Garsiausias Šiaulių čigonas pasodintas už tai, kad kankino moterį, kuri pati pas jį atėjo ir jam atsidavė.
„Alio, policija? Ką tik mano sesuo telefonu man atsiuntė žinutę, kad yra kažkokio čigono pagrobta, įkalinta bute, mušama ir prievartaujama. Užsirašykite adresą – Šiauliai, Žalgirio gatvė 2“, – 2009-ųjų birželį paskambinęs į Šiaulių į policiją pranešė susijaudinęs vyriškis.
Antruoju numeriu pažymėtas Žalgirio gatvės daugiabutis ne veltui vadinamas „piratnamiu“. Policijos budėtojas nedelsdamas išsiuntė patrulius. Kol jie važiavo, pareigūnas išsiaiškino, jog nurodytame „piratnamio“ bute glaudžiasi bene žinomiausias Šiaulių čigonas – 50 metų Dolaris Mačiulevičius, pravarde Doleris.
Kadangi Doleris prieš porą metų jau buvo savo bute įkalinęs moterį, policininkai skubėjo įsikišti, kol neįvyko nepataisoma nelaimė.
Atsipeikėjo tik ligoninėje
D. Mačiulevičius nesiteikė policijai atrakinti durų, todėl iškviesti ugniagesiai-gelbėtojai diskiniu pjūklu nupjovė vyrius ir duris išvertė iš staktos.
Skambučio būta ne melagingo – įsiveržę patruliai suėmė D. Mačiulevičių, o bute kartu buvusią Rasą K. nuvežė į ligoninę. Ši moteris buvo taip sumušta, kad išlaisvinama net negalėjo paaiškinti, kas įvykę. Atsigavusi ligoninėje, į kurią buvo paguldyta dėl smegenų sutrenkimo, Rasa K. papasakojo, kad Doleris įkalinęs ją kelias paras mušė, vertė dirbti, taip pat girdė degtine ir žagino.
Neseniai D. Mačiulevičius už Rasos K. įkalinimą bei mušimą nuteistas kalėti 2 metus ir 7 mėnesius. Iš nuteistojo nukentėjėlei priteista 800 litų turtinės žalos, 5000 litų – neturtinės, o dar 5964 litai – ligonių kasai už sumuštosios gydymą.
„Jis tenorėjo ženytis...“
Atrodytų, teisingumas triumfavo, bet, pasirodo, po sausomis įstatymų formuluotėmis slepiasi nekasdienė istorija.
D. Mačiulevičius nuo jaunystės serga nepagydoma psichikos liga, jam nuolat užeina agresyvaus siautulio priepuoliai.
„Mano Dolaris daug kartų gulėjęs „psichoteatriniam“, – taip juokingai „Akistatai“ psichiatrijos ligoninę pavadino kitados buvusi garsi ir turtinga Šiaulių spekuliantė, o dabar senyva, suvargusi D. Mačiulevičiaus motina. – Sūnus buvo pripažintas nepakaltinamu, turėjo „baltą bilietą“, bet, matot, kažkodėl jį vėl teisia... Aš visą gyvenimą per jo ligą ir jo charakterį ramybės neturiu... Jis tenorėjo ženytis...“
Drama po „psichoteatrinio“
Motina nemeluoja – net vyriausi Šiaulių policijos veteranai pamena D. Mačiulevičiaus išpuolius. Daugiausiai chuliganizmą – tai prisigėręs Doleris kažką išplūdęs, tai kažko prisirūkęs kažką sumušęs, tai įsivėlęs į kruviną kovą peiliais su neaiškiais tipais.
Kai D. Mačiulevičiui sukako 18 metų, motina sūnų, kad jis įgautų proto, maldavo paimti į sovietinę armiją. Tačiau kariškiai, pavartę vaikino ligos istoriją, griežtai atsisakė.
Pasak D. Mačiulevičiaus motinos, jos sūnus visą laiką labai norėjo vesti. Pastarasis skandalas kaip tik išsirutuliojo iš nelaimingos meilės.
Eilinį kartą gulėdamas psichiatrijos ligoninėje, D. Mačiulevičius susipažino su kita ligone – 40 metų joniškiete Rasa K. – ir pakvietė ją į savo butą Žalgirio gatvėje paviešėti.
