Partizanai

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį nusprendė kreiptis į teismą dėl melagingai apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską -Vanagą pasisakiusio Lietuvos rusų sąjungos atstovo taryboje Viačeslavo Titovo apkaltos. „24 tarybos nariai balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra, sprendimui pritarta“, – paskelbė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad valstybė gins su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų atminimą. Šalies vadovė tai sakė Varėnos rajone ketvirtadienį susitikusi su partizanu Juozu Jakavoniu – Tigru ir apžiūrėjusi jo sodyboje įkurtą Pietų Lietuvos partizanų vadavietę. „Šiandien čia esu todėl, kad noriu pasakyti – remiu tuos žmones ir palaikau, kurie atidavė savo gyvenimus, kovojo už mūsų laisvę“, – žurnalistams teigė D. Grybauskaitė.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas tvirtina, esą vienas Lietuvos didvyrių, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kaltas dėl tūkstančių civilių mirties. Pasirodo jis remiasi sovietinių teismų dokumentais, kurie buvo klastojami šmeižiant Lietuvos partizanus. Lietuvos rusų sąjungos atstovui Viačeslavui Titovui dėl pasisakymo apie Lietuvos partizanų vadą pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Archyvarams pavyko identifikuoti Kauno rajone praėjusią savaitę rastus partizanų dokumentus – be aptiktų laikraščio „Partizanas“ egzempliorių, rasta įvairių raportų, karo lauko teismo nuosprendžių. Lietuvos ypatingasis archyvas informavo, kad didžiąją radinio dalį sudaro 1951 metų balandžio 24 dieną išleisto laikraščio „Partizanas“ nr. 4 (18) tiražas. Bidone iš viso aptikti aštuoni įvairaus dydžio ir storio dokumentų ritinėliai.

Antradienį Kauno rajone rasti, kaip spėjama, partizanų rankraščiai. Pasak paveldosaugininkės Astos Naureckaitės, vandens pilname bidone su granata slėpti dokumentai yra labai prastos būklės, tačiau tikimasi, kad juos pavyks restauruoti ir iš išlikusių fragmentų sužinoti daugiau apie netoliese besislapsčiusių partizanų gyvenimą.

Teisininkai turi grįžti prie partizanų naikinimo bylų, kad daugiau dėl sofistinių išvedžiojimų netriumfuotų „nuteistieji už Lietuvos žmonių komunistinį genocidą“, sako pirmasis atkūrus nepriklausomybę Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Per iškilmingą Nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime sekmadienį transliuotas V. Landsbergio, šiuo metu esančio ligoninėje, vaizdo įrašas. Savo kalboje jis priminė Strasbūro teismo sprendimą, kad Lietuva partizanų naikinimą nepagrįstai pripažino genocidu.

Turime būti pasirengę naujiems bandymams apjuodinti Lietuvos laisvės kovų istoriją, minint Kovo 11-ąją ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago šimtąsias gimimo metines sako jo dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Sekmadienį Lietuvoje iškilmingai minimos 28-osios Nepriklausomybės atkūrimo metinės ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės. „Kovo 11-ąją – kaip ir prieš šimtą metų – buvo vėl atkurta mūsų valstybė. Dar kartą sau ir visam pasauliui Lietuva įrodė nepalaužiamą galią atgimti. Vėl tapti savarankiška ir stipri, pripažinta ir verta pasididžiavimo.

Tęsiame tv3.lt projektą „Lietuvos įtakingiausių šimtmečio vyrų moterys“ ir pristatome jums dar vieną istoriją. Kiekviena mūsų pasakojama porų istorija išsiskiria iš kitų. Taip ir ši – nėra išimtis. Daugelis Joną Žemaitį – Vytautą atpažįsta kaip garsųjį partizanų vadą. Tačiau mažai kam žinomas yra jo asmeninis gyvenimas. Partizanų vadas Jonas Žemaitis buvo vedęs savo mylimąją Eleną Valionytę-Žemaitienę. Tačiau pagrindinėje šios publikacijos nuotraukoje Jonas Žemaitis yra vienas neatsitiktinai.

Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) pareigūnai šiąnakt, sausio 22 d., apie 1.45 val. sulaukė pranešimo, jog Kaune, P. Lukšio g., nepažįstamas vyras pastumdamas moterį, gimusią 1985 m., nuo jos kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę. Taip pat jis pagrobė kuprinę, kurioje buvo mobilusis telefonas, piniginė su banko kortele ir asmens dokumentu. Nedelsiant į įvykį reagavę Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės pareigūnai neužtruko nei valandos sulaikyti įtariamąjį.

Vilniaus apylinkės teismas antradienį panaikino Generalinės prokuratūros nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą dėl Rūtos Vanagaitės pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Panaikinus R.Vanagaitei palankų prokuroro Dariaus Čapliko nutarimą, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) pareiškimas prokuratūroje turės būti svarstomas iš naujo, rašo portalas lrytas.lt.

 Vienuolyne Pavilnyje gyvenanti Nijolė Sadūnaitė naujienas sužino itin retai, nes nesinaudoja internetu, nežiūri televizoriaus ir beveik neklauso radijo, o apie Seimo sprendimą skirti jai Laisvės premiją išgirdo tik po pusdienio. Sovietmečiu leistos „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ platintoja vis gūžčioja pečiais, abejodama, ar iš tikrųjų yra verta tokio praėjusią savaitę jai paskirto apdovanojimo.

Seimo narys Dainius Kepenis socialiniame tinkle pasidalino žinute, sukėlusia skaitytojų audras. Šie pasipiktino, neva politikas partizanus vadina stribais ir banditais. Anot komentatorių, Seimo narys, valstietis, įstojo į Rūtos Vanagaitės būrį ir naudoja okupantų žodyną. Važiuodamas iš savo bičiulio Jurgio mirties metinių, Seimo narys vaizdo įraše pasidalino girdėta istorija. Neva miškiniai, iššaudė bičiulio Jurgio šeimą. Išniekino ir nužudė besilaukiančia motiną, nušovė tėvą, dėdę, senelius.

Skandalingų faktų apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pabėrusi rašytoja Rūta Vanagaitė taip elgiasi tik dėl to, nes siekia pasireklamuoti ir taip pasipelnyti iš knygos pardavimų. Tuo įsitikinęs publicistas Vitalijus Balkus, kuris laidai „Prieš srovę“ atskleidė ir daugiau intriguojančių detalių ir pastebėjimų apie R. Vanagaitės kūrybą. "Tai yra labai ciniškas marketingas. Tai yra dėl knygos pardavimų, naujų knygų.

 Trečiadienį Kelmės rajone esančiame Liolių kaime išvartytos žvakės ir gėlės prie Lietuvos partizanams skirto paminklo. Kaip pranešė Telšių apskrities policija, apie 17.15 val. nenustatyti asmenys prie Lietuvos partizanų garbei pastatyto paminklo išdaužė ir išmėtė uždegtas žvakes, suniokojo vazoną su gėlėmis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) atsiribojo nuo viešai mestų kaltinimų, esą su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu. Bendruomenės pareiškime nurodoma, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų tokius teiginius. „Šiuo metu LŽB nėra žinoma esant patikimų, istoriniais dokumentais pagrįstų duomenų, patvirtinančių A. Ramanauskui-Vanagui mestus kaltinimus prisidėjus prie Lietuvos žydų Holokausto“, - rašoma pranešime.

Ispanijos ekspertų teigimu, Rusijos propagandos „botai“ susirado naują taikinį – „kremliabotai“ bando kištis į situaciją Katalonijoje, kur sekmadienį yra numatytas Ispanijos valdžios draudžiamas referendumas dėl regiono nepriklausomybės.

Šiaulių rajone grybautojai pelkėje rado dvylika ąžuolinių partizanų biustų. Vyrai išsigando, kad tai gali būti vagystė ar dar blogiau partizanų atminimo išniekinimas. Biustų neapsigedo nei seniūnija, nei regioninis parkas, apie tokią vagystę nieko negirdėjo ir policija. Tą gą gi reiškia partizanų skulptūros miško pelkėje, atomazga – reportaže. Du vaikinai, grybavę Šiaulių rajono miške, atklydę į pelkėtą laukymę savo akimis negalėjo patikėti. Iš maurų ir dumblo kyšojo medinė galva.

Lietuvoje dirbę Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai Šalčininkų rajono Pabradės seniūnijoje rado žuvusių dviejų lenkų Armijos Krajovos partizanų palaikus. Dar vieno asmens palaikai bus tiriami, manant, kad tai taip pat gali būti lenkų partizanas. Kaip BNS pasakojo jiems talkinusi lietuvė archeologė, Lietuvos edukologijos universiteto prof.

Baltarusijos kelių inspekcija oficialiai nerekomenduoja automobilių savininkams savo transporto priemonių ženklinti taip vadinamomis „Georgijaus juostelėmis“. Priešingu atveju, jų automobiliai gali tapti išpuolių taikiniu, praneša „Radio Svoboda“. Patarimą vengti automobiliuose demonstruoti abejotiną politinę simboliką bendraudamas su žurnalistais išsakė Gomelio srities Svetlogoro rajono kelių inspekcijos vadas Vasilijus Gaponenka.

 NATO dokumentinį filmą apie Baltijos šalių partizanus pamatę Kremliaus propagandistai bandė smogti Lietuvai, tačiau gavo tūkstančių lietuvių atkirtį. Istorikai rusų istorijos interpretacijas vadina absurdu ir primena, kiek tautiečių žuvo nuo sovietų rankos. Visgi Maskvos ruporai šiomis dienomis nenustoja stebinę alternatyvios istorijos šedevrais. Rusai pasiskelbė laimėję Žalgirio mūšį.

Sostinės savivaldybės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, prašydama įvertinti savivaldybės valdomos įstaigos „Go Vilnius“ vadovo Dariaus Udrio elgesį. Pastarasis socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos partizanų ginkluotą pasipriešinimą okupacinei sovietų valdžiai prilygino terorizmui.

  Panevėžiečius ir miesto svečius šeštadienį subūrė Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė. Karius ir visuomenę sveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, pranešė Krašto apsaugos ministerija. R.Karoblis džiaugėsi didžiausiu per dvylika metų pasitikėjimu Lietuvos kariuomene, krašto apsauga, teigė sieksiantis, kad jis būtų dar didesnis.

Kol po keliasdešimt tūkstančių lietuvių kasmet emigruoja, kažkur Sibiro platybėse yra tokių, kurių vienintelė svajonė – lietuviškos klumpės ir tautinis kostiumas. Prie Irkutsko gyvenantis garsaus partizano sūnus sako, kad dabar jo tikslas – aplankyti Lietuvą ir atrasti čia dvi jaunystės simpatijas bei įsigyti lietuviškos atributikos, kurią galėtų demonstruoti Sibiro gyventojams. Kaunietis Arnoldas Fokas kompiuteryje laiko prisimimus iš paskutinės kelionės į Sibirą.

Raseinių rajono valdžiai ieškant, kaip pabaigti kone dešimtmetį partizanams atminti Kryžkalnyje statomą koplyčią, čia inicijuojamos ir naujo paminklo – didžiulio obelisko – statybos. Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos pirmininkas Antanas Kliunka sako, kad iš toli matomas obeliskas, kurios aukštis galėtų siekti 30–40 metrų, turėtų iškilti jau kitąmet, o vėliau dar būtų pastatyta sienelė su daugiau kaip 20 tūkst.

Jungtinės Tautos išplėtė tyrimą dėl savo stebėtojų dalyvavimo Naujų metų sutikimo šventėje, kurioje dalyvavo ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) partizanai, šeštadienį sakė šaltinis JT. Kad tyrimas apima daugiau JT stebėtojų, paskelbta vos dvi dienos po keturių Kolumbijos taikos proceso stebėjimo misijos narių atleidimo už šokius su FARC partizanais per Naujųjų metų sutiktuves.

Marijampolės rajone rasti Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai, antradienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Kaip nurodo archyvas, tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius.

Kodėl neseniai prie Vilniaus „Žalgirio“ prisijungęs puolėjas Andrija Kaludjerovičius meksikietiškus buritos valgė Serbijoje, kokie garsūs futbolininkai buvo jo kaimynai Olimpiniame kaimelyje, kas jį sieja su Vytautu Lukša ir kodėl lyg iš patrankos krentantys įvarčiai dar nėra geriausias jo pasirodymas – visą tai serbas papasakojo išskirtiniame interviu. Šią vasarą prie Lietuvos čempionų prisijungęs A. Kaludjerovičius per savo karjerą yra apkeliavęs ne vieną šalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paskelbė sprendimą Lietuvos istorijai jautrioje byloje, kurioje Stanislovas Drėlingas yra nuteistas dėl dalyvavimo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikyme. Teismas nutarė, jog buvęs sovietų saugumietis už padėjimą vykdyti genocidą nuteistas pagrįstai.

