„Šiais metais dalis Lietuvos verslo nukentėjo dėl audringos Kinijos reakcijos į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje. Planuojant šį sprendimą, remtasi prielaida, kad Kinijos atsakas apsiribos eksporto bei importo operacijų suvaržymu ir neapims poveikio trečiųjų šalių verslui Lietuvoje. Ši prielaida pasirodė besanti pernelyg optimistiška. Dar blogiau, nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams. Nebuvo laiku įspėti verslo atstovai“, - pažymėjo G. Nausėda.
„Priminsiu, kad dar visai neseniai Lietuvos verslininkai buvo raginami plėtoti bendradarbiavimą su Kinijos įmonėmis. Tačiau šiais metais tiems, kurie patyrė nuostolių, buvo pasiūlyta pakentėti. O tarp eilučių – dar ir patylėti“, – pridūrė šalies vadovas.
Pasak prezidento, valstybė turi padėti verslui atverti langus į alternatyvias rinkas, diversifikuoti eksportą ir investicijas. Jo teigimu, principas „kerti mišką, skiedros lekia“ yra ne tik trumparegiškas, bet ir moraliai neatsakingas.
Lietuva leido Vilniuje atverti atstovybę, kuri angliškai pavadinta Taivaniečių vardu, o kinų kalba skamba kaip Taivano atstovybė. Tai sukėlė audringą Kinijos reakciją, nes komunistų valdomas Pekinas Taivaną laiko Kinijos dalimi ir davė žodį suvienyti salą su žemynine Kinija, jei prireiks – ir jėga. Taivanas pasaulyje neturi užsitikrinęs plataus pripažinimo, Lietuva – kaip ir dauguma pasaulio šalių diplomatinius santykius palaiko su Kinija, o ne Taivanu.
Pasaulyje Taivano atstovybės veikia Taipėjaus vardu, nes tokia yra susiklosčiusi tradicija, kuri tinka tiek Kinijai, tiek Taivanui, tiek Vakarams. Bet de facto Taivanas veikia kaip nepriklausoma valstybė, nors Rusijai užpuolus Ukrainą taivaniečiai nerimauja, jog Kinija gali ruoštis pulti demokratiškai valdomą salą. Pastaruoju metu taivaniečiai dėjo pastangas pralaužti diplomatinę izoliaciją, o Lietuva tam galėjo pasitarnauti kaip ledlaužis. Tačiau kitos valstybės, atsižvelgusios į Kinijos reakciją, Lietuvos pavyzdžiu nepasekė.
