Klausiama, ar susipažinus su parlamentinio tyrimo išvadomis susvyravo jos pasitikėjimas VSD ir STT vadovais, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog pasitiki institucijomis. Visgi, pažymi ji, jeigu dėl tarnybų veiklos kyla klausimų – jie turi būti atsakyti.
„Komisijos darbas buvo ne tam, kad būtų pareikalauta kieno nors galvos ar būtų pareikštas kažkoks nepasitikėjimas, bet kad būtų gauti atsakymai ir informacija į iškeltus klausimus“, – Eltai komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Pirminis tikslas yra kalbėti apie viešumą, atvirumą“, – pridūrė ji.
Politikė akcentuoja, jog vertinant VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvadas bei siekiant į jas tinkamai reaguoti, Seimas galėtų svarstyti ir komisijos siūlomas įstatymines iniciatyvas. Visgi, pakartojo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, svarbiausias išlieka skaidrumo ir viešumo faktorius.
„Valstybės stiprybė ir institucijų stiprybė yra atvirume. Jeigu kažkas yra ne taip – visada galima pataisyti, pasitaisyti. Jeigu atrodo, kad komisijos išvados neįtikina – Seimo valia bus priimti kitokius sprendimus“, – pridūrė ji.
Panašios pozicijos laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis neatmeta, jog Seime gali pasigirsti raginimų „reikalauti tarnybų vadovų galvų“. Tačiau ekspremjeras abejoja, ar pokyčiai VSD ir STT vadovybėje išspręstų problemas, apie kurias kalbama parlamentinio tyrimo išvadose.
„Manau, kad vienas pagrindinių dalykų – spręsti sisteminius, ne personalinius klausimus“, – Eltai sakė politikas, pripažindamas, jog kai kurių specialiųjų tarnybų reakcija į tyrimo išvadas nėra adekvati.
„Gal bus tokių, kurie sakys – reikia reikalauti galvų. Bet mes dažnai sprendžiame klausimus pakeitę vieną galvą kita galva – ir vėl turime tą patį. Manau, ne tas kelias turi būti“, – samprotavo S. Skvernelis.
Visgi, klausiamas, ar tebepasitiki D. Jauniškiu bei L. Pernavu, „Vardan Lietuvos“ lyderis užsiminė norįs susipažinti su įslaptinta tyrimo medžiaga.
„Po to galbūt kas nors pasikeis. Bet aš asmeniškai nematau pagrindo nepasitikėti VSD vadovu ar STT vadovu. Tarnybos labai svarbios, šiandien nereikėtų liesti personalinių klausimų“, – pakartojo jis, neatmesdamas, jog Seimo demokratai gali nuspręsti pasikviesti VSD ar STT vadovus į frakcijos posėdį.
E. Gentvilas: tarnybų nesiskaitymas su Seimu pradeda badyti akis
Tuo metu Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tarnybų ir jų vadovų elgesį vertina gerokai griežčiau. Ilgametis parlamentaras pažymi – Seimo ir prezidento skiriamų pareigūnų veikloje matomas akivaizdus puolimas prieš parlamentą.
„Sąžiningai pasakysiu – specialiųjų tarnybų nesiskaitymas su Seimu tiesiog pradeda badyti akis. Aš nenoriu, kad Lietuva būtų specialiųjų tarnybų valdoma valstybė. (...) Matau, kad niekinamas Seimas kaip institucija ir Seimo sudaryta, savo įgaliojimų neperžengusi laikinoji tyrimo komisija“, – Eltai sakė E. Gentvilas.
„Iš tikrųjų, yra nepasitenkinimas komisijos priimtomis išvadomis ir pradedama kvestionuoti Seimo teisė daryti tam tikrus dalykus. Į tą chorą įsijungė ir Generalinė prokuratūra, kuri tiesiog skundžia Seimą – pati paskatinusi imtis tyrimo, dabar ima kvestionuoti ir kritikuoti tai, ką Seimo laikinoji tyrimo komisija padarė“, – prokurorų kreipimusi į Seimo etikos sargus stebėjosi jis.
Tokią tarnybų laikyseną politikas linkęs sieti su teisėsaugos padarytomis klaidomis, tiriant T. Gailiaus pranešimą.
„Sakyčiau, tai yra konstitucinio lygmens konfliktas, kuriame yra puolamas Seimas, kaip paskutinė atsvara kovoje su specialiųjų tarnybų galimai neteisėtais veiksmais“, – samprotavo jis.
„Nei prezidentui Seimas yra jaunesnysis brolis, o Seimo pirmininkė nėra jaunesnioji sesuo, nei specialiosioms tarnyboms Seimas yra kažkoks jaunesnysis pabrolys. Mes turime demokratiniu įgaliojimus ir privalome užtikrinti demokratinius veikimo veiksmai – ar tai būtų prezidento, ar specialiųjų, kitų tarnybų veiksmai“, – pažymėjo liberalas.
Visgi, politikas aiškiai nenurodo, ar, jo manymu, D. Jauniškis bei L. Pernavas turėtų trauktis iš savo pareigų.
„Tai yra iš dalies Seimui pavaldžios institucijos. Tą procesą, kurį matau dabar, tautosaka apibūdina taip – uodega vizgina šunį. Mes juos paskyrėme, o jie mums pradeda vadovauti“, – metaforomis situaciją iliustravo E. Gentvilas.
„Neatmetu galimybės, kad mes ir frakcijoje ar platesniame formate kviesime specialiųjų tarnybų vadovus išsakyti tai, kas yra, panašu, nutylima“, – pridūrė jis.
Socialdemokratai išlieka skeptiški dėl išvadų apie tarnybų veiklą
Skeptiškai parlamentinio tyrimo išvadas sutikę socialdemokratai nėra linkę dramatizuoti ir VSD bei STT vadovams metamų kaltinimų. Parlamentaras Gintautas Paluckas pastebi, jog VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvados daugiau remiasi ne faktine informacija, bet interpretacijomis.
„Tai, kas yra konstatuojama, neveda prie pačios išvados. Kitaip tariant, tai, kas išvadoje minima kaip faktas, kad kažkas piktnaudžiavo, kažkas sąmoningai klaidino – tokių faktų pati komisija toje konstatuojamoje dalyje nenurodo. Tai yra interpretacija arba prielaida“, – aiškino G. Paluckas.
„Dėl kitų prielaidų mes nesame linkę ieškoti priekabių sąmoningai, nes nelaiko kritikos pati išvados struktūra – kai trys liudytojai apklausiami, visi sako „ne, nebuvo“, išvadoje rašoma – „galima daryti prielaidą, kad buvo“, – stebėjosi jis.
G. Paluckas, kaip ir opozicijos kolega S. Skvernelis, teigė norįs susipažinti su slaptumo žyma grifuota tyrimo informacija. Visgi, remdamasis komisijos pirmininko Vytauto Bako pasisakymais, socialdemokratas pastebi – įslaptinta tik nedidelė dalis tyrimo išvadų.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę pristatytose VSD pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadose metamas šešėlis VSD ir STT vadovybei. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.
Tuo metu STT vadovas Linas Pernavas, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
