Šią savaitę pasirašyti planuoto politinių partijų susitarimo dėl užsienio politikos tęstinumo pasirašymas nukeliamas savaitei.
Tai sakė susitarimą rengusio Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas.
J.Karoso teigimu, susitarimo tekstui esą reikalingas smulkus redagavimas, o pats reikalas esąs neskubus.
„Niekas čia nedega, tai spalio 14 dienai nutarėm nukelti susitarimo pasirašymą“, - sakė URK pirmininkas.
Politinės partijos susitarimo projektą vertina prieštaringai ir ne visos ketina jį pasirašyti.
Tarp atsisakančiųjų - Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos liberalų sąjūdis, kurių manymu, susitarimas esąs tuščias ir neįpareigojantis.
Susitarimo „Dėl Lietuvos užsienio politikos principų, strateginių gairių ir tikslų 2008-2012 metais“ projekte, be kita ko, numatomas partijų pritarimas Lietuvos integracijai į ES, NATO bei kitas tarptautines struktūras ir aktyviam Lietuvos dalyvavimui jose.
Čia pat pažymima, kad svarbiausias strateginis Lietuvos užsienio politikos tikslas yra pirmiausia diplomatinėmis priemonėmis užtikrinti tautos ir valstybės saugumą, demokratinę jos raidą ir piliečių gerovę.
Deklaruojami tikslai, „atsižvelgiant į nacionalinius Lietuvos interesus, remti tolesnę ES integraciją, siekti užbaigti ES institucines ir politines reformas. Aktyviai dalyvauti įgyvendinant ES užsienio ir vidaus politiką. Pritarti tolesnei ES ir NATO plėtrai, skiriant pagrindinį dėmesį Baltarusijai, Moldovai, Pietų Kaukazo valstybėms ir Ukrainai ir laikantis nustatytų kriterijų dėl naujų valstybių prisijungimo“.
Be to, nurodomas siekis palaikyti NATO, kaip svarbiausios Lietuvos saugumą užtikrinančios kolektyvinio saugumo organizacijos, taip pat Jungtinių Tautų organizacijos ir ES vykdomas karines operacijas ir civilines misijas, skirtas apginti taiką ir žmogaus teises ir dalyvauti jose. Taip pat - „sąžiningai vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus. Siekti aktyvesnio NATO įsitraukimo reaguojant į naujas grėsmes ir iššūkius. Būti aktyviu NATO plėtros problemų svarstymo ir jos įgyvendinimo dalyviu. Nuosekliai ir kasmet didinti finansavimą krašto apsaugai“.
„Santykius su Rusijos Federacija plėtoti remiantis geros kaimynystės ir bendradarbiavimo dvasia, tarptautinės teisės principais ir 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos sutartimi dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“, - rašoma projekte.