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė trečią pertrauką buvusio KGB darbuotojo 82 metų Iljos Vorobjovo byloje, kurioje jis kaltinamas genocidu, nes dalyvavo 1956 metais sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską - Vanagą. Teisėjų kolegija ketvirtadienį nusprendė palaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) plenarinės sesijos nutarties kito buvusio sovietų saugumo pareigūno Stanislovo Drėlingo byloje.

Alytaus miesto centrinėje aikštėje prie savivaldybės siūloma pastatyti paminklą Dainavos apygardos partizanams. Rotušės aikštę miesto valdžiai pasiūlė laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių atstovai. Apžiūrėję kelias savivaldybės siūlomas vietas, Rotušės aikštę paminklui pasiūlė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovai.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė, kad mirė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago byloje teista Jadvyga Kuprėnienė. Apie tai informuoti bylos dalyviai, vėliau teismas priims sprendimą dėl bylos nutraukimo teisiamajai mirus, BNS sakė teismo atstovė Gintarė Veželytė. J.Kuprėnienė iš pradžių teista kartu su buvusiu KGB darbuotoju Ilja Vorobjovu. Bylos duomenimis, jie dalyvavo 1956 metais sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.

Paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio - Siaubūno sesuo Janina Šyvokienė siekia, kad buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras, buvęs KGB darbuotojas Marijonas Misiukonis būtų nuteistas genocido byloje, susijusioje su jos brolio žūtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį išnagrinėjo moters kasacinį skundą dėl M.Misiukoniui palankių Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo verdiktų, kuriais kaltinamasis buvo išteisintas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą dėl partizano, kario savanorio, laisvės kovų liudininko Antano Lukšos mirties. „Antano Lukšos gyvenimas ir tragiška visos jo šeimos istorija šiandien mums yra gyvas nepalaužiamos dvasios ir stiprybės pavyzdys, meilės ir kilnaus pasiaukojimo savo Tėvynei simbolis, įkvepiantis mylėti Lietuvą ir saugoti už gyvybę brangesnę jos laisvę“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas nepripažinti sovietų okupacijai besipriešinusių Lietuvos partizanų žudymo genocidu atspindi Europoje vyraujančią nuomonę, bet Vakarams geriau pažįstant sovietų nusikaltimus pozicija ilgainiui gali keistis, sako filosofas Kęstutis Girnius.

Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui, paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis Strasbūro teismo sprendimas gali tapti svarbiu teisiniu precedentu vertinant sovietų nusikaltimus. Teismo Didžioji kolegija paskelbė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją.

Kitais metais koordinuoti tremties ir rezistencijos muziejų veiklą pradedantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRC) kelia sau tikslą didinti regionuose esančių nedidelių muziejų ir šalią jų esančių partizanų slėptuvių - bunkerių žinomumą. „Sieksime plačiau informuoti žmones apie tuos nedidukus muziejus ir aplink juos esamus bunkerius.

 Ketvirtadienį Kauno apygardos teisme paskelbtas nuosprendis 81 m. amžiaus vyrui (I. V.), kaltintam prieš daugiau kaip 50 metų padėjus vykdyti genocidą. I. V. kaltintas tuo, kad 1956 metais, sovietinės okupacijos Lietuvoje metu, būdamas Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto leitenantas, Kalniečių gatvėje buvusiame poste, stebėjo namą, kuriame tuo metu buvo partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas bei jo žmona B. Mažeikaitė.

Ukrainos politologas Vladimiras Fesenka gavo laišką su pareiškimu iš nežinomos organizacijos, pasivadinusios „Ukrainos sukilėlių armija“, kuri prisiėmė atsakomybę už buvusio „Regionų partijos“ nario Olego Kalašnikovo ir žurnalisto Olesios Buzino nužudymą, praneša „nr2.ru“. „Į savo elektroninį paštą gavau laišką su kažkokios „Ukrainos sukilėlių armijos“ pareiškimu, kuriame šie prisiima atsakomybę už „antiukrainietiškų niekšų: Čečėtovo, Peklušenkos, Melniko, Kalašnikovo ir Buzinos“ nužudymą“, – ra...

