Partizanai

Lietuvos kariuomenės dieną – liūdnos žinios. Santaros klinikose užgeso legendinio partizano, Adolfo Ramanausko-Vanago bendražygio Juozo Jakavonio-Tigro gyvybė. Ją pasiglemžė koronavirusas, su kuriuo, anot artimųjų, Tigras grūmėsi daugiau nei dvi savaites. Rodydama paties partizano Juozo Jakavonio-Tigro parašytą knygą, jo dukra Angelė dalijasi žodžiais apie tėvą. Šiltai prisimenamas 97-uosius metus ėjęs vyras ligoninėje praleido daugiau nei dvi savaites, tačiau šiandien jo gyvybė užgeso.

Minint laisvės kovotojo Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines, atvertas jam skirtas skveras Tuskulėnų, Apkasų ir Minties gatvių sankirtoje.   „Vilniuje atveriame Juozo Lukšos-Daumanto, ryškaus laisvės kovų dalyvio, atminimui skirtą skverą.

Eidamas 97-uosius metus, mirė partizanas, Laisvės premijos laureatas Juozas Jakavonis-Tigras, BNS antradienį patvirtino jo dukra Angelė Jakavonytė. „Taip, mirė tėtis. Jis buvo namuose pas mane, užsikrėtė kovidu. Galvojau, paprastas peršalimas, buvo teigiamas testas“, – BNS sakė A. Jakavonytė. Anot jos, tėtis mirė gydomas ligoninėje, gydytojai stebėjosi jo atkaklumu.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) artimiausiu metu bus steigiamas Partizanų paieškos ir identifikavimo skyrius. Seimo valdyba šią savaitę patvirtino didesnį leidžiamą etatų skaičių šioje įstaigoje – vietoj 147 jų gali būti iki 159, tai yra papildomai numatoma įsteigti 12 naujų etatų. „Mes planuojame lapkričio mėnesį (įkurti – BNS), jeigu viskas sklandžiai vyktų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad rasti partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto palaikus yra „mūsų pareiga“. „Žinome, kad už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą žuvo apie 20 tūkstančių partizanų, kurie savo garbės reikalu laikė ginkluotą pasipriešinimą. Tačiau šiandien tariame su pagarba ir padidžiavimu: nė vienas jų nėra tik vienas iš tų tūkstančių; kiekvienas iš jų yra ir vienintelis“, – sakė šalies vadovas, šeštadienį dalyvaudamas J. Lukšos-Daumanto žūties metinių minėjime Kauno rajone.

Mirė partizanas Juozas Mocius-Šviedrys, Rainys. Jam buvo 97 metai. Apie netektį „Delfi“ patvirtino partizano giminaičiai. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais Juozas Mocius 2000 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2001 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, o 2003 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi. Juozas Mocius gimė 1924 m. Šiaulių aps. Meškuičių vls. Dapkūnų k. 1944 m. tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus įkurtoje Lietuvos vietinėje rinktinėje.

Prienų rajone, Juodbūdžio kaime, šeštadienį paminėtos partizano Juozo Lukšos-Daumanto šimtosios gimimo metinės. Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad tai – vienas didžiausių renginių, skirtų šiai progai. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, J. Lukšos-Daumanto gyvenimas yra tapęs „meilės Lietuvai ir kovos už jos laisvę simboliu“. „Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimą matuojame patriotiškumo ir pilietiškumo kategorijomis.

Atrasti ir deramai palaidoti partizanų palaikus yra Lietuvos garbės reikalas, sako prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį apsilankęs Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Minint vieno žymiausių Lietuvos partizanų Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metines, G. Nausėda su muziejaus vadovais ir specialistais aptarė J. Lukšos-Daumanto ir kitų Lietuvos partizanų palaikų paieškos ir identifikavimo klausimus, pranešė Prezidentūra.

Regioniniame laikraštyje „Biržiečių žodis“ išplatinta sovietinė propaganda, šlovinanti sovietinę kultūrą ir niekinanti partizanus, patraukė ne tik vietinių skaitytojų, bet ir Seimo narių akį. Dėl šios publikacijos jau kreiptasi į atsakingas institucijas. Tuo metu leidinio vyriausioji redaktorė apgailestauja, kad įvyko nesusipratimas, ir teigia, jog tekstą mėginta pateikti kaip propagandos pavyzdį.

Šiaulių rajone Kuršėnų apylinkėse rasti Lietuvos partizanų dokumentai, trečiadienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Juos, vykdant Vokietijos karių kapaviečių paiešką, gegužės 29 dieną rado viešosios įstaigos „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas.

Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Lietuvos kariuomenė šeštadienį rengia žygį per Pietų Lietuvą bei lankysis Lazdijuose ir Varėnoje. Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, renginio metu pagrindinėmis šių miestų gatvėmis pravažiuos karinės technikos kolona, kurią sudarys beveik visas kariuomenės rūšis reprezentuojančios karinės mašinos.

Nuvargintiems koronaviruso pandemijos ar prislėgtiems karantino, atsaką turi Lietuvos Laisvės gynėjai – garbaus amžiaus sulaukę šalies partizanai. Anot jų, kovoti su priešu sėdint sau šiltai namuose, besikarantinuojant – daug paprasčiau, nei šalti ir alkti bunkeryje, kai kraujas stingsta išgirdus priešo žingsnius.

