Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Vyriausybė vis dar neturi sprendimo dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Vakarų Lietuvoje. Ekspertų vertinimu, sprendimų atidėjimas – blogas ženklas investuotojams. Antra vertus, neryžtingos, neapsisprendžiančios Vyriausybės įvaizdis nepridės balų Algirdo Butkevičiaus Ministrų Kabinetui. Ir dar skalūnų dujas klampina sklandančios kalbos apie kai kurių parlamentarų interesus.
Skalūnų dujų klausimas Vyriausybei jau kurį laiką tarsi krislas akyje. Nors ji reiškia paramą projektui, bet sprendimų nėra. Kad ir šios savaitės pradžioje Vyriausybės darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti dvi galimas skalūnų žvalgybos Lietuvoje alternatyvas – nutraukti konkursą arba skelbti laimėtoją, griežtinant priežiūrą, bet premjeras Algirdas Butkevičius liepė juos išbraukti.
„Praėjusį kartą koalicijoje buvo sutarta, kad pirma turi būti pakeisti kai kurie įstatymai arba nauji įregistruoti ir ypatingos skubos tvarka priimti. Ir aplinkos ministras turi parengti kai kuriuos įsakymus, kurie reglamentuotų aiškesnę tvarką atliekant žvalgybos darbus dėl gamtos ir žmonių apsaugos“, – aiškino A. Butkevičius.
Pasak VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko, tai nebe pirmas sprendimas, kuris atideda patį sprendimą: „Ši situacija, kaip ir apskritai Vyriausybės apsisprendimas dėl energetikos ateities, kitų energetikos projektų plėtojimo ar neplėtojimo, jau nėra netgi komiška. Tiesiog gali atgrasinti bet ką, kas svarstytų investuoti Lietuvoje. Tai visos šalies ekonomikos ateičiai tai svarbūs dalykai“.
R. Vilpišausko manymu, ši Vyriausybė rodo vis didesnį nepajėgumą priimti sprendimus ir vengia atsakomybės. Esą dėl skalūnų dujų Ministrų Kabinetas turi labai aiškiai išdėstyti savo poziciją. O ja turėtų vadovautis ir partijų, sudarančių valdančiąją daugumą, frakcijos, nes kitu atveju esą apskritai kyla klausimas apie tai, kokia yra valdančioji dauguma ir ar ji yra Lietuvoje.
Premjero tūpčiojimą vietoje, pasak eksperto, rodo ne tik skalūnų dujos. Štai, kad ir pirmadienį kalbėdamas apie tai, ar reikalinga Visagino atominė elektrinė, A. Butkevičius sakė, kad Lietuva turi būti branduolinės energetikos šalis, tačiau jau kitą dieną jis pareiškia, kad žurnalistai ne taip jį supratę.
„Investicinis klimatas Lietuvoje jau dabar yra susidaręs blogas, ir jis siunčia blogus signalus kitiems investuotojams. Ypač kai kalbame apie ilgalaikius projektus, kurie gali tęstis daugiau nei vieną Seimo kadenciją, – tokiais atvejais Lietuvoje nusistovėjusi praktika yra atgrasanti investuotojus“, – tvirtina R. Vilpišauskas.
A. Butkevičius sako, kad Vyriausybė prie skalūnų dujų klausimo grįš tik tada, kai bus pataisyti įstatymai, numatantys griežtesnę šio proceso priežiūrą. Seimą pataisos jau pasiekė, jų rengėjas – „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Remigijus Žemaitaitis. Jis siūlo tobulinti net tris įstatymus. Pirmiausia, numatyti, kad ir žvalgant gamtinius išteklius būtinas poveikio aplinkai vertinimas. Iki šiol to nebuvo, nors žvalgybos procese naudojami tie patys metodai, kaip ir gavybos. Taip pat siūlo keisti Žemės gelmių įstatymą – įkurti fondą, kuris stebėtų darbus ir apie rezultatus informuotų tiek atsakingas tarnybas, tiek gyventojus. Ir dar – pataisyti Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymą ir jame numatyti naudą iš skalūnų dujų vietos gyventojams.
„Vieną procentą nuo mokesčių [siūlome] skirti konkrečiai bendruomenei, kurios teritorijoje yra išgaunama. Na, kaip pavyzdys, – jei Vainuto teritorijoje bus išgaunamos skalūnų dujos, metiniai mokesčiai sudarys apie 2 mln. Lt, tai grubiai apie 20 tūkst. Lt atiteks Vainuto gyventojams“, – sako R. Žemaitaitis.
Ketvirtadienį parlamentarai be didesnių ginčų pritarė, kad šie klausimai būtų svarstomi parlamento pavasario sesijoje, gegužės 9-ąją, vėliau bus balsuojama dėl projektų priėmimo. Ginčai dėl skalūnų dujų žvalgybos ir išgavimo sukėlė kalbas, kad kai kuriuos parlamentarus procesas ypač domina, nes tose vietovėse jie turi žemės. Tarp tokių parlamentarų minėtas ir įstatymo pataisų rengėjas, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys R. Žemaitaitis, tačiau jis neigia tokias kalbas.
„Ten, kur planuojama išgauti skalūnų dujas, aš negyvenu. Jeigu jūs pasitikrintumėte, Rusnė ir pati Šilutė nepapuola į tą teritoriją. Papuola Vainuto seniūnija, Švėkšnos seniūnija, papuola Degučių, Katyčių – ten neturiu nei sklypo, nei ten gyvenu, nei mano giminaičiai ten gyvena“, – tikina R. Žemaitaitis.
Neturi, tai neturi, tik vienas bet... Prieš tris savaites, kalbėdamas su „Savaitės“ žurnaliste apie tas pačias skalūnų dujas ir reikalingas įstatymų pataisas, R. Žemaitaitis prasitarė: „Taigi aš gyvenu tenai, mano ūkis kampe“.
„Jeigu taip yra, tai dar vienas ženklas, jog šis politinis procesas kol kas pirmiausiai yra susijęs su įvairiais interesais, galbūt baimėmis, bet ne su aiškiai išdėstytais argumentais. Tai gali užtęsti procesą ir dar labiau padidinti investuotojų abejones dėl jo skaidrumo“, – teigia R. Vilpišauskas.
Kita vertus, niekam ne paslaptis, kad tos žemės būna artimųjų vardu įsigytos. Premjeras sako konkrečių pavardžių negirdėjęs, bet kad kalbų prisiklauso, neneigia.
„Kad patys būtų suinteresuoti, man neteko girdėti, bet aišku, kaip visada politiniame gyvenime, Seime visokiausių kalbų būna“, – sakė A. Butkevičius.
Su Seimo narių interesais ar be, bet investuotojams toks valdžios neryžtingumas gali greitai atsibosti. Antra vertus, ar Lietuva tokia turtinga, kad gali sau leisti nežinoti, kas slypi jos gelmėse? Galbūt ir turtinga, juk tik lietuviai, gaudami 800 Lt atlyginimą, už būsto šildymą pakloja tūkstantį ir daugiau, tačiau protestuoja prieš alternatyvius „Gazprom“ dujoms energijos šaltinius ar daugiabučių renovaciją.
