Nepritaria siūlymui uždaryti mažas mokyklas: tie vaikai atsidurs kalėjimuose

Lietuva sulaukė raginimo jungti mažas mokyklas ir naikinti tas, kuriose mokosi mažiau nei 200 moksleivių. Ekspertai tikina, kad panaikinus mažas mokyklas ir sutaupius lėšų, nereiškia, kad švietimo kokybė automatiškai nuo to pagerės.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo rekomendacijose Lietuvai ragina Vyriausybę jungti mažas mokyklas. EBPO rekomendacijose nurodytas ir kriterijus – jungti mažesnes nei 200 mokinių turinčias švietimo įstaigas.

EBPO teigimu, Lietuvoje pradinio ir pagrindinio ugdymo rezultatai silpni, o išlaidos infrastruktūrai per didelės, atspindinčios pernelyg didelius mažų mokyklų išlaikymo kaštus.

„Mokyklų veiklai stinga sistemingos priežiūros. Pastarojo meto reformos buvo veikiau kuklios, daugiausiai apimančios mokytojų atlyginimų didinimą. Vyriausybė turėtų sujungti mažas mokyklas ir stiprinti kokybės priežiūrą“, – rašoma EBPO ataskaitoje.

EBPO pabrėžia, kad mokymosi rezultatai Lietuvos kaimiškose vietovėse yra gerokai blogesni nei miestuose, tačiau savivaldybės priešinasi mokyklų reorganizacijai.

Sujungus mokyklas, vaikai gali atsidurti kalėjime

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pats mokyklų tinklo optimizavimas ir mažų mokyklų jungimas negali niekaip nei gerinti, nei bloginti švietimo kokybės. Pasak pašnekovo, svarbesnis klausimas – racionalus lėšų panaudojimas.

„Dažniausiai kokybė priklauso ne nuo mokyklos. Patyrinėjus tuos vaikus, juos perkėlus į didesnes mokyklas, dažnu atveju rezultatai ne tik, kad nepasikeičia, bet tie moksleiviai dingsta iš švietimo sistemos, pakliūva į sudėtingas narkotikų vartojimo pinkles. Tai iš esmės, taupant vienoje vietoje, dažnai pasimato, kad išleidžiame kalėjime jų išlaikymui dideles lėšas“, – tikino A. Navickas.

REKLAMA

Profsąjungos pirmininko teigimu, taupymo šalininkai dažnai neturi platesnio matymo ir žiūri tik „į vieną eilutę“.

„Iš esmės, reikia lėšas naudoti racionaliai, žiūrėti, kad tuščių mokyklų nebūtų. Bet aklai jas jungti dėl taupymo… Dažnu atveju tai nėra išeitis“, – kalbėjo A. Navickas.

Mokyklų tinklas – tik priemonė pasiekti kokybišką švietimą

Parlamentarė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad mokyklų tinklas yra tik priemonė, kuria galima pasinaudoti norint pasiekti tikslą – kokybišką švietimą.

„Jeigu maža mokykla, su nedideliais administraciniais resursais, sugeba įgyvendinti tą tikslą, ji gali veikti. Tačiau situacija rodo, kad dalis tų mažų mokyklėlių su dideliais administraciniais resursais, nesugeba pasiekti to tikslo. Jei nesugeba, reiškia reikia keisti priemones pagrindiniam tinklui pasiekti“, – naujienų portalui tv3.lt sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Seimo narės nuomone, apie ką galima drąsiai kalbėti, tai yra jungtinių klasių naikinimą. I. Kačinskaitės-Urbonienės įsitikinimu, neįmanoma pasiekti kokybiško ugdymo, kai vienoje klasėje dėstoma, pavyzdžiui, penktokams ir septintokams. Visgi, jei mokykloje susidaro pilnavertė, pavyzdžiui, penktokų klasė, šeštokų ne, o septintokų vėl surenkama, politikės nuomone, tokia mokykla gali veikti.

I. Kačinskaitės-Urbonienės teigimu, rajonuose galima būtų steigti mokyklų, esančių miestuose, filialus. Taip, anot politikės, būtų taupomos lėšos administracinio aparato sąskaita.

„Geriau steigti mokyklų filialus, pavyzdžiui, ypač priešmokyklinio ar pradinio ugdymo skyrius rajonuose, bet, kad tai nebūtų atskira mokykla su visu ūkiniu padaliniu, administracijomis. <...> Į tinklą reikia pasižiūrėti kaip į priemonę, o ne kaip į savaiminį kažkokį tikslą. Ir čia ar 200, ar 600, ar 50 mokinių … Čia tikrai reikia skaičiuoti ir žiūrėti. 200 rajone yra ne mažytė mokykla, turime tokių, kur yra tik keliasdešimt mokinių. <...> Tačiau, kad reikia tvarkyti tinklą, kad jis pasiektų tikslą – kokybiškas išsilavinimas kiekvienam vaikui – tą reikia daryti“, – teigė Seimo narė.

