Airijos gyventojams referendume Lisabonos sutarčiai tarus „ne“, jos ratifikavimo procesas sustotų ir Europos Sąjungos šalių vadovams vėl tektų sėsti prie derybų stalo, teigia politologas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Gediminas Vitkus BNS paprašytas pakomentuoti, kokios perspektyvos laukia ES airiams nepritarus Lisabonos sutarčiai, sakė, jog tokiu atveju galima tik spėlioti, kas bus.
G.Vitkaus teigimu, galimi du scenarijai - radikalus ir labiau hipotetinis, kad airiams gali būti pasiūlyta pasitraukti iš ES, ir labiausiai tikėtinas, kad ES šalių vadovai prie derybų stalo ieškotų naujų kelių, kaip sutartį paversti galiojančia.
„Jeigu nepritartų, susirinkę valstybių vadovai galvotų, ką toliau daryti. Kas konkrečiai turėtų būti daroma šiuo metu nėra nuspręsta. Mes galime tiktai pagal analogiją žiūrėti, kai Prancūzija ir Olandija 2005 metais nepritarė Europos Konstitucinei sutarčiai, jie (ES šalių vadovai - BNS) paskelbė dviejų metų apmąstymo laikotarpį ir parengė naują sutartį“, - priminė politologas.
Pasak G.Vitkaus, su airiais panašus atvejis jau buvo - pirmame referendume jie neratifikavo Nicos sutarties, tačiau šalies Vyriausybei išsiderėjus papildomą deklaraciją prie sutarties, kad Airija lieka neutrali - neįsitraukianti į jokius ES karinius konfliktus, po metų antrajame referendume sutarčiai pritarė.
2002-aisiais airių blokuota vadinamoji Nicos sutartis taip pat turėjo palengvinti sprendimų priėmimą 2004 metais prie ES prisijungus 10 Rytų ir Vidurio Europos šalių. Tačiau remiantis procedūriniais aspektais, referendumo rezultatai nebuvo pripažinti ir buvo surengtas antrasis balsavimas.
Vis dėlto, politologo teigimu, nors ir mažai tikėtinas, yra ir radikalesnis scenarijus.
„Airija skirtingai nuo Prancūzijos ir Olandijos nėra ES valstybė steigėja, todėl jos nepritarimas galėtų reikšti: „Nebenorite - nebebūkit, apsieisim ir be Airijos“. Tuo tarpu Prancūzijai ir Olandijai to negalima pasakyti, nes jos ES įsteigė, o Airija tik vėliau prisijungė. Yra du scenarijai, bet Airijos atvejis yra lengvesnis negu Prancūzijos ar Olandijos“, - samprotavo G.Vitkus.
Nubalsavę prieš, anot politologo, airiai užkirstų kelią efektyvesniam Europos Sąjungos veikimui.
„Nes apie ką ta sutartis - ji yra apie institucijų reformą. Jokios politikos, kurias vykdo ES iš esmės nesikeistų. Kalba eina apie tai, kaip biurokratinį ir institucinį mechanizmą padaryti efektyvesnį, labiau pritaikytą didesnei Sąjungai“, - konstatavo G.Vitkus.
Jeigu airiai pritartų, anot jo, ratifikacijos procese būtų įveiktas svarbus etapas, kuris sudarytų prielaidas galutinai patvirtinti Lisabonos sutartį, nes Airija yra vienintelė šalis, kuri rengia referendumą.
Penktadienį popiet turėtų būtų paskelbti ketvirtadienį Airijoje vykusio referendumo dėl Europos Sąjungos Lisabonos sutarties rezultatai, kurie lems, ar šiai sutarčiai bus lemta įsigalioti 2009-aisiais.
Lisabonos sutartis turėtų pakeisti dėl prancūzų ir olandų atmetimo 2005 metų referendumuose neįsigaliojusią Sutartį dėl Konstitucijos Europai, tačiau joje yra išsaugota nemažai pakeitimų numatytų žlugusiame Europos konstitucijos projekte.
Sutartis, jei būtų ratifikuota, turėtų pradėti veikti nuo 2009 metų pradžios, tačiau kai kurios jos dalys imtų galioti skirtingu metu. Iš viso gali praeiti iki 10 metų kol visi sutartyje numatyti pokyčiai bus įgyvendinti.
Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį. Jos ratifikavimo procesą jau užbaigė Austrija, Bulgarija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Jai taip pat pritarė Belgijos, Estijos, Suomijos, Graikijos ir Lenkijos parlamentai.
