Vyriausybė svarsto galimybę įkurti Teisinės pagalbos fondą, kuris padėtų Lietuvos piliečiams su Rusija bylinėtis dėl Sovietų Sąjungos okupacijos padarytos žalos atlyginimo. Ekspertai pabrėžia, kad visus pavienius ieškinius Rusijos teismai atmetė, todėl galima Vyriausybės teisinė parama naudos neduos.
Rusijai atsisakant derėtis su Lietuva dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo, buvę įkalinti ar ištremti, kitaip nuo okupacinės valdžios nukentėję Lietuvos piliečiai turi galimybę teikti tik individualius ieškinius Rusijai dėl žalos atlyginimo.
Vyriausybė svarsto galimybę įsteigti Teisinės pagalbos fondą, kuris teiktų nemokamą pagalbą žmonėms arba padengtų advokatų išvadas.
Premjeras Andrius Kubilius tikina, kad kovą lankydamasis Maskvoje panašia tema kalbėjęs su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu.
„Su Rusijos premjeru labai atvirai kalbėjomės, kad nukentėję žmonės turi visas teises ieškoti tam tikros teisybės, taip pat ir galimų kompensacijų. Lygiai taip Katynės byloje apie 20 Lenkijos piliečių yra kreipęsi į Strasbūro teismą. Ir ta byla nagrinėjama“, – teigė A. Kubilius.
Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas pastebi, kad žmonės galėtų skųstis nebent dėl Rusijos teismų pažeidžiamos teisės į teisingą teismą.
„Yra labai daug galimybių, kad ta peticija bus nepriimtina. Bet jei ir galima dėl kažko ginčytis, tai nebent dėl to, kad Rusijos teismai, nagrinėdami tokias bylas, neužtikrina teisės į teisingą teismą. Tačiau bet kuriuo atveju, tai nebūtų kompensacija nei už tremtį, nei už nužudymus okupacinio rėžimo, bet tai būtų tik dėl to, kad galbūt teismai Rusijos gali pažeisti teisę į teisingą teismą“, – teigė Tarptautinės ir Europos teisės instituto direktorius.
Tarptautinės teisės specialistas primena, kad pavienius ieškinius Rusijos teismai atmetė, todėl galima Vyriausybės teisinė parama naudos neduos.
„Jei tai būtų masinis reiškinys, tai galbūt Lietuvai pavyktų šį klausimą iškelt tarptautiniam lygmenyje, pavyzdžiui, per Europos Sąjungą. Tokiu būdu Rusija būtų priversta daryt vienaip ar kitaip šiokias tokias nuolaidas ir mėginti tiems asmenis kompensuoti. Bet tai daugiau politinio spaudimo priemonė. Kaip teisinės bylos tokie ieškiniai turi mažai perspektyvų“, – mano D. Žalimas.
Neoficialiai skaičiuojama, kad okupacijos žala gali siekti 80 mlrd. litų.
Lietuvoje įstatymas, kuriuo numatoma iš Rusijos reikalauti atlyginti žalą, priimtas kone prieš dešimtmetį.
Giedrius Vitkauskas
LTV „Labas rytas“