Meilė baigėsi kivirču
Kai abu buvo paleisti iš „psichoteatrinio“, Rasa K. visai neskubėjo namo, o nupėdino pas Dolarį į „piratnamį“. Čia porelė draugiškai sugulė į lovą, po to užstalėje atšventė naujo gyvenimo pradžią.
Pasibaigus D. Mačiulevičiaus gaunamai kukliai socialinei pašalpai, Rasa paskambino savo sūnui ir paprašė skubiai pervesti pinigų. Pasiimti perlaidos į paštą ji pėdino kavalieriui meiliai įsikibusi į parankę. Porelė nusipirko svaigalų, užkandos, o tada toliau tęsė linksmybes „piratnamyje“.
Žinia, psichikos ligoniams negalima gerti, nes alkoholis jiems sukelia haliucinacijas bei agresyvumą. Ketvirtą ar penktą bendro gyvenimo ir girtavimo parą D. Mačiulevičius ėmė Rasai K. priekaištauti, kad ji tinginti sutvarkyti kambarį, išplauti indus. Užuot apsikuopusi, viešnia piktai atsikirto. Tada įsiutęs Doleris užrakino duris ir pareiškė jos neišleisiąs, kol namie nebūsią tvarkos. Rietenoms įsismarkavus, šeimininkas pradėjo moterį mušti, o ši – telefonu, kurio iš jos niekas neatėmė, šauktis pagalbos. Kas buvo toliau – jau žinome.
D. Mačiulevičiui buvo pateiktas kaltinimas ir dėl Rasos K. žaginimo, nes ji rimtu veidu pareiškė pirmas tris paras Doleriui atsidavusi, o ketvirtąją parą ir vėliau – jau ne, todėl jis ją išprievartavęs. Dėl šio kaltinimo D. Mačiulevičius išteisintas, o kadangi mušti žmogų – nusikaltimas, už tai pelnytai nuteistas.
Tik faktai
Du Šiaulių daugiabučiai, žinomi prasta reputacija, yra praminti „piratnamiais“. Žalgirio gatvės 2-asis namas, stūksantis netoli geležinkelio stoties, vadinamas „Žalgiriniu piratnamiu“, o Dvaro gatvės 64-asis – „Centriniu piratnamiu“, nes yra pačiame miesto viduryje, prie pat pėsčiųjų bulvaro.
Abu pastatyti pagal tą patį sovietinį projektą. Juose butai įrengti iš mažų kambarėlių, kurių viename atskirtame kampe įtaisytas unitazas bei dušo kabina.
Pirmasis buvo pastatytas „Žalgirinis piratnamis“ – 1965 metais. Į šį bendrabutį tuometiniame miesto pakraštyje buvo sukeltos antisanitarinėmis sąlygomis daugiausia senų namų pusrūsiuose gyvenusios šeimos.
Po poros metų pastatyto „Centrinio piratnamio“ butus išsidalijo Šiaulių fabrikų darbininkai – daugiausia viengungiai, dirbantys sunkų fizinį darbą.
Labai greitai abu „piratnamiai“ tapo žinomi skandalais bei nusikaltimais. Retą vakarą į ten nevykdavo milicija – taikyti besimušančių girtuoklių, tirti vagysčių, užpuolimų ar žmogžudysčių (beveik visos jos – buitinės).
Pasak visus 45 metus šalia „Žalgirinio piratnamio“ gyvenančio šiauliečio pensininko, pats neramiausias „piratnamių“ laikotarpis buvo sovietmečiu, Leonido Brežnevo valdymo metais. Statistika nevesta, bet manoma, kad „Žalgiriniame piratnamyje“ nužudyta beveik 80 žmonių, o „Centriniame piratnamyje“ – apie 50.
Neapsikentusi didelio nusikalstamumo, Šiaulių milicija „Žalgiriniame piratnamyje“ buvo įrengusi milicijos atraminį punktą. Tačiau netrukus virš pastarojo gyvenantis asmuo netyčia išvertė verdamos naminės degtinės raugo katilą, apliejo milicininkams lubas ir sienas... Po to šį milicijos atraminį punktą iškėlė, o „Centriniame piratnamyje“ tokio iš viso nesteigė.
Dabar abiejų „piratnamių“ butai privatizuoti, į juos gyventi atsikėlę daug tvarkingų žmonių, nors nevalyvumo, girtavimo ir nusikaltimų čia iki šiol nemažai.
Sigitas STASAITIS
