Taip jis kalbėjo NATO šalių diplomatijos vadovams trečiadienį Briuselyje aptarus pasiūlymą kurti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą Ukrainai remti.
„Teigiamai vertinu pačią idėją, mums tikrai reikia mechanizmo, kuris šį paramos procesą paverstų objektyviu, nustatomu pagal tam tikrus kriterijus“, – Kaišiadoryse žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Tai nepaneigia galimybės, kad atskiros valstybės gali prisidėti kur kas daugiau, bet tai pirmiausia užtikrina tą taip reikalingą solidarumą, kad nepriklausomai nuo politinių vėjų ir skersvėjų būtų pasiektas kolektyvinis susitarimas toliau remti Ukrainą“, – kalbėjo šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, patvirtinus NATO fondą, vis tiek reikės ieškoti sprendimų teikti makrofinansinę paramą Ukrainai.
„Atskiros valstybės ir toliau įvairiais būdais stengsis padėti tiek finansiškai, tiek kitomis priemonėmis“, – sakė prezidentas.
Šiuo metu siūloma, kad 32 NATO šalys į fondą mokėtų įnašus pagal savo ekonomikos dydį, tačiau kai kurios Vakarų šalys iniciatyvą kol kas vertina skeptiškai.
Tuo metu Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad Aljansas turėtų siekti didesnio nei 100 mlrd. eurų finansavimo Ukrainai.
Briuselyje ketvirtadienį vyko NATO bei Ukrainos tarybos posėdis, kuriame diskutuota dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvų, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pristatė būtiniausius gynybinius poreikius.
Ukraina tikisi pakvietimo į NATO per šiemet vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Vašingtone, tačiau greičiausiai jo nesulauks.
NATO pernai pareiškė, kad Ukraina taps Aljanso nare, kai įvykdys reikiamas sąlygas ir dėl to sutars šalys narės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
