„Jeigu pasižiūrėtume mūsų valstybines įstaigas, įvairias įmones, dirbančias strateginiuose sektoriuose, ta priklausomybė nuo nepatikimų technologijų vis dar yra – ir yra pirkimai, priklausomybė ir panašiai“, – trečiadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas komitetui diskutuojant dėl priemonių užtikrinant nacionaliniam saugumui svarbios infrastruktūros apsaugą nuo nepatikimų tiekėjų.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys sako, kad šioje srityje jau įvyko didelių pokyčių.
„Jie negali (pokyčiai – BNS) greitai įvykti, jie inertiški, nes tie įrenginiai, gamintojai, tiek soft, hard, geležis, negalima greitai jų atsisakyti. Tai inertinis procesas, bet jis greitai vyksta. Informacija valdoma ir procesai kontroliuojami“, – komitete sakė jis.
Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas informavo, kad jau rengiami viešųjų pirkimų pakeitimai dėl telekomunikacijų, kompiuterinės, techninės programinės įrangos bei jos priežiūros ir palaikymo paslaugų.
Pasak jo, nauja tvarka turėtų vadovautis gynybos srityje veikiančios įmonės ir įstaigos, nacionaliniam saugumui svarbios įmonės, ypatingos svarbos infrastruktūros valdytojai ir valstybės ar savivaldos institucijos, kurios vykdo mobilizacines užduotis.
Tokiuose pirkimuose negalėtų dalyvauti gamintojai ar tiekėjai bei subtiekėjai, kurie patys ar jų kontroliuojantys asmenys veiks trečiosiose šalyse.
Tačiau J. Skardinsko teigimu, kai kurioms valstybėms būtų taikomos išimtys: „Kurios atitinka demokratijos kriterijus, nors nėra NATO ar ES šalis ar EBPO narė. Vyriausybė sąrašą tvirtintų“.
Pasak jo, pataisos jau išsiųstos konsultacijoms su Europos Komisija, jos aptariamos ir su įmonėmis, kurioms nauji reikalavimai bus taikomi.
Per porą savaičių pasitarimus planuojama baigti, o tada pataisos bus pateiktos institucijų derinimui ir teikiamos Seimui.
