Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad rasti partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto palaikus yra „mūsų pareiga“.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad rasti partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto palaikus yra „mūsų pareiga“.

REKLAMA

„Žinome, kad už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą žuvo apie 20 tūkstančių partizanų, kurie savo garbės reikalu laikė ginkluotą pasipriešinimą. Tačiau šiandien tariame su pagarba ir padidžiavimu: nė vienas jų nėra tik vienas iš tų tūkstančių; kiekvienas iš jų yra ir vienintelis“, – sakė šalies vadovas, šeštadienį dalyvaudamas J. Lukšos-Daumanto žūties metinių minėjime Kauno rajone.

Pasak Prezidento, savo darbais J. Lukša-Daumantas į mus šiandien prabyla kaip nepajudinamų vertybių patriotas, kuris, atėjus apsisprendimo metui, pasirinko kartu su gimtąja Lietuva „per dienų tamsumas“ eiti į Laisvę.

„Mūsų pareiga – susitelkti ir toliau ieškoti tiek J. Lukšos-Daumanto, tiek kitų dar neatrastų ir tinkamai nepagerbtų laisvės kovotojų palaikų. Drąsa ir pagarba Tėvynei negali būti ir nebus užmiršti“, – renginyje sakė šalies vadovas.

REKLAMA

Prezidentas taip pat padėkojo tėvams ir mokytojams, kurie „jaunimui skiepija patriotizmo ir pilietiškumo idėjas“, taip pat Lietuvos kariuomenei, šauliams, mokslininkams, muziejininkams ir daugybei žmonių už tai, kad J. Lukšos-Daumanto atminimas tebėra gyvas, o „jo ginti idealai išlieka jiems vertybiniais orientyrais“.

Minint partizano Juozo Lukšos-Daumanto 70-ąsias mirties metines, Kalvarijos savivaldybėje, Liubavo kaime, šeštadienį atidengtas jam skirtas paminklas. Jis įrengtas netoli tos vietos, kur partizanų vadas, palaikydamas ryšį su Vakarais ir nešdamas žinią apie lietuvių tautos pasipriešinimą okupacinei valdžiai, kartu su bendražygiais kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną.

Renginio metu paminklą pašventino vyskupas Rimantas Norvila, čia taip pat vyksta jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremonija, šventinis koncertas, bus vaišinama šauliška koše.

Šiame minėjime taip pat dalyvauja Juozo Lukšos giminaičiai, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys, Šaulių sąjungos vadovybė, Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis, Seimo nariai, kariuomenės padalinių atstovai.

REKLAMA
REKLAMA

Renginį organizuoja LGGRTC, Lietuvos Šaulių sąjunga, Kalvarijos savivaldybė.

Tuo metu minėjime Kauno rajone esančiame Pabartupio kaime, kariuomenės teigimu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai atliks pagarbos ceremonijas. Karo istorijos „Grenadieriai“ ir „Partizanai“ surengs inscenizaciją ir pagal liudininkų atsiminimus atkurs paskutinį J. Lukšos ir jo bendražygių mūšį.

Taip pat šio renginio metu su vėliavomis leisis kariuomenės parašiutininkai, Garliavos J. Lukšos gimnazijos moksleiviai skaitys Nijolės Bražėnaitės ir Juozo Lukšos laiškų ištraukas.

Kultūrinėje programoje numatytos Generolo J. Žemačio Lietuvos karo akademijos choro „Kariūnas“,  bardo Romo Naidzinavičiaus, dainininkės Agnės Sabulytės, muzikantų Aistės Bružaitės, majoro Egidijaus Ališausko bei kitų atlikėjų pasirodymai.

Renginyje dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkės pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

REKLAMA
REKLAMA

J. Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.

1947 metais gegužę J. Lukša-Daumantas kartu su Jurgiu Krikščiūnu-Vytautu, kaip kuriamos partizanų vadovybės įgaliotiniai perėjo SSRS ir Lenkijos sieną, perdavė užsienio lietuvių organizacijoms partizanų dokumentus, informavo apie sunkią padėtį Lietuvoje ir grįžo atgal.

Antrą kartą J. Lukša į Vakarus prasiveržė 1947-ųjų gruodį kartu su Kazimieru Pypliu-Audroniu.

J. Lukša žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno. Partizano palaikai iki šiol nerasti.

Seimas 2021-uosius yra paskelbęs J. Lukšos-Daumanto metais.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų