„Šiuo metu ji (radikalizacijos grėsmė – ELTA) yra didėjanti, kadangi migrantų srautas didėja ir didėja iš tam tikrų teritorijų. Ateina įvairių įsitikinimų žmonės ir įvairaus agresyvumo lygio žmonės. Ta grėsmė auga. Jeigu nieko nedarysime, matyt, ateityje turėsime daug didesnę problemą“, – trečiadienį žurnalistams po uždaro NSGK posėdžio komentavo R. Sinkevičius.
„Perimamas valdymas ir perimami totorių maldos namai. (…) Įsiliejama į tradicines musulmonų bendruomenes, kur jie sudaro daugumą ir sprendimus bei valdybas renka jie. Jau kalbama apie muftiatų, atskirų bendruomenių kūrimą, šnekama apie naujų mečečių statybas ir t. t.“, – tęsė jis.
Pasak politiko, šioje srityje augančias tendencijas daugiausiai sudaro Vidurinės Azijos šalys. Jis taip pat pridūrė, kad daugiausiai šių valstybių piliečių atvyksta pagal valstybės nustatytas kvotas, paremtas darbo santykiais.
„Šiandien yra 24 tūkst. tos kvotos išnaudota. Metai nepasibaigę, bet, matyt, iki metų pabaigos ta kvota bus išnaudota. Atvyksta iš daugelio šalių, bet šiandien tendencija auganti yra iš Vidurinės Azijos ir Filipinų“, – sakė parlamentaras.
NSGK pirmininkas taip pat pažymėjo, kad turi būti padarytos tam tikros korekcijos šiandieninėje teisinėje bazėje. Tiesa, kaip pažymėjo politikas, išlaikant tiek religinę laisvę, tiek žmogaus teises.
„Mes vadovaujamės sukurta ir dabar egzistuojančia įstatymine baze. Negalime jos nesilaikyti, bet tam tikros korekcijos turi būti įneštos, kad tų problemų būtų kaip galima mažiau. Bet kartu mes turime ir išlaikyti religijos laisvę, žmogaus teises“, – sakė R. Sinkevičius.
Anot jo, sausio mėnesį ketinama grįžti prie šio klausimo ir aptarti jį detaliau, turint išsamesnę informaciją iš įvairių valstybės struktūrų.
„Sutarta, kad klausimas vertas gilesnio dėmesio, kad klausimas turėtų būti labiau pagrįstas informacija, kurią turi VSD (Valstybės saugumo departamentas – ELTA), policija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), kitos struktūros. Nutarta, kad sausio pradžioje bus galima grįžti dar kartą pasvarstyti“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
E. Gudzinskaitė: daugiausiai imigracijos srautus lemia darbo jėgos poreikis
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigė, kad Uzbekistano piliečiai jau atsidūrė ketvirtoje vietoje pagal išduotus laikinuosius leidimus gyventi Lietuvoje.
„Uzbekistanas šį mėnesį viršijo 10 tūkst. ir realiai Uzbekistanas yra numeris keturi pagal gausumą bendruomenės. Kitų šiek tiek mažėja – Kirgizistanas, Tadžikija po truputį mažėja. Tas bendras augimas galbūt vyksta, bet nebe taip aktyviai, kaip anksčiau. Jis yra daug mažesnis“, – komentavo E. Gudzinskaitė.
Pasak jos, pagrindinė priežastis dėl imigracijos srautų yra Lietuvos darbo rinkos sąlygos – daugiausiai darbuotojų reikia transporto, pramonės ir statybų sektoriui.
„Būtent dėl to, kad darbdaviams vis dar reikia darbo jėgos. Ne visi darbuotojai, kurie atsivežami, lieka Lietuvoje dirbti. Dėl įvairių priežasčių. Į tų, kurie atvyko, bet nedirba, vietas vėl reikia kviesti naujus“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
Tiesa, E. Gudzinskaitė pridūrė, kad antroji priežastis yra nuo karo Ukrainos bėgantys asmenys.
Migracijos departamento direktorė taip pat pažymėjo, jog stebimas mažėjantis Baltarusijos piliečių skaičius Lietuvoje. Anot E. Gudzinskaitės, jos vadovaujama institucija šiuo metu daug griežčiau vykdo Rusijos ir Baltarusijos piliečių patikras.
„Ta grėsmė šiuo metu mums yra daug aktualesnė. Bet, aišku, visą laiką žiūrime, o kas po to? Kokios yra kitos grėsmės? Dėl kiekvieno čia atvykstančio užsieniečio vykdomos konsultacijos su Valstybės saugumo departamentu“, – sakė E. Gudzinskaitė.
„Bet reikia turėti omenyje, kad iš pradžių tu visko nežinai apie žmogų, jam į galvą negali įlysti. Iš pradžių jis gali praeiti mūsų saugumo patikrą (...). Galbūt nuoširdžiai atvyksta be minčių, bet čia gali pradėti įsitinklinti ir užsiimti valstybei priešiška veikla“, – tęsė ji.
Tiesa, Departamento direktorės teigimu, bendrai migracijos srautai į Lietuvą yra stabilizavęsi nuo 2024 m. Be to, iš valstybės nustatytos 25 tūkst. kvotos, pagal kuria imigrantai atvyksta dirbti Lietuvoje, šiuo metu užpildyta apie 24 tūkst. vietų.
L. Kasčiūnas: vyksta konkurencija tarp dviejų muftiatų
Savo ruožtu konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad diskusijoje dėl į Lietuvą atvykusių piliečių iš trečiųjų šalių pagrindinis klausimas iškyla dėl muftiatų – Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos.
„Klausimas yra dėl muftiatų ir kas tai sielovadai vadovaus. Ar vadovautų Lietuvių tradicinė totorių bendruomenė, kuri nuo Vytauto Didžiojo laikų įrodė lojalumą Lietuvai, ar tai sielovadai vadovaus veikėjai, kurie yra labiau susiję ne su Lietuva, o su trečiosiomis šalimis? Aš manau, kad mes turime atsiremti į mūsų senuosius geruosius Lietuvos totorius“, – sakė jis.
„O kas dabar vyksta Lietuvoje? Iš esmės, konkurencija tarp dviejų muftiatų ir tas naujasis muftiatas periminėja senųjų Lietuvos totorių mečetes ir kuria tam tikrus traukos centrus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Politikas taip pat teigė, kad svarbu pasiskaičiuoti, kiek Lietuvos transporto sektoriui iš tikrųjų reikia darbuotojų.
„Transporto verslas dažniausiai sako paprastą dalyką, kad jie (užsieniečiai – ELTA) čia nebūna, jie važinėja. Tačiau mes žinome, kad būna atvežta daug vairuotojų rezervo, kurie įsikuria kokiame nors Vilniaus ar Šiaulių mikrorajone, kur yra logistikos centrai, ir ten gyvena nevairuodami“, – kalbėjo konservatorius.
„Čia labai svarbus dalykas paskaičiuoti, kiek realiai tų vairuotojų reikia iš trečiųjų šalių“, – pridūrė jis.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų lapkritį laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje turi 78,7 tūkst. Ukrainos piliečių, 50,8 tūkst. baltarusių, 13,8 tūkst. rusų ir 10,2 tūkst. uzbekų. Tokį leidimą taip pat turi 7,7 tūkst. Indijos piliečių, 6,5 tūkst. tadžikų bei 4,5 tūkst. kirgizų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