REKLAMA

Kasmet uždaroma nuo kelių iki keliasdešimt mokyklų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, švietimo įstaigų, kuriose mokosi mažiau nei 200 mokinių, Lietuvoje šiuo metu yra 232, skaičiuojant savivaldybės priklausomybės bendrojo ugdymo mokyklas, pradedant nuo mokyklų-darželių ir baigiant gimnazijomis.

„Mažų mokyklų yra kiekvienoje savivaldybėje. Mokyklų tinklą tvarko savivaldybės, kurių tarybos apsvarsto ir tinklo pertvarkos planus tvirtina ketveriems metams į priekį. Drastiškas mokinių mažėjimas jautėsi prieš dešimtmetį“, – rašoma atsiųstame ministerijos atsakyme.

Pavyzdžiui, 2010 m. į mokyklas atėjo 414 135 mokiniai ir tai buvo net 26 416 mokinių mažiau negu prieš metus. 2020 metais iš viso mokosi 324 465 mokiniai, veikia 977 bendrojo ugdymo mokyklos. Kasmet uždaroma, jos prijungiamos, tampa kitų mokyklų skyriais arba išvis uždaromos, nuo kelių iki keliasdešimt mokyklų.

ŠMSM duomenimis, 2014–2015 mokslo metais iš mokyklų registro išregistruota 20 švietimo įstaigų, 2015–2016 m. – 17, 2016–2017 m. – 41, 2017–2018 m. – 34, 2018–2019 m. – 31.

Pasak ministerijos atstovų, šios mokyklos dažniausiai buvo prijungtos prie didesnių mokyklų. Išsamaus sąrašo, kuriose konkrečiai mokyklose mokosi mažiau nei 200 mokinių, ŠMSM teigia neturinti.

Nori visiems užtikrinti geriausią išsilavinimą

Naujoji konservatorių ir dviejų liberalių partijų valdančioji koalicija savo sutartyje įsipareigojo „kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“, tačiau apie mokyklų tinklo pertvarką susitarime nėra kalbama.

„Tai yra pirmas darbas, sunkus darbas ir kadencijos pradžios darbas, kad mums reikia susitarti tarp tų dviejų kraštutinumų, kur vienas kraštutinumas yra, kad viską optimizuokime į kažkokias dideles, labai geras mokyklas ir tegul tada vaikai nežinia kokiu spinduliu važinėja į tas mokyklas <…> ar išlaikyti kiekvieną pastatą, kuris dabar yra, ką kartais kitos pusės šalininkai sako“, – kiek anksčiau sakė paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė.

REKLAMA

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalui tv3.lt kiek anksčiau teigė, kad sunku pasakyti, kokiomis priemonėmis naujoji valdžia sieks įgyvendinti savo užsibrėžto tikslo – vienodų galimybių siekti geriausio išsilavinimo visiems Lietuvos vaikams.

Ekonomisto nuomone, siekiant šio tikslo, naujajai valdžiai reikėtų paskatinti mokyklas naudotis naujausiomis technologijomis.

„Galima dalį pamokų organizuoti nuotoliniu būdu. Ypatingai tokias sudėtingesnes, specifines, kaip fizika ar chemija, kurių nebūna pakankamas kiekis specialistų regionuose“, – dėstė Ž. Mauricas.

Kita priemonė, kurios turėtų imtis valdantieji, pašnekovo teigimu, yra mokyklų regionuose stambinimas.

„Jungtinių klasių jokių negali būti, kai aštuntokai ir septintokai kartu mokosi vienoje klasėje. Tai turėtų būti stambinimas, turėtų būti organizuotas transportas į tas mokyklas. Tokiu būdu galima bandyti išlaikyti tą kokybės kartelę pakankamai aukštą“, – sakė Ž. Mauricas.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministres Jurgita Šiugždinienė po susitikimo su prezidentu teigė, kad itin svarbus yra nacionalinio susitarimo dėl švietimo klausimas ir ji tikisi, kad pavyks pasiekti platų susitarimą su visomis politinėmis jėgomis, o procese turėtų aktyviai dalyvauti ir švietimo bendruomenė.


Rašyti komentarą...
P
Petras
2020-12-04 09:10:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kada jus supra site, kad jusu vaikai valdzia I nereikalingi.
Durnei kuri sedi Vilniuje SM kabinete reikia optimizuoti islaidas, kad liktu daugiau premijai.
Atsakyti
-1

P
Petriukas
2020-12-04 08:46:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Važinėjau į mokyklą 35 km priemiestiniu ( bendro naudojimo) autobusu, baigiau universitetą, net areštinėje nebuvau ....
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų