Kaip šią savaitę buvo pranešta, antradienį po ilgesnės nei mėnesio pertraukos dėl iš Baltarusijos siunčiamų kontrabandinių balionų ir vėl sutrikus sostinės oro uosto darbui, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad aktyvūs atsakingų institucijų veiksmai kovoje su kontrabanda turi būti ir toliau tęsiami.
Anot jo, šiuo metu, yra rengiami nauji teisės aktų pakeitimai.
Apie kontrabandinių balionų galimą srautų mažėjimą, transporto ribojimų bei pasienio apsaugos poveikį kalbėjo Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis.
Teisės ekspertas prasitarė, jog kontrabandos srautus labiausiai sumažino transporto ribojimai ir sustiprinta sienos apsauga, nes stambiu transportu gabenami kiekiai gerokai viršija balionų pajėgumus.
„Kontrabandinių cigarečių srautus bene labiausiai paveikė geležinkelio tranzito iš Baltarusijos nutraukimas 2022 metų vasarį, taip pat sunkvežimių eismo iš Baltarusijos ribojimas, bei tvoros ir stebėjimo sistemos įrengimas pasienyje su Baltarusija.
Primintina, kad vienoje vilkiko puspriekabėje ar krovininio traukinio vagone telpa apie 1000 dėžių cigarečių, o kontrabandinis balionas gabena paprastai tris dėžes“, – įvardijo jis.
Dėl to, kaip pašnekovas atkreipė dėmesį, vienas sėkmingai prasmukęs nepatikrintas vilkikas ar traukinio vagonas galėtų pergabenti tiek, kiek gabena virš 300 balionų.
Balionus stabdo kriminalinė žvalgyba
Kaip toliau ekspertas pasakojo, cigarečių kiekių požiūriu, balioninė kontrabanda sudaro gan smulkų srautą, labai sumenkus galimybėms gabenti cigaretes efektyvesniais būdais.
Tiesa, yra ir kitas būdas – gabenti cigaretes per Latvijos sieną, taip gabenamų cigarečių sulaikoma labai nemažai.
Pasak teisininko, kontrabandinių balionų pažabojimas labiausiai priklauso nuo organizuotų grupių išaiškinimo ir jų vadovų sulaikymo, tačiau pavienės sėkmingos operacijos dar nereiškia esminio lūžio.
„Kontroliuojant balioninę kontrabandą, bene efektyviausias ginklas – kriminalinė žvalgyba ir kontrabandos užsiimančių organizuotų grupių išaiškinimas ir jų narių, ypač vadovų, sulaikymas.
Praeitų metų pabaigoje girdėjome apie vieną tokią sėkmingą operaciją. Tačiau tokių organizuotų grupių veikia ne viena, tad apie lūžį kalbėti, manyčiau, dar ankstoka“, – teigė ekspertas.
Paklaustas, kokie teisėsaugos veiksmai šiandien daro didžiausią realią žalą kontrabandininkų verslui, S. Bikelis pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – pasitelkiant kriminalinės žvalgybos priemones išaiškinti organizuotas grupes, surinkti įrodymus jų atsakomybei ir konfiskuoti neteisėtai sukauptą turtą.
„Manyčiau, pagrindinis uždavinys yra susekti organizuotas grupes ir surinkti įrodymus jų atsakomybei bei jų turto konfiskavimui. Tai daroma daugiausiai kriminalinės žvalgybos priemonėmis.
Surinkus informacija, belieka pritaikyti atsakomybę, konfiskuoti prekes ir sukauptus turtus iš cigarečių kontrabandos, kiek jų pavyksta rasti.
Tai pat svarbu mėginti susekti ir balionus su kroviniais bei jų paimti atvykstančius veikėjus“, – įvertino jis.
Tai, pasirodo, nemažai resursų reikalaujanti veikla, nes balionai pasklinda plačiai, jų kroviniai palyginus nedideli, o jų surinkti, eksperto manymu, anaiptol ne organizatoriai.
Kontrabandą stabdo pareigūnų operacijos
Teisės instituto mokslininko dr. S. Bikelio teigimu, nors už kontrabandos organizavimą numatytos griežtos bausmės, organizuotas grupes labiausiai veikia ne sankcijos, o sėkmingos pareigūnų operacijos, paremtos žvalgybine informacija.
„Už kontrabandos srautų organizavimą baudžiamosios sankcijos nuo seno buvo griežtos ir teismai turi galimybę skirti griežtas bausmes.
Tik kad organizuotų grupių, kurios dirba su dideliais srautais cigarečių ar kitokių narkotikų ir dideliais pelnais, bausmių dydžiai nelabai domina.
Kas juos labiausiai paveikia, tai sėkmingos pareigūnų operacijos. Kurių sėkmei reikalinga žvalgybinė informacija“, – rašė jis.
Tiesa, didžiausių organizuotų grupių vadovai dažnai gauna ilgas laisvės atėmimo bausmes, o mažiau svarbūs nariai – švelnesnes, prie kurių gali būti priskaitytas suėmime praleistas laikas.
„Neturiu duomenų apie bausmių organizatoriams paskiriamų bausmių rūšis ir dydžius, tai negalėčiau plačiau pakomentuoti. Didžiausių organizuotų grupių vadeivos yra gavę 10 metų ir ilgesnes laisvės atėmimo bausmes.
Ne tokie reikšmingi grupių veikėjai gauna švelnesnes bausmes. Dar reikia turėti omenyje, kad jei bylos tyrimo metu organizatoriai yra suimti, suėmime praleistas laikas įskaitomas į galutinę bausmę, dėl ko atliktina bausmė trumpėja arba jos net nebereikia atlikti“, – komentavo teisės ekspertas.
Kaip S. Bikelis pastebi, didžiausias smūgis kontrabandinikams, ko gero, buvo transporto srautų apribojimai, fizinis barjeras bei stebėjimo sistema Baltarusijos pasienyje. Taip pat prisidėjo palaipsninis rentgeno aparatų įrengimas pasienio patikros postuose.
Tarnybos su kontrabanda dirba daug metų
Anot pašnekovo, didžiausią poveikį organizuotoms grupėms dar prieš daugiau nei 10 metų padarė operacijos, nukreiptos prieš 25–30 narių grupes, kurių vadovai sulaukė 10 metų ir ilgesnių laisvės atėmimo bausmių.
„Mūsų kriminalinės tarnybos nuosekliai dirba jau daug metų. Vienos minėtos pernai metų pabaigos operacijos prieš vieną iš organizuotų grupių gal nevadinčiau istoriniu smūgiu.
Prieš daugiau kaip 10 metų yra buvę operacijų, kai buvo išaiškintos ir teisiamos didelės 25-30 narių organizuotos grupės, kaip Viliaus Karaliaus ar Marijano Taraškevičiaus grupuotės.
Tiek vienas, tiek kitas vadeiva sulaukė 10 metų ir griežtesnių laisvės atėmimo bausmių“, – dalijosi jis.
S. Bikelis prasitarė, kad atsakomybė už kontrabandą priklauso nuo pareigūnų darbo ir tyrimo sėkmės, o teismai gali skirti tinkamą bausmę.
„Atsakomybės neišvengiamumas labiausiai priklauso muitinės ir sienos apsaugos tarnybos pareigūnų darbo, taip pat nuo kriminalinių tarnybų žvalgybinės veiklos sėkmės ir kokybiško ikiteisminio tyrimo.
Neturiu duomenų apie už kontrabandą skiriamas bausmes, galiu tik pasakyti, kad Baudžiamasis kodeksas suteikia teismams galimybę paskirti tinkamo griežtumo bausmę“, – pabrėžė jis.
Kita vertus, anot eksperto, nereiktų manyti, kad bausmės atlikimas, ar tai būtų bauda ar laisvės atėmimas, ims ir stebuklingai pakeis kiekvieną nuteistąjį ir kad dalis jų po bausmės atlikimo vėl nesiims senosios veiklos.
Vilniaus oro uostas buvo uždarytas tris kartus
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vilmanto Vitkausko teigimu, antradienio vakarą, sausio 27 d., dėl kontrabandinių balionų skrydžių Tarptautinis Vilniaus oro uostas buvo uždarytas tris kartus.
Pasak NKVC vadovo, tai paveikė daugiau kaip 1700 keleivių.
Oro erdvė virš VNO buvo uždaryta antradienį nuo 19.05 val. iki 20.24 val. Tą patį vakarą 23.18 val., fiksuojant navigacines atžymas, būdingas balionams, oro erdvė vėl buvo uždaryta iki kitos dienos 00.06 val.
Tiesa, vėliau dėl tos pačios priežasties oro erdvės ribojimai trečią kartą buvo įvesti nuo 1.45 val. iki 02.23 val.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
