• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Socialinės medijos be viso gėrio, kurį suteikia, atneša ir daug pavojų į kasdieninį žmonių gyvenimą. Jose apstu melagingos informacijos, dezinformacijos, klastojami žiniasklaidos kanalai, o dirbtinio intelekto bumas šiuos pavojus dar paaštrina. Suklysti ir apsigauti socialinėse medijose vis lengviau. Kaip nepasimesti ir kaip atskirti tikrą informaciją nuo melo laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ pasakoja tv3.lt žurnalistė, laidos „Sveikatos DNR“ vedėja ir socialinių medijų turinio redaktorė Vida Trinkaitė.

Socialinės medijos be viso gėrio, kurį suteikia, atneša ir daug pavojų į kasdieninį žmonių gyvenimą. Jose apstu melagingos informacijos, dezinformacijos, klastojami žiniasklaidos kanalai, o dirbtinio intelekto bumas šiuos pavojus dar paaštrina. Suklysti ir apsigauti socialinėse medijose vis lengviau. Kaip nepasimesti ir kaip atskirti tikrą informaciją nuo melo laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ pasakoja tv3.lt žurnalistė, laidos „Sveikatos DNR“ vedėja ir socialinių medijų turinio redaktorė Vida Trinkaitė.

REKLAMA

Žurnalistai, lygiai kaip visi kiti žmonės, socialinėse medijose taip pat susiduria su melagienomis.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip atskirti melą nuo tiesos socialinėse medijose?

Vis dėlto pasitikėti viskuo, kas pasirodo socialinėse medijose, nereikėtų, sako žurnalistė V. Trinkaitė.

REKLAMA

„Viską reikia kritiškai vertinti. Ką ir žurnalistikos studijose dėstytojai bandė įkrėsti – reikia į viską pažiūrėti šiek tiek kritišku žvilgsniu, pasitikrinti šaltinį, ar verta juo pasitikėti, ar ne. Ką tu matai „Facebooke“, ką tu matai „Instagrame“, „TikToke“ ir visur kitur, negali priimti kaip už gryną pinigą“, – teigia V. Trinkaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Melaginga ar manipuliuoti sukurta informacija gali būti įvairi. Ji gali būti skleidžiama vaizdo įrašais, nuotraukomis ar paprastais tekstiniais įrašais.

„Aš pati, jeigu pamatau kažkokią sensacingą naujieną „Facebooke“, kad ar kažkas mirė, ar kažkas kažką padarė, ar kažkas kažką pasakė ir negaliu patikėti, kad taip iš tikrųjų gali būti, jei man kažkokia dvejonė įsijungia, visada reikia nueiti patikrinti portale. Ar rašo apie tai, ar ne. Nueini į tv3.lt, įsirašai paieškoje raktažodžius ta tema. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai jau bus portale parašyta anksčiau ar vėliau. Dažniausiai, tai tikrai labai greitai“, – aiškina V. Trinkaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, informacija suabejoti tikrai verta, jei ją skelbia anonimai, neaiškūs puslapiai, nepažįstami žmonės. Bet kokiu atveju abejonę keliančia informacija reikėtų pasidomėti daugiau ir ją pasitikslinti.

Klastojami žiniasklaidos kanalai: kaip nepatekti į sukčių rankas?

Itin aktuali socialinių medijų problema yra sukčiai. Žiniasklaida taip pat yra papuolusi į sukčių taikinį, sukčiai išnaudoja žiniasklaidos priemonių prekės ženklus ir kuria tokius pačius ar labai panašius įrašus, kokius kuria ir tikros žiniasklaidos priemonės. Be to, sukčiai klastoja ne tik įrašus, bet ir pačius puslapius.

REKLAMA

Dažnai tokiu būdu bandoma įtikinti žmogų, kad informacija yra patikima ir priversti jį paspausti ant neaiškių nuorodų. Taip žmonės gali būti nuvedami į sukčių internetines svetaines.

V. Trinkaitė vardija, kad yra bent keli būdai, kaip atskirti, ar įrašas yra tikros žiniasklaidos priemonės, ar sukčių.

„Mes visi žinome, kad pagrindinės žiniasklaidos priemonės turi labai aiškų savo vizualinį identitetą. Turi savo spalvas, savo naudojamus dizainus, savo logotipą, savo pavadinimą.

REKLAMA

Tarkim, pas mus, tv3.lt, raudona, juoda, balta daugiausia dominuoja vizualuose. Jeigu tu pamatai kažkokią naujieną su panašiu vizualu, pirmiausia pasitikrini, kas ją įkėlė. Jeigu įkėlė TV3 oficialus puslapis, ar „TV3 Televizija“, ar „tv3.lt“, kuriuos mes naudojame „Facebooke“, ar dar kiti TV3 puslapiai, tai gali ja pasitikėti.

Bet jeigu yra įkelta kažkokio puslapio, kuris yra pavadintas „Linksminkis.lt“, kurių tikrai labai daug yra prikepta, tai nereikia to priimti kaip tikros naujienos – reikia nueiti pasitikrinti į portalą“, – sako žurnalistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas dar pasako, ar tai yra tikra žiniasklaidos priemonė ar ne? V. Trinkaitė rekomenduota atkreipti dėmesį ir į patį puslapį „Facebooke“.

„Atsidarius profilį ar puslapį yra mėlyna varnelė, mėlynas ženkliukas, žyma, kurią gauna oficialios žiniasklaidos priemonės. Jeigu tai yra netikras portalas, klastotė, tų melagienų platintojų puslapiai tokių žymų neturi“, – pastebi V. Trinkaitė.

REKLAMA

Dėmesį atkreipti vertėtų ir į kalbą, kuri naudojama įrašuose.

„Tuose visuose melaginguose sukčių puslapiuose yra dažnai naudojama labai grafiška, labai šlykšti, labai sensacinga, perdėtai detali kalba, kurios žiniasklaidoje vartoti nelabai galima. Tai jeigu yra labai labai šlykščios detalės, sensacingos ir keliančios šoką, tai dažniausiai tikrai nebus oficialių, tikrų naujienų portalų, nes mes tiesiog negalime tokios kalbos vartoti.

REKLAMA

Ir, žinoma, tiesiog reikia nueiti į portalą pasitikrinti. Jeigu bent menka dvejonė kyla, tai nėra blogai, tai reiškia, kad turi kritinį mąstymą, kad sudvejojai, kad negali viskuo iki galo pasitikėti. Tiesiog nueiti į „Google“, įrašai kažką panašaus, jeigu tau tai išmeta didžiuosiuose portaluose, tai bus tiesa. Jeigu ne, tada nespauskime tų nuorodų ir nepasiduokime sukčiams“, – apibendrina ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie ciklą „Žurnalisto darbas“ iš arti 

Ciklas „Žurnalisto darbas iš arti“ pristato žurnalistų darbo principus, kurie padeda ne tik informuoti visuomenę, praplėsti akiratį, susipažinti su sudėtingais procesais, bet ir ugdyti kritinį mąstymą ir atsparumą dezinformacijai. 

Nepriklausoma žiniasklaida yra demokratiškos ir įvairioms grėsmėms atsparios visuomenės būtina dedamoji dalis. Vis dėl to, jai iššūkį kelia nežinia kam priklausančios paskyros socialiniuose tinkluose ar svetainės, kuriose nepavyksta rasti jokio realaus žmogaus kontakto ar adreso. Tai jau yra vienas iš ženklų, kad turinys juose gali būti paruoštas siekiant ne visuomenės informavimo, o kitų, nebūtinai visuomenei naudingų, tikslų.  

REKLAMA

Nepatikrinta ir redaktoriaus filtro nepraėjusi naujiena į viešąją erdvę dažniausiai paleidžiama tik vieninteliu tikslu – gauti kuo didesnę sklaidą. Todėl dažnai formuojama sensacingai, gąsdinančiai ir gali neatitikti tikrovės. Tyrimais jau įrodyta, kad dezinformacija ir melagienos socialiniuose tinkluose plinta kelis kartus sparčiau nei patikrintas, objektyvus turinys, todėl žala auga eksponentiškai. 

REKLAMA

Dėl visų šių priežasčių būtina parodyti, kuo žurnalistų ruošiamas turinys skiriasi nuo viso kito turinio ir kad jį reikėtų vertinti kritiškai – kaip nuomonę. Taip siekiama parodyti, kad dezinformacija nėra tik su politika susijęs klausimas – ji gali egzistuoti visur. 

Ciklas „Žurnalisto darbas iš arti“ kviečia susipažinti su konkrečiais žurnalistais, leidžia iš pirmų lūpų išgirsti jų kasdienio darbo užkulisius, pasirengimą darbui, sužinoti, kaip žurnalistai ieško naujienų ir ką daro, kad jų rastu turiniu būtų galima pasitikėti bei su kokiais iššūkiais susiduria.  

REKLAMA
REKLAMA

Ciklo laidų metu kalbinami aktualijų, politikos, teisėsaugos, socialinių reikalų, sveikatos, pramogų temomis turinį ruošiantys žurnalistai. Kartu yra aptariamos konkrečios istorijos ir praktiniai patarimai, kuriuos ir žurnalistai naudoja ieškodami, tikrindami ir sistemindami informaciją. 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Šalin rankas nuo širinskienės katino!!!!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų