Partizanai

Mažeikiuose, apleistame sodo name, prieš kelias dienas buvo rastas žmogaus skeletas. Nors šią savaitę tai vienintelis toks radinys, apie kurį pranešė policija, ekspertai teigia, kad per metus pareigūnus pasiekia maždaug nuo 60 iki 100 pranešimų apie rastus žmonių kaulus. Būtent tiek kaulų palaikų tyrimų paprastai atliekama Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kultūros paveldo departamentas pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, skirtą partizaninio karo atminčiai ir apsaugai užtikrinti.

Įvykis pernai, kai Merkinėje dažais buvo apipiltas paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui–Vanagui, taip pat vertinamas kaip priešiškų valstybių akcija, sako prokuratūra. „2024 metų sausio 29 dieną įvyko priešiškų valstybių akcija prieš Vanago paminklą, tiriamas padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvą“, – per spaudos konferenciją šią savaitę sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis.

Raseinių rajone praėjusią savaitę rasti galimai Lietuvos partizanų vado Juozo Čeponio-Tauragio susirašinėjimai, dokumentai bus restauruojami, ketvirtadienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į artilerijos sviedinio tūtą sudėtų dokumentų kovo 15-ąją rastas buvusio Paserbenčio kaimo teritorijoje, šalia dabartinio Pašaltuonio III kaimo. Tūta su dokumentais buvo paslėpta maždaug 20–30 cm po žeme.

Vyriausybei teigia radusi šaltinių, iš ko apmokėti Leipalingyje atkastų partizanų palaikams perlaidoti ir kolumbariumui įrengti, tačiau Druskininkų savivaldybė sako apie tai nesanti informuota. „Iki šiandien dienos jokio konkretaus Vyriausybės sprendimo, nutarimo ar ministro įsakymo dėl lėšų skyrimo kolumbariumo įrengimui Druskininkų savivaldybė nėra gavusi“, – BNS trečiadienį sakė savivaldybės vyriausioji specialistė komunikacijai Diana Sinkevičiūtė-Griežė.

Prieš keletą metų surasti sovietų užkasti partizanų palaikai vis dar deramai nepalaidoti. Daugiau nei 40 partizanų kaulai dabar guli kartoninėse dėžėse Lukiškių kalėjime. Mokslininkai sako, kad jau prieš kelis metus nusprendė, kad palaikus reikia palaidoti, bet viskas įstrigo dėl politikų. Norima partizanus ne tik palaidoti, bet ir sukurti kolumbariumą bei atminimo paminklą – tam reikia maždaug pusantro šimto tūkstančių eurų. 2023 gegužę Leipalingyje surasti ir atkasti 10 partizanų palaikai.

Valstybei neskiriant lėšų įrengti specialų memorialą Leipalingio kapinėse Druskininkų savivaldybėje, daugiau kaip 40-ies partizanų palaikai kelerius metus saugomi nepalaidoti. „Treti metai, kai nepalaidoti“, – BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas. Per 40-ies partizanų palaikai kartoniniuose laikinuose karstuose saugomi jo skyriaus patalpose Vilniuje.

Paryžiuje savaitgalį atidengtas Lietuvos partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto atminimo ženklas, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Anot jo, šeštadienį minint Lietuvos kariuomenės dieną Paryžiuje organizuota Pilietiškumo diena. Per ją atidengta vieno žymiausio Lietuvos partizano J. Lukšos atminimo lentelė jo susitikimų su bendražygiais ir draugais vietoje – kavinėje „Le Maresquier“ Švento Augustino gatvėje.

Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. Restauruoti dokumentai bus saugomi Lietuvos ypatingajame archyve.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų sklaidos ir šių kovų įamžinimo 2024–2026 metų veiksmų planą. „Privalome įamžinti už laisvę kovojusias asmenybes, kad jos taptų šiuolaikinės mūsų visuomenės tapatybės ir atminties dalimi, stiprinančia mūsų pilietiškumą ir patriotizmą“, – teigė Ministrės pirmininkės patarėja kultūrai Gabrielė Žaidytė.

Merkinėje, miškelyje tarp Kryžių kalnelio, kur sovietų pakalikai užkasinėdavo nukankintus partizanus, ir miestelio kapinaičių, archeologai atkasė neįtikėtiną radinį – net penkių laisvės kovotojų palaikus. Šią teritoriją jie kasinėjo prieš mėnesį, kur pagal liudininkų pasakojimus, turėjo būti užkasti vienas ar du partizanai, ir vieną po kito atkasė net trejus palaikus.

