neįvertina, kiek daug išteklių policija skiria sunkiems nusikaltimams tirti.
Pareigūnai tikrina įvairias versijas, renka įrodymus ir dažnai gana greitai nustato svarbias aplinkybes. Todėl tokiais veiksmais pasislėpti paprastai būna sunku“, – kalbėjo G. Sakalauskas.
G. Sakalausko teigimu, iš vieno nusikaltimo negalima daryti universalių išvadų, tačiau šis atvejis rodo, kad žmogus konfliktą pasirinko spręsti netinkamai – smurtu.
„Vienas pavienis atvejis mažai ką pasako, todėl iš jo sunku padaryti plačias išvadas ar suformuluoti konkrečią pamoką.
Sunkaus smurto atvejų Lietuvoje vis dar yra nemažai, palyginti su kai kuriomis kitomis Europos šalimis, tačiau tokie itin žiaurūs ir viešai nuskambantys įvykiai nėra kasdienybė.
Manau, kad šiuo atveju žmogus neadekvačiai sprendė konfliktą, kuris jam, tikėtina, atrodė labai svarbus, ir nusprendė jį išspręsti smurtu“, – pastebėji jis.
Nors tokie nusikaltimai reti, svarbu pastebėti ankstyvus smurto požymius ir neignoruoti grėsmingo elgesio, nes konfliktai kartais gali tapti pavojingi.
„Ar tai gali nutikti ir kam nors kitam? Teoriškai taip, tačiau tokio pobūdžio įvykiai yra reti, todėl labai sunku pateikti universalius apibendrinimus.
Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į smurtą artimoje aplinkoje ir konfliktus, kurie gali peraugti į rimtesnius incidentus.
Daugeliu atvejų žmonės neperžengia ribos iki mirtino smurto, tačiau tai nereiškia, kad ankstesni smurto požymiai turėtų būti ignoruojami. Konfliktuojant su kitais svarbu išlikti atsargiems ir neignoruoti grėsmingo elgesio“, – savo nuomonę pateikė kriminologas.
Mikutavičiui atlikta psichiatrinė ekspertizė
B. Mikutavičiui pernai gruodį buvo skirta psichiatrinė ekspertizė.
„Kaip visi suprantate, perdavimas kaltinamojo akto reiškia, kad buvo išspręstas klausimas dėl kaltinamojo psichikos būklės, poreikio taikyti medicinines priemones nustatyta nebuvo“, – kalbėjo Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Darius Jakutis.
B. Mikutavičius lieka suimtas iki gruodžio 4 d.
Anot Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Rimo Bradūno, ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl tyrimo specifiškumo: atlikta daug proceso veiksmų, atlikti ekspertiniai tyrimai ir objektų tyrimai ir kt.
„Manau, kad tyrimo uždaviniai išspręsti tinkamai, byla perduota I-os instancijos teismui, tai yra Kauno apygardos teismui“, – nurodė R. Bradūnas.
Vienas nužudymas kvalifikuotas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas), antras – 129 str. 2 dalies 6 punktą (nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai).
„Mes manome, kad pagal teismo medicinos eskpertizės metu nustatytą sužalojimų padarymo mechanizmą turėjo būti ir greičiausiai buvo sukeltos didelės kančios, dėl to buvo kvalifikuota kaip nužudymas itin žiauriai“, – kalbėjo D. Jakutis.
Vieną nužudymą planavo kurį laiką
Vienas iš nužudymu kvalifikuotas kaip itin žiaurus, įvykdytas sukėlus dideles kančias. Prokurorų teigimu, sužalojimų mažiau, bet jie rimtesni.
Antrojo nužudymo atveju ant merginos kūno rasta daugiau sužalojimų. Teisėsauga mano, kad mergina galėjo gintis. Prokurorai nurodė, kad jai galėjo būti padaryta 20–30 dūrių.
Vienas iš dviejų nusikaltimų, kaip nurodė prokurorai, buvo „pribrendęs, bet spontaniškas“, tai yra konfliktas tarp B. Mikutavičiaus ir vienos iš aukų – jo pusseserės – tęsėsi kurį laiką, o jam toliau vystantis įvykdyta žmogžudystė.
„Antrasis [nužudymas], panašu, labiau spontaniškas. Negaliu plačiai komentuoti kaltinamojo pozicijos ir parodymų, tačiau ta pozicija nėra iki galo išsami“, – sakė D. Jakutis.