Ketvirtadienį, 12.31 val. iš Bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas, kad Kaune, Partizanų g., atviroje vietovėje, iš šaunamojo ginklo į koją sužalotas vyriškis (gimęs 1968 m.). Netoliese automobiliu partrenktas kitas vyras (gimęs 1979 m.). Abu jie pristatyti į gydymo įstaigą.

XX amžiaus pirmosios pusės istorija, to laikmečio drabužiais, apranga, uniformomis, aksesuarais, atributika ir ginklais besidomintis dizaineris Giedrius Paulauskas savo aistrai suteikė materialią formą. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga jis rengia ekspoziciją, kurioje – paties dizainerio atkurtas pokario Lietuvos partizanų švarkas. Kartu su juo eksponuojama ir unikali tarpukario Lietuvos karininko uniforma bei ekipuotė, kurią naudojo pokario partizanai.

„Donecko liaudies respublikos“ separatistai kartu su Rusijos kariais šeštadienį apšaudė Mariupolį. Pranešama, kad 30 žmonių žuvo, 95 sužeisti. Prorusiškų separatistų Ukrainoje lyderis Aleksandras Zacharčenka pareiškė, kad pradėtas Azovo jūros uosto Mariupolio puolimas. 21:37 val. Rusija ruošia naują provokaciją Ukrainos rytuose, kad turėtų „patikimą pretekstą“ įvesti savo karius į Ukrainos teritoriją, skelbia Ukrainos Antiteroristinės operacijos (ATO) štabas.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų, nusišovęs, kai NKVD pareigūnai apsupo jo namus. Teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano žūties, tačiau gyvas likęs tik vienas – buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis. Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas išteisino jį dėl A. Kraujelio žūties.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pagramančio regioniniame parke atkurta partizanų žeminė, kurioje buvo įsikūrus Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės būrys. Tai – pirmoji Šilalės rajone atidengta partizanų slėptuvė, pasakojanti apie kovą už šalies nepriklausomybę. Dažniausiai žemines partizanai, po antrojo pasaulinio karo, įsirengdavo miško glūdumoje, arčiau pelkių ar upelių. Vandeny dingdavo kovotojų pėdsakai, kuriais sekdavo kagėbistų šunys.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Partizaninio judėjimo metais dešimtys tūkstančių lietuvių kovojo už šalies laisvę iš po žeme įrengtų slėptuvių miškuose, tačiau šiandien griūvančių partizanų bunkerių likimas mažai kam rūpi: įvairios valstybės institucijos kratosi raginimų prisiimti už juos atsakomybę.

 Estijoje viešintis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį atidavė pagarbą su sovietų okupantais pokariu kovojusiems Baltijos šalių partizanams, 1989 metų Baltijos keliui ir Sausio 13-ajai. „Laisvės svajonė ištvėrė okupacijos ir priespaudos šimtmečius (...), ji ištvėrė masinius trėmimus, kurie atplėšė tėvus nuo savo vaikų. Ją gynė miško broliai pasipriešinime, saugojo poetai ir rašytojai“, - Taline sakė B.Obama.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje Katedros aikštėje paminėtas vienas reikšmingiausių Lietuvos partizaninės kovos įvykių – 1945 metų rugpjūčio 6–12 d. vykęs Žuvinto-Palių mūšis. Renginys, kurį organizuoja Lietuvos kariuomenė kartu su Lietuvos Valdovų rūmais, taip pat skirtas partizaninės kovos prieš sovietinį okupacinį režimą Lietuvoje pradžios 70-osioms metinėms paminėti.

 Šią vasarą minint 70 metų sukaktį nuo partizaninio karo pradžios, tūkstančiai lietuvių riešus apsirišo žaliomis juostelėmis, pagerbdami su sovietų okupantais kovojusių „miško brolių“ palikimą.

Ačiū jums, Miško broliai! Ačiū už tai, kad visada buvote ir esate pasipriešinimo priespaudai simbolis. Ačiū už tai, kad pamiršę mirties baimę, kovojote už savo žemę, jos žmones ir laisvę – pagrindinę vertybę pasaulyje. Tokiais žodžiais žinomi šalies žmonės išreiškė palaikymą partizanų judėjimo atminimui, ant rankos užsirišdami žalią juostelę ir paskelbdami savo nuotrauką socialiniuose tinkluose.