Partizanai

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas bus palaidotas pirmadienį, netoli Ukmergės esančiose Dukstynos partizanų kapinėse, pranešė Vilniaus arkivyskupijos kurija. Su A.Svarinsku bus galima atsisveikinti iki pirmadienio Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios (Šv. Ignoto g. 6) kriptoje. Atsisveikinimas šeštadienį vyks nuo 11 iki 22 valandos, sekmadienį - nuo 9 iki 13 valandos kriptoje, nuo 13 iki 22 val. - pačioje Šv. Ignoto bažnyčioje. Pirmadienį 11 val.

kaunas.kasvyksta.lt Šią savaitę kelininkai darbuojasi Partizanų ir Verkių gatvėse, kur tvarkomos avarinės duobės. Taip pat tęsiami Draugystės gatvės atkarpos kapitalinio remonto darbai. Šioje gatvėje bus paklota nauja asfalto danga, įrengti nauji šaligatviai, sutvarkytos įvažos, praneša miesto savivaldybė. Kelininkai įspėja, kad dėl remonto darbų tvarkomose gatvėse gali susidaryti spūstys. Vairuotojams patariama esant galimybei pasirinkti alternatyvias trasas.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį atmetė Vytauto Vasiliausko skundą dėl neteisingo nuosprendžio genocido byloje ir paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį. Sovietų buvęs saugumietis Vytautas Vasiliauskas apkaltintas, kad prisidėjo deportuojant Lietuvos pasipriešinimo kovotoją Joną Būrininką iš Lietuvos į SSRS valstybės teritoriją ir neteisėtai jį įkalino lageryje.

„Daugiau kaip dešimt tūkstančių, parašai dar plaukia vėluodami iš Lietuvos. Bet buvo aišku, kad pagrindinio tikslo nepasieksime, todėl žmonių ir neskubinome“, – atvykęs į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) sakė signataro Rolando Paulausko atstovas Kazimieras Juraitis. „Elektroninėje erdvėje žmonės pasirašinėjo ne taip aktyviai, kaip mes tikėjomės. Manau, kad mūsų visi rezultatai yra susiję su tuo, kad nebuvo jokio finansavimo ir reklamos, – kalbėjo K. Juraitis, užkluptas žurnalistų.

Dvi Rusijos pankgrupės „Pussy Riot“ narės, kurios praėjusių metų pabaigoje buvo paleistos iš pataisos kolonijų, sakė, kad antradienį abi buvo areštuotos Sočio, kur vyksta žiemos olimpiada, centre. Tai pirmas kartas, kai Nadežda Tolokonikova ir Marija Aliochina yra sulaikomos policijos nuo tada, kai išėjo į laisvę gruodžio mėnesį pagal joms pritaikytą amnestiją. Kalėti jos buvo nuteistos už protesto prieš prezidentą Vladimirą Putiną dainą Maskvos katedroje.

Jau artimiausiu metu visas Lietuvos valdžios institucijas bei Vilniaus miesto savivaldybę turėtų pasiekti rezoliucija, kuria reikalaujama atsisakyti sostinės Žaliojo tilto skulptūrų. Pasak rezoliucijos autorių, bandymai saugoti vadinamąjį sovietinį paveldą yra įžeidžiantys ir niekuo nepagrįsti veiksmai. Meno „šedevrai“ Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovas Kasparas Genzbigelis tvirtina, kad nebegalima toleruoti tokių dalykų, kurie vyksta šiandien.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimo renginiai iš Klaipėdos persikėlė į Paberžę (Kėdainių r.). Renginio metu pasirodė šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė ir vyko istorinių 1863-ųjų metų sukilimo pradžios inscenizavimas, taip pat buvo atidengtas 150-osioms sukilimo metinėms skirtas paminklinis akmuo su sukilimo herbu. Renginys prasidėjo Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kurioje buvo laikomos mišios už visus kovotojus už Lietuvos laisvę.

Gegužės 17 d. Perlojoje (Varėnos r.) vyks iškilminga keturių Dainavos apygardos Partizano Kazimieraičio rinktinės partizanų palaikų perlaidojimo ceremonija. Perlaidojimo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės orkestras ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai.

Neabejinga Lietuvos sostinės veidui visuomenė, architektai, skulptoriai, užsienio svečiai iš visų pusių jau beveik du dešimtmečius apžiūrinėja reprezentacine paskelbtą Lukiškių aikštę, laukia nesulaukia valstybę reprezentuojančio akcento, o ten – tik aikštės kamputyje akmenėlis su įrašu „Šioje aikštėje bus įamžintas nežinomojo partizano ir kovotojo dėl Lietuvos laisvės atminimas.