„Su peiliu...Ką jūs darote? Baikit baikit“, – tokie riksmai girdisi užfiksuotame video, kuriuo su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo savaitgalio vykusių muštynių liudininkas. Palomenėje vykusiame „Didžiosios kovos“ partizanų pagerbimo šventėje įvyko žodinis ir fizinis konfliktas tarp komunikacijos specialisto, pilietinės iniciatyvos „Vanago Lietuva“ vadovo Alko Paltaroko ir kitų šventėje buvusių asmenų. Pirmasis apie muštynes prabilo A. Paltarokas ir pateikė įvykių versiją.

Ukrainos partizanai, priklausantys slaptam judėjimui laikinai okupuotame Kryme, užfiksavo, kad Rusija iš Sevastopolio uosto neteisėtai veža ukrainietiškus grūdus į Siriją. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė judėjimo „ATEŠ“ spaudos tarnyba. „Šį kartą vogti grūdai Sevastopolio įlankoje buvo kraunami į sausakrūvį „Matros Koška“, kurio kelionės tikslas buvo Sirija. Paskiau laivą matėme plaukiant palei Jaltos krantus“, – nurodoma pranešime.

Merkinėje, miškelyje tarp Kryžių kalnelio, kur sovietų pakalikai užkasinėdavo nukankintus partizanus, ir miestelio kapinaičių, archeologai atkasė neįtikėtiną radinį –  trijų laisvės kovotojų palaikus.  Kultūros vertybių globos tarnybos archeologų, vadovaujamų archeologo, dr. Lino Kvizikevičiaus, atkastų palaikų vaizdas šokiruoja ir liudija žudikų žiaurumą.

Pirmadienį Lietuvos partizanų memoriale Kryžkalnyje bus minima Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų diena. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, minėjimo metu vyks Sausumos pajėgų vienetų rikiuotė, kurioje kartu su Lietuvos kariais ir kovinių vėliavų grupėmis dalyvaus Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų rotacinių pajėgų kariai.

Ukrainiečių ir totorių partizaninis judėjimas „Atesh“ Novorosijske aptiko laivų statyklą, kurioje rusų okupantai remontuoja laivus ir gamina dalis savo laivynui. Kaip „Telegram“ kanale skelbia „Atesh“ partizanai, objektas yra saugomas ir stebimas vaizdo kameromis. Jame taip pat reguliariai lankosi aukšto rango pareigūnai.

Nustatytas ir sulaikytas vyras, kuris dar sausio pabaigoje raudonais dažais apliejo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą Merkinėje. TV3 žiniomis, jį sulaikė Latvijos teisėsauga, nes tas pats vyriškis dažais apliejo ir paminklą Latvijoje. Įtariama, kad jis užverbuotas rusų saugumo tarnybų ir priklausė Baltijos šalyse veikusių rusų agentų tinklui. O tinklo esmė – rengti įvairius išpuolius ir provokacijas Baltijos šalyse.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) negaunant prašomo finansavimo, stringa žuvusių partizanų palaikų paieškų ir perlaidojimo procesas. Vien šiuo metu identifikavimo laukia mažiausiai 15 kovotojų palaikų, kurie buvo rasti 2021–2023 metais. LGGRTC teigimu, nepaisant politikų kalbų, reikiamų resursų Lietuvos gynėjų palaikų paieškoms nėra skiriama.

Išpuoliai prieš Lietuvos partizanams skirtus paminklus planuojami ne Lietuvoje, šie objektai turi būti saugomi, o į incidentus reaguojama operatyviai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai daroma labai sąmoningai – labai sąmoningai planuojama, tam labai kruopščiai rengiamasi.

Ukrainos partizanai sabotavo geležinkelį netoli Pervomajskojės kaimo Rusijos Federacijos Tambovo srityje. Apie tai pranešė partizanų judėjimas „Ateš“ savo „Telegram“ kanale. „2024 m. sausio 30 d. mūsų judėjimo agentas įvykdė sabotažą geležinkelyje netoli Pervomajskojės kaimo Tambovo srityje“, – rašoma pranešime.

Laikinai okupuotame Sevastopolyje Krymo pusiasalyje rusai, matyt, remontuoja kelis Juodosios jūros laivyno karo laivus, „Telegram“ kanale pranešė partizanų judėjimas „Atesh“. Pranešime sakoma, kad „Atesh“ agentai išžvalgė 13-osios laivų remonto gamyklos teritoriją Sevastopolio Kileno įlankoje. Tai strateginis objektas, susijęs su įvairių tipų laivų – nuo fregatų iki mažų desantinių laivų – priežiūra ir remontu, sakoma pranešime.

