Nuo liepos 1 d. laukia dideli pokyčiai – tai palies tūkstančius gyventojų

Apie tai, kas laukia nuo liepos, naujienų portalo tv3.lt laidoje diskutavo Užimtumo tarnybos viešųjų ryšių patarėjas Liudas Dapkus ir įdarbinimo bendrovės „Retiva“ personalo vadovė Sandra Norvilienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Gerklės skausmą Laura „gydė“ karštu alumi – to, kas nutiko vėliau nesapnavo net košmare

DIENOS PJŪVIS. Skundžiasi bedarbiais: neina dirbti ir gyvena iš pašalpų – kas keisis nuo liepos?

Lietuvos darbo rinkos barometras kovą augo: prognozuoja mažėjantį nedarbą

Kur situacija praščiausia?

Kalbant apie regionus, ar turite skaičių, statistiką, kuriuose regionuose ir kokių darbų labiausiai reikia? Kur yra geresnė situacija?

L. Dapkus: Didmiesčiai susiurbia viską, faktiškai viską. Aš kalbu ne tik apie Vilnių, Kauną, Klaipėdą, bet, žinoma, ir Šiauliai, ypatingai logistikos centras Panevėžyje. Blogiausia situacija yra pasienių regionuose ir mes nujaučiame dėl ko. Balionai yra viena, o kiti kontrabandos būdai yra kita. Aš nesakau, kad visi kontrabandininkai, tačiau nuvažiuoji, pavyzdžiui, į Lazdijus ir matai daug gerų mašinų.

Lyg žmonės gyvena ne kažkokiuose baisiuose namuose, o nedarbas visada yra dviženklis arba 5-6 proc. viršijantis. Taip pat, įmonių nelabai daug, kurios galėtų duoti. Čia tik vienas iš pavyzdžių. Aš manau, kad Lietuvos stambėjimas į miestus ir toliau turėtų judėti, nes to reikia, labai reikia. Verslas verkia ir kalba apie tai, kad reikia traukti žmones iš užsienio.

Pas mus yra senėjanti visuomenė su mažai motyvuotu jaunimu, kuris netiki ne tik, kad čia bus kažkokios pensijos, bet jie netiki, kad planeta išgyvens iki to, kai jiems bus 50 metų. Pavyzdžiui, mano vaikai sako: „Viską sujaukėte ir ką jūs mums palikote? Ką dabar, dirbti?“

Ką daryti su nepastoviais darbuotojais?

Kalbant apie žmones, kurie nueina į darbo pokalbį, juos priima, šiek tiek padirba, vėliau išeina ir tada vėl stoja į Užimtumo tarnybą. Ką daryti su tokiais gyventojais? Ar yra kažkokių rizikų?

S. Norvilienė: Mes kiekvieną kartą kalbindami kandidatus tikimės, kad jisai nors kažkurį laiką padirbs. Tie, kurie yra be darbo, nėra motyvuoti grįžti į darbo rinką. Mes bandome nupiešti ateitį, ką jis galėtų padaryti. Pavyzdžiui, bent laikinai padirbėti, tada grįžti į Užimtumo tarnybą ir gauti išmokas. Pats darbo periodas, iki pusės metų, nenutraukia visiškai pašalpų mokėjimo, toliau gali grįžti ir gauti jas, jeigu jis laikosi tokios strategijos.

Mums kiekviena darbo diena to kandidato yra svarbi. Nėra 100 proc. taip, kad padirbę kelias dienas žmonės išeina, nes šiandieninis darbdavys yra labai įvairus, siūlo šiltą aplinką, gerai apšviestą, naujovišką įrengtą, dirba su kolektyvu, kad nebūtų jokio mobingo, daro patogias virtuvėles, laisvalaikio kambarius ir t.t.

Vienam žmogui tai bus visiškai nesvarbu, o kitam, turėjusiam blogesnę patirtį, yra svarbu. Atėjęs į jam palankias darbo sąlygas, jis susigundo jomis. Kai mes darėme darbuotojų apklausą, kas juos labiausiai motyvuoja likti pas darbdavius, su kuriais jie šiandien dirba, tai atlyginimas svyravo kartu su darbo sąlygomis, kurias jie gauna darbo vietoje.

Ar registruojate darbuotojų skaičių, kurie šiek tiek padirba, vėliau vėl grįžta į Užimtumo tarnybą? Gal turite skaičių, kiek yra visai nedirbančių darbuotojų?

L. Dapkus: Visai nedirbančių yra išskirtina grupė, ilgalaikiai, apie 30 tūkst. žmonių, kurie yra šių istorijų herojai, kurie kažką piktina, vaikšto ir sako: „Tu gal nesi toks gudrus kaip aš, o aš nedirbu“. Mes dar nepaminėjome nelegalaus darbo, kas yra suvokiama. Galima dar būti išlaikomam valstybės jau ne su išmokomis, bet su kitomis paslaugomis.

Jeigu mes pažiūrėtumėme į žmones, kurie lieka darbo rinkoje po visokiausių suteiktų paslaugų, tai yra daug didesni skaičiai. Aš net nemanau, kad mes turėtumėme išryškinti šituos žmones, kuriems reikia kitų paslaugų. Jūs, turbūt, neturite savo įstaigoje tokių, tai yra socialinės paslaugos ir su jais užsiima daugiausiai specialistai.

+5

Kokie pokyčiai laukia nuo liepos 1 d.?

Nuo liepos 1 d. laukia pokyčiai. Kas svarbiausia?

L. Dapkus: Lietuva yra viena iš tų šalių, kuri nuo pirmos dienos yra labai dosni, moka nedarbo socialinio draudimo išmoką. Pavyzdžiui, kitur – po dviejų mėnesių, toje pačioje Estijoje, tu iškart negauni. Kadangi tai yra kaip draudiminis įvykis – moki įmokas, vėliau atsitinka įvykis ir tu gauni draudimą. Lyg ir viskas logiška, iš karto gauni, o ne vėliau. Mūsų valstybė tokios pozicijos ir laikosi. Man atrodo, tik Čekijos Respublika taip pat padaro.

Dabar valstybė mano, kad reikėtų truputį mažiau žmonėms padėti. Pirminis intensyvumas išlieka tie trys mėnesiai, gal net šiek tiek daugiau, bet vėliau gana drastiškai mažėja. Aš matau, kad pastovioji antroji dalis, kuri nuo to, ką tu uždirbai anksčiau, krenta nuo 23 proc., kurie dabar yra, iki 15 proc.

Mano manymu, Užimtumo tarnybos požiūriu, o ne kažkokio socialinio draustumo, svarbiausia, kad laikotarpis, kai žmogus gavus išmokas, nebeįsiskaičiuos į darbo stažą. Čia tas momentas, kai tu galvoji, kas bus ateityje. Jeigu tu galvoji, kad galėsi vėl ir vėl užsiregistruoti, taip nebebus.

Yra sektoriai, kurie, mūsų manymu, kartais piktnaudžiauja. Prieš kokį nors sezoną staiga visi įmonės darbuotojai savo noru išeina iš darbo, jie grybauja, uogauja, nedirba. Pavyzdžiui, vasarą ir rudenį staiga visi registruojasi, grįžta tomis pačiomis sąlygomis, o gal ir geresnėmis. Kas čia yra? Mes visi susimetame jų atostogoms vasarą ar kaip čia yra? Su šiais dalykais yra kovojama.

Kokios yra galimos išeitys?

Ką jūsų manymu reikėtų daryti, kad situacija bent jau kažkiek pagerėtų?

S. Norvilienė: Užimtumo tarnyba tą misiją, čia registruojasi žmonės, kurie ieško darbų. Šiai dienai to nėra. Iš esmės, jeigu tu kvieti dirbti žmogų, kuris užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, jis randa priežasčių, dėl ko jis nenori ateiti. Jeigu tu bandai registruoti ir kviesti į renginį, kad ten būtų darbo neturintys žmonės ir galėtum pristatyti įvairias darbo pozicijas, jų irgi neprisirenka. Tiesiog, matyt, ten yra tų žmonių, kurie nenori darbų.

Mano manymu, turėtų būti šiek tiek keičiama sistema. Jeigu žmogus neturi darbo, tai pašalpos ir visa registracija turi būti socialinių išmokų skyriuje, mes tai atskiriame ir tiesiog jie ten yra. Jeigu tu ieškai darbo, nori būt aktyvus darbo rinkos dalyvis, tada registruojiesi Užimtumo tarnyboje ir esi atviras pasiūlymams.

Man atrodytų į tą pusę judėjimas būtų logiškesnis. Kitas klausimas – dėl devynių mėnesių. Toks labai svarstytinas variantas, ar tikrai reikia devynis mėnesius mokėti išmokas ir tą žmogų laikyti Užimtumo tarnyboje. Manyčiau, kad per šešių mėnesių darbo paieškoms, jeigu tu esi aktyvus šitoje rinkoje, pakanka.

Jei žiūrėsime, kiek yra šiai dienai yra darbo pasiūlymų, kiek darbiai kviečia darbuotojų, tai kur problema yra didesnė? Tie kandidatai nekandidatuoja į darbo vietas arba tiesiog nėra iš ko rinktis. Skaičiai Užimtumo tarnyboje yra gana dideli. Suprantu, kad ne visi ieško, bet jeigu išvestume proporciją, tai darbo pasiūlymų yra daug daugiau nei darbo neturinčių žmonių.

Kiek realu būtų šias idėjas įgyvendinti šiandien?

L. Dapkus: Tai realu ir aš visiškai susitinku su didžiąja dalimi to, kas čia pasakyta. Tiek dėl trukmės, tiek dėl požiūrio į žmones, kurie galbūt elgiasi nesąžiningai savo pačių, valstybės atžvilgiu. Tai yra politinės valios klausimai ir mes visada turim rinkimų ciklus. Kitais metais savivaldos rinkimai, po to Seimo, po to prezidento ir mes visą laiką esame nuo rinkimų iki rinkimų.

Tie, kurie pradės nepagarbiai elgtis tų žmonių atžvilgiu, rizikuoja balsais ir čia yra nepopuliarūs sprendimai. Aš nežinau, ar jie būtų net teisingi, nes jūs nepatikėtumėte, kiek daug susirenka Užimtumo tarnyba. Valstybė nori žinoti, ką žmogus veikia, nes tu gali juos pamesti. Pavyzdžiui, Lenkijoje, yra daug „fainesnis: nedarbo lygis, 4 proc. ar net mažiau, tačiau jie yra pametę dalį savo žmonių.

Apie jaunus žmones, kurie niekur nesiregistruoja, nieko nenori, gali nežinoti ir staiga pas tave pradeda didėti kriminalinis elementas arba kažkokie dalykai. Pas mus registruojasi tie, kuriems yra teismo nutarimu įpareigota rasti darbą arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje. Tie, kurie grįžta iš užsienio ir nori pasikeisti vairuotojo pažymėjimą „Regitroje“, irgi registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tie, kurie serga visokiomis ligomis, kuriems priklauso kompensacijos už šildymą, irgi registruojasi.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.