Saulius JUŠKEVIČIUS Nesutariama, kaip sutvarkyti partizanų ryšininkų Sajų sodybą Balandiškio kaime (Radviliškio rajonas). Atsakingos institucijos nevengia kaltinimų istorijos neišmanymu ir klastojimu, lėšų švaistymu, įvairių skandalingų pareiškimų. Sensacingas pareiškimas Tai paaiškėjo Radviliškyje surengtame pasitarime dėl Balandiškio kaime (Grinkiškio seniūnija) esančios Sajų sodybos išsaugojimo.

„Mano gyvenimas yra amžinas grįžimas į Lietuvą, bet ir negrįžimas, ir vėl reikia grįžti, ir reikia grįžti kitaip, ir šįkart grįžtu su romanu „Pogrindis“, – sako lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika.

„Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji ponios ir ponai! Susirinkome į šiuos istorinius rūmus paminėti mūsų tautai tragiškų įvykių. Širdingai dėkoju Lietuvos Respublikos Seimui nusprendusiam ta proga įteikti man garbingą Laisvės premiją. Šios premijos įteikimą suprantu, kaip Lietuvos laisvės lygos įvertinimą ne tik mano paties, bet visų lygos narių – gyvųjų ir jau išėjusiųjų. Vengdami okupacinės valdžios represijų mes ne tik nefiksavome narystės, bet kartu kovojome už laisvę.

Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti genocido bylą, kurioje buvęs KGB leitenantas Ilja Vorobjovas kaltinamas 1956 metais dalyvavęs suimant Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą ir jo žmoną. Tačiau nagrinėjimas gali užstrigti, nes I. Vorobjovo advokatas pasiūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl genocido sąvokos išaiškinimo. Partizano dukra neatmeta, kad taip gynėjas vilkina bylą, praneša LTR televizijos naujienų tarnyba.

Policija aiškinasi, kas nusiaubė kapavietes. Sekmadienį apie 17 val.  pro šalį važiavę žmonės pastebėjo, kad Švenčionių rajone, Cirkliškio kaime esančiuose kapinėse sugadinti keli kryžiai. Nuostolis siekia penkis šimtus litų.

Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir partizanės Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės-Vandos paminėjimas Kaune. Spalio 12 d., penktadienį,  Kaune vyks renginiai, skirti  Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir partizanės Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės-Vandos atminimui įamžinti. 10 val.

Per parą Lietuvoje rasti du - vyro ir moters - lavonai. Pirmadienį Kaune, Partizanų gatvėje, šalia namo prie balkono rastas 73-ejų metų vyro lavonas. Pirminiais duomenimis, vyras iškrito iš buto, esančio devintame aukšte. Antradienio naktį Kėdainių rajone, Šėtos miestelyje, savo namuose rastas 44-ejų metų moters kūnas su žaizda pakaušyje. Mirties priežastis ir aplinkybės nustatinėjamos.

Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį išteisino „liaudies gynėją“ Ignacą Laucių, kaltintą tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų nužudymu. „I. Laucių Šiaulių apygardos teismas nusprendė išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme“, – naujienų agentūrai ELTA sakė teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.

Radviliškio rajone surengta jaunimo stovykla seminaras, kurios metu jaunimas tyrinėja partizanų rėmėjų palikimą. Paskutinis Lietuvos istorijai reikšmingos Balandiškio kaime esančios sodybos gyventojas mirė kone prieš dvi dešimtis metų. Pradėjęs griūti namas būtų visai sunykęs.

Varėnos rajone atlikdami kasinėjimus greta buvusio Lietuvos laisvės kovotojų bunkerio archeologai aptiko MGB smogikų 1952 m. susprogdintų partizanų palaikus.

Iki 2013 metų Venesuelos valdžia ketina išmokyti savo kariškius partizaninių kovos metodų. Tai interviu šalies leidiniui „Universal“ pareiškė Venesuelos parlamento deputatė Maria Corina Machado. Pasak jos, šis planas parengtas tam atvejui, jeigu į Venesuelą įsiveržtų JAV kariuomenė. Jame numatoma galimybė greitai suformuoti šalyje gerai parengtus partizanų būrius, kuriuos sudarytų apie milijoną žmonių.