Gruodžio 19 d. eidamas 95-uosius metus mirė partizanas, rezistentas, Lietuvos laisvės kovų metraštininkas, Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras skelbia, kur bus galima atsisveikinti su velioniu. Su Albinu Kentra bus galima atsisveikinti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje 2023 m. gruodžio 21 d. (ketvirtadienį) nuo 11 val. iki 21 val. Šv. Mišios už Velionį bus aukojamos ketvirtadienį 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje.

Šalies vadovai antradienį pareiškė užuojautą dėl Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovų metraštininko Albino Kentros mirties. Anot prezidento Gitano Nausėdos, Lietuva neteko ryškios asmenybės ir „įžvalgaus naujausių laikų istorijos liudininko“, kurio nuopelnai Lietuvos laisvės siekiui ir šios žinios sklaidai tiek šalyje, tiek visame pasaulyje „yra neišmatuojami“. „Turtingas A. Kentros gyvenimas mums pasakoja apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą ir patirtas represijas, bet taip pat ir ...

Eidamas 95-uosius metus mirė partizanas, pedagogas, kino operatorius, Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra. „Liūdna žinia iš „Miško brolių“ draugijos. Netekome Albino Kentros, kuris savo gyvenimą paskyrė Lietuvai. Jos laisvei“, – antradienį feisbuke pranešė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Albinas su savo video kamera fiksavo valstybės gyvenimą, jos svarbiausius įvykius. Kai žmogaus gyvenimas ilgas ir kupinas veiklos – nelengva viską išvardyti.

 Lazdijų rajone, Šventežerio kapinėse, penktadienį bus palaidotas Lietuvos partizanas Vladas Venckūnas-Jovaras. Jo palaikai pernai lapkričio mėnesį rasti Sapiegiškių kaime, vėliau atlikus lyginamuosius DNR tyrimus patvirtinta V. Venckūno-Jovaro tapatybė, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Anot jo, galimą partizano palaikų vietą tyrėjams nurodė Sapiegiškių kaimo gyventojas Albinas Kamarūnas.

Restauratoriai atkūrė prieš metus Anykščių rajone, žemėje, netikėtai rastą unikalų istorinį lobį – prieš 70 metų partizanų užkastus, bidone paslėptus šimtus skirtingų dokumentų. Kovą už laisvę liudijantys Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai: skirtingų partizaninių dalinių susirašinėjimai, raportai, prieškario laikraščiai, ir pirmą kartą istorijoje tokiame slėpinyje išlikusios 3 partizanų nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia, kad po beveik metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai, 2022 m. gegužės mėn. rasti Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, miškelyje netoli Karčių kaimo. Laisvės rajono archyvas buvo sudėtas į 20 litrų talpos metalinį bidoną ir užkastas į žemę.

Trakų rajone, prie Grendavės-Onuškio kelio, penktadienį bus atidengtas paminklas partizanų vadui Vaclovui Voveriui-Žaibui ir jo vadovaujamam būriui. Šio kūrinio autorius ir iniciatorius – kalvis Juozas Tarailė. Paminklas atidengiamas vietoje, kur 1948 spalio 27 dieną V. Voverio-Žaibo vadovaujamas Lietuvos partizanų Geležinio Vilko būrys paspendė pasalą ir sunaikino okupacinės valdžios operatyvinę karių grupę.

Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio iškilmingai atgulė vienas žymiausių Lietuvos partizanų – Pietų Lietuvos partizanų apygardos vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Jo palaikus archeologai atrado vos prieš metus Druskininkų savivaldybėje, o tapatybę teko patvirtinti DNR tyrimais. Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje buvo karstas su partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikais.

Praėjus 77 metams nuo mirties Antakalnio kapinėse Vilniuje šeštadienį iškilmingai palaidoti Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.  Šimtai žmonių atsisveikinti su istorine asmenybe atėjo į Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčią ir Antakalnio kapines. Vilnietė Ona Kavalčiukienė BNS sakė atėjusi atiduoti pagarbos vienam iš Lietuvos valstybės kūrėjų.

Kenotafas partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui Antakalnio kapinėse Vilniuje, partizanų pažinimo centrai sostinėje ir Utenos rajone, laisvės kovų vietų įamžinimas – šios ir kitos priemonės numatytos Seimo priimtoje XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų, jų sklaidos ir įamžinimo programoje. Šią savaitę už ją balsavo 110 Seimo narių, susilaikė keturi.

Vykstant karui Ukrainoje, vis labiau aktualizuojama ir Lietuvos istorinė atmintis, kada buvo kovojama prieš sovietų represijas. Vienas ryškiausių momentų – partizaninis karas Lietuvoje, kurio metu buvo organizuotas ginkluotas pasipriešinimas, veikęs su didele visuomenės parama. „Vienam partizanui reikėjo dešimt jį įvairiausiai būdais remiančių žmonių, ar ryšininkų, ar tų, kurie gali suteikti maisto, žvalgybinės informacijos ir panašiai.

Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai perduoti Nijolės Bražėnaitės Paronetto laiškai vienam iš Lietuvos partizanų vadų Juozui Lukšai-Daumantui. Anot bibliotekos pranešimo, laiškai liudija ne tik dviejų jaunų žmonių romantišką meilės istoriją, bet ir jų didžiulį pasiaukojimą dėl tėvynės. „Laiškuose atsiskleidžia tvirta valia siekti ne tik asmeninės laimės bei laisvės, bet kilnesnio tikslo – mūsų visų, Lietuvos laisvės“, – teigia Nacionalinė biblioteka.

Krymo okupacinės administracijos atstovai prabilo apie sėkmingai veikiančių ukrainiečių partizanų pasekmes – dėl sugadintų bėgių teko atšaukti dalies traukinių judėjimą Feodosijoje. Partizanai okupuotoje Krymo teritorijoje, netoli Feodosijos miesto, tikėtina, susprogdino bėgius, skelbiama naujienų kanale telegrame „Krymkij veter“. Vietos okupacinės valdžios atstovas Sergejus Aksionovas patvirtino, kad traukinių judėjimą šiame ruože „teko laikinai sustabdyti“. Žmonės įvykio metu nenukentėjo.

Belgorodo srities Šebekino mieste – galingas sprogimas. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai ir nuotraukos su tirštų juodų dūmų stulpu, kylančiu virš pasienio su Ukraina miesto. Prokremliškame portale „Readovka“ skelbiama, kad mieste skamba oro pavojaus sirenos. Liudininkai praneša apie kelis sprogimus, tačiau kol kas nėra žinoma tiksli jų vieta. Taip pat neaišku, ar yra aukų.

Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, ekshumatoriai aptiko dešimt į duobes sumestų partizanų palaikų. Neabejojama, kad jie buvo nukankinti vadinamųjų stribų – bolševikų mobilizuotų asmenų. Palaikų ieškoma ir toliau. Vien Leipalingyje gali būti užkasta ne mažiau šimto partizanų. Kiek jų pavyks rasti – nežinia. Antrosios sovietinės okupacijos metais, nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę kūnus, artimieji slapčia iškasdavo ir palaidodavo jiems žinomose vietose.

„Mažai Lietuvos istorikams ir visuomenei žinomas faktas yra tai, kad Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) gretose buvo ir lietuvių. Ukrainos istorikas ir žurnalistas Olegas Stecišinas 2015 m. Lvove ukrainiečių kalba išleido knygą „Banderivskij Internacional (Banderininkų internacionalas)“, kurioje aprašė 28 tautybių 359 asmenų, kovojusių UPA gretose biografijas. Šioje knygoje yra ir lietuviams skirtas poskyris“, – konferencijoje, pavadintoje „Ukrainos pasipriešinimas sovietų okupacijai.

Pastarosiomis dienomis rusų saugumo pajėgos, tikėtina, susirėmė su partizanais mažiausiai trijose vietose Rusijos Belgorodo srityje, netoli Ukrainos sienos, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Socialiniame tinkle „Twitter“ antradienį paskelbtoje JK gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje nurodoma, kad rimčiausias incidentas įvyko netoli Graivorono miesto. Be susišaudymų ginklais, netoli incidentų vietovių padažnėjo dronų ar netiesioginės ugnies atakų.

Lietuvos šauliai buria visus norinčius prisidėti tvarkant kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo vietas – kai kur reikia aptvarkyti kapavietes, atnaujinant paminklines lentas. Prie šios iniciatyvos atsigręžti į žuvusiuosius už Lietuvos laisvę jungiasi ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, prašydamas atsiliepti visus tuos, kas žino dar netyrinėtas kovotojų žūties ar palaidojimo vietas.