Antroji mergina buvo visiškai atsitiktinė, ji dirbo nekilnojamo turto brokere ir turėjo aprodyti butą, kurio nuoma susidomėjo B. Mikutavičius.
„Bylos duomenimis, jie iki tol niekada nebuvo nei kontaktavę, nei susitikę, išskyrus tą buto nuomos klausimą“, – nurodė D. Jakutis.
B. Mikutavičius, anot prokurorų, savo kaltę pripažino iš dalies.
Tai, kad B. Mikutavičius planavo nužudymą, rodo ir mokėjimų išrašai – žudikas nusipirko peilį, maisto, kad išgyventų slapstantis.
Slapstėsi Kleboniškio miške
Įvykdęs kraupius nusikaltimus B. Mikutavičius slėpėsi Kleboniškio miške, kol kitą dieną buvo sučiuptas pilietiškų gyventojų. Telefoną jis išmetė į konteinerį.
B. Mikutavičius buvo suplanavęs naktį leisti lauke. Teisėsauga atskleidė, kad po nužudymo jis dar grįžo namo, persirengė ir pasiėmė kuprinę su daiktais ir maistu.
Anot teisėsaugos atstovų, B. Mikutavičius „iš dalies pripažino“ savo kaltę, tačiau nedetalizuoja, ką tai reiškia.
Atsižvelgus į abu nusikaltimus ir aplinkybes, B. Mikutavičiui siūloma bausmė iki gyvos galvos.
Iki nužudymų B. Mikutavičius pagal susitarimą slaugė negirdintį ir nekalbantį žmogų. Teisėsaugai kilo įtarimų, kad jis gali kėsintis nužudyti ir jį arba slėptis jo namuose.
Pirmoji auka – pusseserė
Pernai gruodžio 4 d. Kaune 29-erių B. Mikutavičius nužudė savo pusseserę ir nekilnojamojo turto brokerę.
Gruodžio 4 d. 13.02 val. policija gavo pranešimą, kad Kaune, Vinco Krėvės pr. 78, rastas 22 metų moters kūnas perpjauta gerkle.
Turimais duomenimis, auka yra B. Mikutavičiaus pusseserė, kilusi iš to paties Žygaičių miestelio, kaip ir jis.
Policija nepatvirtino, kokių motyvų vedamas vyras ją nužudė, tačiau TV3 Žinių duomenimis, vyras galėjo keršyti pusseserei.
Pirminiais duomenimis, jiedu kurį laiką kartu nuomojosi būstą Krėvės prospekte, tačiau dėl nežinomų priežasčių B. Mikutavičiui teko išsikraustyti.
Gruodžio 4 d. jis turėjo atvykti pasiimti daiktų. Viena iš versijų – kad jis nusprendė keršyti jį gyventi priėmusią pusseserę.
Primename – policija tvirtino, jog B. Mikutavičius gaudavo mažas pajamas. Tad iš kokių pinigų būtų vienas nuomojęsis butą, nėra žinoma.
Antroji auka – nepažįstama mergina, nuomojusi butą
Įvykdęs kraupų nusikaltimą B. Mikutavičius nesustojo. Iš buto V. Krėvės pr. patraukė į netoliese esantį butą Pramonės pr. 30.
Čia jis buvo susitaręs, kad ateis apžiūrėti nuomojamo buto. Vyrą turėjo pasitikti iš Alytaus kilusi 24 m. nekilnojamojo turto (NT) brokerė.
Tik moteris dar nežinojo, kad ši darbo diena jai bus paskutinė. B. Mikutavičius panašiu būdu, kaip ir savo pusseserę, nužudė ir ją.
Palikęs bute kūną, neoficialiomis tv3.lt žiniomis, jis užrakino duris ir išėjo.
Pusę dienos merginos artimiesiems niekaip nepavyko su ja susisiekti, todėl jie kreipėsi į tarnybas. Ugniagesiams išlaužus duris bute, policija 19.46 val. gavo pranešimą, kad kraujo klane guli merginos kūnas.
Abiejų moterų kūnai rasti su pjautinėmis, durtinėmis žaizdomis.
„Galime atskleisti tai, kad kūno sužalojimai yra pjautinio–durtinio pobūdžio“, – tuomet sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas.
Kodėl B. Mikutavičius nužudė dar ir nepažįstamą merginą, nėra aišku.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