Rugpjūčio 10 d. prieš 65 metus sovietinis saugumas sunaikino Dainavos apygardos partizanų štabo vadavietę Punios šile. „Saugumiečiai išvakarėse gavo agento slapyvardžiu Vitkus pranešimą su apytikriai nurodyta bunkerio vieta, kurioje slėpėsi Dainavos apygardos partizanų vadas Dominykas Jėčys - Ąžuolis,“ – bunkerio sunaikinimo istoriją pasakojo šaulių sąjungos narys, kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas.

Šimtai laisvės gynėjų slėptuvių, išsibarsčiusių Lietuvos miškuose, netrukus turėtų būti prieinamos visiems. Apie svarbiausias pasipriešinimo kovų akimirkas liudijančias slėptuves norima atstatyti, kitose tik bus sutvarkyta aplinka, pastatyti informaciniai stendai apie šioje vietoje buvusius įvykius ir asmenis. Tokiu būdu tikimasi atkurti partizaninio karo laikų infrastruktūrą, kuri pamažu grimzta į užmarštį.

Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teritorijoje šeštadienį buvo aptiktas Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių gamybos sprogmuo SD-1. 5 cm skersmens, 15 cm ilgio sprogmenį aptiko bazės darbuotojai zonoje, nutolusioje nuo Šiauliuose kariniame aerodrome vykstančios Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenė vienybės šventės renginių vietos. Renginiams, pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, nebuvo sutrukdyta.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginiai šeštadienio rytą prasidės iškilminga Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija prie 1949 metų Deklaracijos memorialo Minaičiuose, Radviliškio rajone. Šioje istorinėje vietoje 1949 metų vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracija dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Sekmadienį, minint kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Vilniuje pagerbti Lietuvos partizanai ir Laisvės gynėjai. Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos padėkos šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus, Simono Daukanto aikštėje vyko Valstybės vėliavos keitimo ceremonija ir Garbės sargybos kuopos karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas. Vėliau ceremonija tęsėsi aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.

Sekmadienį, gegužės 20-ąją, minint kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Vilniuje bus pagerbti Lietuvos partizanai ir Laisvės gynėjai. Šv. Ignoto bažnyčioje bus aukojamos padėkos šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus, Simono Daukanto aikštėje vyks Valstybės vėliavos keitimo ceremonija ir Garbės sargybos kuopos karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas. Vėliau ceremonija tęsis aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.

Tikrai ne kiekviena moteris rėkia, kai seksualiai išsikrauna. Vis dėl to, kodėl gi moterys apskritai rėkia savo malonumo viršūnėje? Ir kodėl vienoms moterims yra suteikta galimybė patirti šiek tiek daugiau nei kitoms Ievos dukterims? Vokiečių mokslininkai nusprendė atsakyti į šiuos ir panašius klausimus, padedant beždžionėms. Gotingeno primatų centro specialistai pasirinko beuodeges makakas ir jas stebėjo.

Ne, ne, mes jokiu būdu nesiruošiame lįsti į tavo lovą ir aiškinti, ką turi ten daryti. Priešingai – norėtume patarti, ko tenai daryti nederėtų. Akivaizdu, kad moterys – jautrios sielos sutvėrimai. Jos yra linkusios įsižeisti dėl visokių smulkmenų. Žinoma, būtų geriau, jei jos būtų paprastesnės.

Partizanai iš paskutiniųjų siekė išlaikyti valstybingumo ir laisvės idėją, kol ateis Vakarai, tačiau galiausiai liko vienui vieni, juos užmiršo net didelė visuomenės dalis. Filosofas Kęstutis Girnius sako, kad prie to daug prisidėjo sovietų propaganda, keletą dešimtmečių sąmoningai juodinusi partizanų vardą visuomenės akyse. Tačiau kodėl sovietų propagandos aidai pasiekia mūsų dienų visuomenę? Apie tai LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas diskutavo su K. Girniumi.

Skiriama Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydžio, įvykusio 1947 m. balandžio 22-24 dienomis  dalyvių atminimui. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai,Lietuvoje kilo stiprus tautos pasipriešinimas pavergėjams. Tūkstančiai Lietuvos sūnų ir dukterų jautė pareigą ginklu ginti savo tėvynę nuo okupanto ir ištikimai šią pareigą vykdė. Jie iškeitėsavo darbus, profesijas, gimtųjų namų šilumą į pilną mirtino pavojausmiško gyvenimą – tapo partizanais.

Dizainerė Diana Paukštytė kuria išskirtinai vienetinius gaminius – kasdienius ir proginius drabužius, batus. Jos kūriniai pasižymi asimetriškomis linijomis, netikėtų formų, kirpimų ir faktūrų deriniais. Diana naudoja sudėtingas drapiruotės ir klostavimo technikas, chaotiškus medžiagų reljefus susieja į konceptualią visumą.

Penktadienį Signatarų namuose Vilniuje pristatyta Arvydo Anušausko knyga „Teroras 1940-1958 m.“ Joje autorius, remdamasis Lietuvos ir Rusijos archyvų dokumentais, kitais archyviniais šaltiniais, istorijos tyrimais bei liudytojų prisiminimais, pasakoja apie 1940–1958 metais sovietų  vykdytus nusikaltimus. Pasakodamas apie naująją knygą, Seimo narys A. Anušauskas atkreipė dėmesį į nuotraukas, kuriose užfiksuoti vaikai. „Tokių ištremtų vaikų buvo apie 40 tūkst.

Peržiūrėjęs šiuometinių ir pernykščių kovo 11-osios eitynių vaizdus, užsirašiau kelias mintis. Vienos nukeliavo į socialinį tinklą „Facebook“, kitos liko užrašų knygelėje. Pabandysiu kai ką išplėtoti. Plechavičiukas upelyje Pernai su motina keliavau po Suvalkiją. Marijampolės priemiestyje Kvietiškyje pervažiavome tiltelį virš senos upelio vagos – kažkada ten būta Šešupės intako.

Gal ne viskas mūsų valstybėje yra tobula ir gražu, bet pabandykime, nors ir ne visai profesionaliai, apžvelgti, kokį kelią nuėjome ir einame, anot Vinco Kudirkos, „vardan tos Lietuvos“. Prieš 22-ejus metus tauta, degdama didžiuliu noru tapti laisva ir nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos, dėjo kertinį tašką atkurdama Nepriklausomybę.

Grįžtant prie vertybinės istoriografijos, galima paprieštarauti, kad šį modelį Vakarų valstybės taiko ne visur. Tokia išimtis būtų Vokietija – nepaisant to, kad Rytų vokiečiai patyrė komunistinio režimo represijas, kairiajam totalitarizmui vertybinis naratyvas netaikomas (nors taikoma liustracija, ypač asmenims, dirbusiems Stasi). Kodėl? Pirma, po to, kai buvo nugriauta Berlyno siena, Rytų Vokietija automatiškai perėmė Vakarų Vokietijos įstatymus, kurie, kaip ir visi politinio ir moralinio reg...

Nuspręsta atstatyti partizanų ryšininkų Sajų sodybą. Jau artimiausiu metu tam bus ieškoma lėšų, praneša LTV „Panorama“.Norima, kad sodyba nestovėtų tuščia, esą čia būtų galima įrengti muziejų. Radviliškio rajone stovintis Sajų sodybos namas atrodo apgailėtinai. Prieš porą metų, bandant jį apsaugoti, suręsta stoginė, tačiau vėjai apgadino ir ją. Ekspertai namą yra pripažinę avariniu, keliančiu pavojų žmonėms ir rekomendavo jį nugriauti.

Peru sukilėlių lyderis „bičiulis Artemio“ pakliuvo į pasalą. Kaip skelbia BBC, partizaninio pasipriešinimo vadovas pakliuvo į vyriausybės rankas. Švytintis kelias (isp. Sendero Luminoso, keč. K'anchaq Ñan), oficialiai – Peru komunistų partija (isp. Partido Comunista del Perú, PCP) – partizaninė maoistų organizacija, veikianti Peru nuo 1980 m. Siekia įvykdyti revoliuciją ir nuversti buržuazinę Peru valdžią ir įvesti Naująją Demokratiją.

Kubos revoliucijos lyderis Fidelis Castro šeštadienį pristatė savo atsiminimų knygą, praneša AFP. Knygą „Laiko partizanas“, kurioje aprašytas Fidelio gyvenimas nuo vaikystės iki revoliucijos ir atėjimo į valdžią Kuboje 1959 metais, sudaro du jo pokalbių su kubiečių žurnaliste tomai. Knygos pristatymas, per kurį F. Castro susitiko su publika, truko šešias valandas. 2006 metais F. Castro taip pat paskelbė dvitomį, kurį sudarė pokalbiai su ispanų žurnalistu.

Kas drįso viešai išdėstyti mūsų šalies teismų sistemos ydas? Tai išsiaiškinti užsimoję teisėjai toliau persekioja „Lietuvos ryto“ žurnalistę Laimą Lavaste ir reikalauja atskleisti informacijos šaltinį, o ne išsiaiškinti galimus pažeidimus. Demokratinėse valstybėse neįprastą nutartį penktadienį priėmė Vilniaus apygardos teismas. Į šį teismą žurnalistė kreipėsi tikėdamasi, kad jis panaikins pernai lapkritį priimtą Vilniaus 2–ojo apylinkės teismo sprendimą.

Penktadienį Rietave bus perlaidojami Lietuvos partizanai – 1952 m. sausį Žadvainų miške žuvę Butigeidžio rinktinės nariai. Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už žuvusiuosius bus aukojamos šv. Mišios, garbės sargybon stos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Apeigas bažnyčioje atliks Telšių vyskupas Jonas Boruta. Partizanų palaikai bus perlaidojami Rietavo kapinėse.

Penktadienį Rietave bus perlaidojami Lietuvos partizanai – 1952 m. sausį Žadvainų miške žuvę Butigeidžio rinktinės nariai. Rietavo šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už žuvusiuosius bus aukojamos šv. Mišios, garbės sargybon stos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Apeigas bažnyčioje atliks Telšių vyskupas Jonas Boruta. Partizanų palaikai bus perlaidojami Rietavo kapinėse.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė pakeisti 2010 m. vasario 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir atleisti už partizanų genocidą nuteistą Pranciškų Algirdą Povilaitį (gim. 1927 m.) nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė savo ir viso Seimo vardu pareiškė užuojautą dėl iškilaus Lietuvos laisvės gynėjo, paskutinio 1949 metų Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo dalyvio Viktoro Šniuolio mirties.

Lietuva atsisveikina su partizanu, vienu iš Lietuvos partizanų vadų pasitarimo Minaičiuose 1949 m. organizatorių, Lietuvos Kovos sąjūdžio Prisikėlimo apygardos vado adjutantu Viktoru Šniuoliu. „Išėjo paskutinis Minaičių suvažiavimo partizanas. Jo ranka buvo atspausdinta 1949-ųjų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracija, jis vadovavo partizanų vadų suvažiavimo apsaugos organizavimui.

Rytiniame Andų kalnų šlaite murzinai rudi Huallagos upės vandenys teka link Amazonės miškų. Aukštai įsikūrę ir šilto klimato lepinami erdvūs slėniai tapo puikia terpe augti kokai – augalui, kuris yra naudojamas kokaino gaminimui. Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose Kolumbijos narkotikų baronai, slaptai bendradarbiaudami su Peru karinėmis pajėgomis, čia kultivuodavo milžiniškas kokos plantacijas. O vėliau šio augalo produkciją tonomis išeksportuodavo.

Trečiadienį Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos moksleiviai Aleksandras Kovzanas, Juijus Vasilkovas, Marekas Lavrinovičius ir kt. su mokytojais: herbo „Rudnica“ Lietuvos bajoru Žilvinu Radavičiumi, Viktoru Isajevu bei intelektualais: Lietuvos Respublikos Seimo nariais Auksute Ramanauskaite Skokauskiene ir Artūru Melianu, Micaičių parapijos klebonu Alionidu Budriumi, Seserimi Nijole Sadūnaite, Valdovų rūmų paramos fondo direktoriumi Edmundu Kulikausku, bajoraite, muzikologe Jūrate Landsbergyt...

Vakar Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti 83-ejų metų šiauliečio Ignaco Lauciaus baudžiamąją bylą. Vyras kaltinamas tuo, kad prieš 64-erius metus būdamas „liaudies gynėju“, kuriuos žmonės vadindavo stribais, nužudė Lietuvos partizaną ir jo artimuosius. Teisiamasis tikino esąs apkalbėtas I. Lauciui inkriminuojamas nusikaltimas padarytas 1947 metų kovo 11-ąją.

Mianmaro kariškiai atsakingi už rimtus žmogaus teisių pažeidimus, tarp kurių yra žudymas ir prievartavimas vykdant kampaniją prieš partizanus šalies šiaurėje. Be to, tai vyksta nepaisant reformų, kuriomis siekiama pabaigti kariuomenės valdymą, pirmadienį pareiškė „Partners Relief and Development“ grupė.

Lapkričio 25 d. Anykščiuose jau trečią kartą prasidės ir dvi savaitgalio dienas tęsis geriausių iš geriausių pasaulio dokumentinių filmų šventė „E-Dox“ fiesta.