Rusijos okupuotoje Krymo teritorijoje susprogdinti geležinkelio bėgiai, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Įvykio metu nuo bėgių nuriedėjo 8 vagonai su grūdais. Netoli Bachčisarajaus, apie 8 val. 20 min. vietos laiku buvo susprogdinti geležinkelio bėgiai, skelbiama „Baza“. Nuo bėgių nuvažiavo 8 vagonai su grūdais, 5 iš jų apsivertė. Šiuo metu visas elektrinių traukinių judėjimas iš Simferopolio į Sevastopolį yra sustabdytas, skelbia Kremliaus statytinis regione Aksionovas.

Romanas Popkovas įsitraukė į Rusijos kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų politines scenas gerokai prieš tai, kai pasišventė ginkluotu būdu nuversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. 2011 m. jis persikėlė į Kijevą po to, kai buvo įkalintas Rusijoje už dalyvavimą protestuose prieš Putiną. Didžiausią savo veiklos sėkmę jis pasiekė balandžio 2 d., kai Sankt Peterburgo kavinėje buvo nužudytas žymus Rusijos propagandistas Vladlenas Tatarskis.

Naktį Varėnos rajone, Merkinėje, nežinomi vandalai išniekino partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą. Apipylė jį baltais dažais, skirtais automobiliams dažyti. Netametama, kad tai prorusiškų veikėjų provokacija prieš gegužės – 9-ąją, tarybinės armijos pergalės prieš Vokietiją šventę, švenčiamą Putino Rusijoje. Kad Merkinės centre stovintį paminklą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui kažkas apliejo dažais – pastebėta ryte.

Merkinės centre dažais aplietas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Pasak Varėnos rajono mero Algio Kašėtos, paminklas dažais tikriausiai buvo aplietas naktį, nes dar sekmadienio vakarą apie 23 val. jis buvo švarus. „Nėra žinoma, kas apliejo, įvykis, matyt, yra įvykęs naktį, nes dar 11 val. vakaro buvo liudininkas, kad praėjo paminklą ir jis nebuvo suniokotas, dažais aplietas“, – BNS pirmadienio rytą sakė A. Kašėta.

Šią savaitę atrasti dokumentai liudijantys, jog pripažintas Lietuvos vadovas, partizaninio judėjimo vienas iš vadų A. Ramanauskas – Vanagas iki sovietų okupacijos priklausė skautų organizacijai. Šiuo metu yra rengiamas skautų istorijos trečiasis tomas ir archyvinių dokumentų paiešką inicijavo jo sudarytoja Nomeda Bepirštytė: „pirmąjame skautų istorijos tome rengtame išeivijoje jau yra minima, kad A. Ramanauskas – Vanagas yra skautas.

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas iki sovietų okupacijos priklausė skautų organizacijai, atskleidė šią savaitę rasti dokumentai. Kaip pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos centriniame valstybės archyve surasti dokumentai su skautų narių sąrašu, kuriame minimas ir A. Ramanauskas. Jie rasti rengiant skautų istorijos trečiąjį tomą.

Eidamas 94 metus mirė Lietuvos partizanas Juozas Aleksa. Užuojautą dėl vyro mirties pareiškė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl partizaninio judėjimo dalyvio, pogrindžio aktyvisto, politinio kalinio, Norilsko kalinių sukilimo dalyvio Juozo Aleksos mirties.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė užuojautą dėl partizano, politinio kalinio, Norilsko kalinių sukilimo dalyvio Juozo Aleksos mirties. „J. Aleksa nuo pat jaunų dienų nedvejodamas pasiryžo kovoti už Tėvynės laisvę. Sulaukęs vos keturiolikos tapo partizanų ryšininku. Jaunojo laisvės kovotojo nepalaužė nei areštas, nei tardymai ir kankinimai, nei kalėjimai Lietuvoje ir Sibire.

Žuvusio partizano Vlado Venckūno-Jovaro paslaptį įminęs ir ilgus metus jo kapą sergėjęs lazdijiškis Albinas Kamarūnas sako daręs tai, kas priklauso kiekvienam Lietuvos piliečiui. Nors kiti Albiną įvardina tikru patriotu, tačiau tokiu svariu žodžiu savęs jis vadinti nedrįsta. Už kilnų žygdarbį Sapiegiškių kaimo gyventojas Albinas Kamarūnas įvertintas „Lietuvos garbės“ „Metų sergėtojo“ apdovanojimu.

Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas, kuris tęsėsi net iki 1953 m. Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie 100 tūkst. šalies gyventojų, o apie 20 tūkst. iš jų žuvo. Tokio masto organizuotas ginkluotas pasipriešinimas okupacijai Lietuvoje turi ypatingą reikšmę naujausių laikų istorijoje.