G. Nausėda prakalbo apie poligono svarstomą vietą.
„Jeigu kalbame apie didesnį poligoną, yra dvi pagrindinės svarstomos vietos Rytų, Pietų Lietuvoje“, – antradienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Jos abi turi ir savo privalumų, ir savo trūkumų. Norėtųsi, kad sprendimas būtų subalansuotas, įvertinus visus aspektus, ir aplinkosauginius taip pat“, – pridūrė G. Nausėda, akcentuodamas, kad tikisi greito proceso.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas, kuris bus skirtas Vokietijos brigadai.
Ar Lazdijų rajone įsikurs naujasis poligonas?
Neseniai Lazdijų rajone sklido kalbos, kad vietovė, kurioje būtų steigtas poligonas, būtų Būdviečio seniūnija, tai yra Lazdijų rajone esantis kaimas. Tiesa, vyravo tik tokios kalbos. Lazdijų rajono savivaldybės, Būdviečio seniūnijos seniūnė Laimutė Šukienė teigė, kad apie paligono galimą atsiradimą būtent Būdviečio kaime ji negirdėjo. Seniūnė žino tiek informacijos, kiek yra skelbiama viešai.
„Duomenų, šiai minutei, aš neturiu, tik tai, ką esu skaičiusi spaudoje ir girdėjusi per televiziją. O tikslių duomenų tikrai neturiu, kaip seniūnė. Tikrai nežinau. Tiktai tai, ką girdžiu viešoje erdvėje“, – komentavo ji.
Lazdijų rajono teritorija ribojasi su Lenkija, šalia jų savivaldybės – Suvalkų koridorius. Būtent Suvalkų koridorius yra retai apgyvendintas 100 km pločio miškingas lygumos ruožas, jungiantis Lenkiją ir Lietuvą bei besiribojantis su Kremliaus sąjungininke Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
Jis laikomas vienu iš pažeidžiamiausių NATO taškų, nes yra gyvybiškai svarbus sausumos koridorius, jungiantis Baltijos šalis su likusiomis aljanso šalimis.
Poligonų nauda Lietuvai, ypatingai, jei jie būtų įsikūrę rytų Lietuvoje
Politologas ir saugumo specialistas Deividas Šlekys komentavo, kad kariniai poligonai pasienyje su Baltarusija yra strategiškai naudingi tiek karių rengimui, tiek gynybai.
„Bet kuriuo atveju, tiek Pietų, tiek Rytų Lietuva yra pasienio zonos su Baltarusija. Yra ir Suvalkų koridorius, o Rytų Lietuva ribojasi su visu Baltarusijos pasieniu.
Šia prasme, poligonai tokiose zonose yra gerai, nes tai yra ir ne tik karių rengimo zona, bet tai yra ir tam tikra parengta gynybinė erdvė, jeigu reiktų stabdyti priešą, nes poligonas yra apkasai, tai yra infrastruktūra“, – kalbėjo jis.
Saugumo specialistas pabrėžė, kad poligonas yra būtinas kariuomenės rengimui ir sąjungininkų priėmimui, nes be treniruočių erdvės neįmanoma užtikrinti kariuomenės parengties.
„Iš principo, ar reikia poligono? Taip, reikia, jeigu mes norime turėti stipresnę kariuomenę, jeigu mes norime turėti Amerikos (JAV – red. pastaba) karius, jeigu mes norime priimti svečių, vokiečių kariuomenės karius, tai mums reikia erdvės treniruotis.
Čia yra labai paprasta matematika. Norint turėti daugiau kariuomenės ir norint, kad ji tikrai būtų parengta gerai, ji turi nuolatos treniruotis, o tam reikia erdvės. Ir čia daugiau nieko įmantriau nesugalvosi“, – sakė D. Šlekys.
Politologas akcentavo, kad poligono vieta turi būti parenkama atsižvelgiant į logistiką ir strateginę naudą, o didžiausią prasmę jis įgyja pasienyje, ne šalies viduryje.
Poligono lokacija, ar Rytų, ar Pietų Lietuvoje, itin svarbus akcentas
Poligono vietos pasirinkimą lemia ne tik pasienio saugumo aspektai, bet ir praktiniai logistikos veiksniai, tokie kaip susisiekimas keliais ar geležinkeliu, todėl strategiškai prasmingiau jį įrengti prie sienos, o ne Lietuvos viduryje, anot specialisto.
„Lokacija yra svarbu ir dėl pasienio klausimo, bet taip pat, kalbant apie poligoną, mąstome apie tam tikrą geografiją ir dėl logistikos. Norint daryti poligonuose pratybas, turi būti ir susisiekimas keliais ar netgi geresnė geležinkelio prieiga, nes sunkesnę techniką reikia atgabenti.
Tai tie dalykai apsprendžia, kurioje vietoje galėtų būti treniruojamasi, bet, pirmiausia, poligono reikia, o ar Rytų Lietuvoje, tai čia jau turbūt ir vadovai, ir kiti žmonės geriau žino. Tikrai yra daugiau prasmės turėti poligoną pasienyje negu viduryje Lietuvos“, – dalinosi įžvalgomis pašnekovas.
D. Šlekys taip pat pabrėžė, kad, jeigu yra mąstoma apie poligono įsteigimą kaip tam tikrą fortifikacinį [t.y. karo inžinerijos šaka] įtvirtinimą, tai jis duoda didesnę naudą, jei yra įkuriamas pasienyje, o ne kažkur viduryje Lietuvos, pavyzdžiui, Kėdainiuose.
Bus parengtas naudų paketas karinius poligonus turinčioms savivaldybėms
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praeitą savaitę, gegužės 6 d., antradienį posėdžiausianti Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) darbo grupė ketino apsispręsti dėl galutinio naudų paketo karinius poligonus turinčioms savivaldybėms.
Tiesa, LSA prezidento Audriaus Klišonio teigimu, šis dokumentas bus skirtas ne tik poligonus jau turintiems rajonams, bet ir toms savivaldybėms, kuriose šie objektai dar tik bus statomi.
Naudų paketą LSA ketina dar šią savaitę išsiųsti Krašto apsaugos ministerijai (KAM).
„Turėsime savo darbo grupės posėdį ir tiesiog apibendrinsime tuos pasiūlymus, kuriuos iš savivaldybių esame gavę. Šią savaitę išsiųsime viską KAM. Esame jau derinęsi, kad iki kitos savaitės pradžios pateiksime, kad būtų ne tik surinkti tie pasiūlymai, bet ir darbo grupė galėtų aptarti, sudėti viską ir pateikti jau ne kaip atskirus turinius, bet kaip dokumentą“, – Eltai teigė LSA vadovas A. Klišonis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