Kelios valstybės institucijos šiuo metu svarsto galimybę įsteigti pokario partizanų artimųjų DNR banką. Jo reikia, kad radus nužudytųjų palaikus būtų galima juos identifikuoti. Dėl tokio banko steigimo šiuo metu tariasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Vilniaus universitetas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų tarnyba.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė gerą žinią – pavyko rasti bei atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikus. Tarp identifikuotų laisvės gynėjų ir paskutinis mirties bausme nuteistas partizanas ir jauniausia, vos 16-metų auka. Centro istorikai sako besitikintys ateityje atrasti ir atpažinti dar daugiau šalies didvyrių palaikų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmadienį pranešė, kad neseniai pavyko rasti ir atpažinti vienuolikos Lietuvos partizanų bei jų rėmėjų palaikus Vilniuje ir Leipalingyje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai žada aiškintis versiją, kad  legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto palaikai gali būti užkasti Kaune esančiose Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Artimiausiu metu ketinama nagrinėti kapinių dokumentus, archyvinę medžiagą. „Pirma, turės būti istorinis tyrimas.

Minint sausio 13-osios trisdešimtmetį verta prisiminti ir kitus 1991 metų sausio mėnesio išbandymus. Vienas tokių – sausio 8 dienos Aukščiausiosios Tarybos (AT) rūmų šturmas, organizuotas prosovietinės organizacijos „Jedintsvo“. Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus vado pavaduotojas, o dabar kariuomenės pulkininko pareigose esantis Saulius Guzevičius, tądien stovėjo pirmosiose fronto linijose, kai buvo bandoma išvaikyti teisėtai išrinktą Lietuvos parlament...

Apie tai, kas įkvepia, kas padeda įveikti liūdesį kalba japonų prevencinės medicinos ekspertė, grožio namų „Beža Familia“ prezidentė Erika Stankevičiūtė, viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistė, dokumentinių filmų režisierė Agnė Zalanskaitė, „JCDecaux Lietuva” generalinė direktorė Žaneta Fomova, verslininkė, restorano „Amatininkų Užeiga“ savininkė Irena Marozienė.

Utenos rajone rastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Slėptuvė aptikta Papiškių kaime, buvusioje Pinkevičių sodyboje. Anot pranešimo, iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 metais.

Mirė vyriausias laisvės kovų dalyvis, Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Audros būrio partizanas Jonas Svilainis–Liūtas, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. J. Svilainis gimė 1920 metais Kuršiškių kaime, Želvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje. 1945 metais sovietams antrą kartą užėmus Lietuvą jis tapo Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės Žaibo būrio partizanu.

Rugsėjo 20 dieną Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti skirtą memorialą, kuriame įamžinta 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti neišaiškintą Laisvės kovų istoriją. Memorialo autorius Tadas Gutauskas džiaugiasi, jog pavyko sukurti simbolį, kuris padės drąsiai kalbėti apie mūsų tautos didvyrius.

Paaiškėjus, kad Lietuvos partizanų memorialo atidarymo Kryžkalnyje renginio organizatoriai neregistravo dalyvių ir tokio sąrašo epidemiologams nepateikė, NVSC ragina renginio dalyvius kreiptis dėl tyrimo koronavirusinei infekcijai nustatyti į Karštąją koronos liniją telefonu 1808. Žmonės Karštosios linijos operatorių turėtų informuoti, jog rugsėjo 20 d., t. y. praėjusį sekmadienį, dalyvavo memorialo, skirto Lietuvos partizanams atminti, atidarymo ceremonijoje.

Tokios provokacijos Žemaitija nematė jau seniai. Kažkas naktį nupjovė kryžkelėje stovėjusį kryžių, o vietoj jo iškėlė Žemaitijos vėliavą. Kryžius čia stovėjo kaip atminties simbolis už Lietuvos nepriklausomybę kovojusiems pokario partizanams. Tad kaimo gyventojai spėlioja, ar atminties vietą vandalai išniekino taip išreikšdami neapykantą Lietuvos patriotams, ar sunaikino religinį simbolį taip pabrėždami neva pagoniškas žemaičių šaknis.

Pirmadienį aptikta, kad Plungės rajone nupjautas prie kelio stovėjęs medinis kryžius, skirtas partizanams atminti. Vietoj jo pastatyta Žemaitijos vėliava. Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad nupjauta Šiemulių kaime, prie Čiuželių ir Šiemulių kelio gatvių sankryžos, stovėjęs kryžius Lietuvos partizanams jų ryšininkams ir rėmėjams, politiniams kaliniams, tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems sovietmečio okupacijos laikotarpiu už Dievą ir Tėvynę.

Juozas Šermukšnis, iš 1930 Vytauto Didžiojo metų kartos, jau nušventęs savo 90 metų jubiliejų, sako, kad gyvenimas,nors ir nelengvas, bet įvairus, prabėgo greitai. Kai sovietai okupavo Lietuvą, jam buvo dešimt, kai sugrįžo – jau keturiolika, o sulaukęs aštuoniolikos jau buvo partizanų būrio ryšininkas. Jis patyrė suėmimą, žiaurius kankinimus, tačiau nieko neišdavė. Vargo sovietų lageriuose, bet nepalūžo.

Panevėžyje sekmadienį palaidotas partizanas Juozapas Streikus-Stumbras. Laisvės kovotojo palaikai anksčiau rasti sostinėje, Antakalnyje, Našlaičių kapinėse. Istorikai pasakoja, kad Juozapas Streikus-Stumbras išsiskiria ne tik ypatinga drąsa. Esą jis vienas iš nedaugelio partizanų, kuris sugebėjo okupantams priešintis labai ilgai – net penkiolika metų miškuose kovojo už Lietuvos laisvę.

Dizaineriai atkūrė autentišką, atkurtą Lietuvos partizano uniforma. Drabužių dizaineris Giedrius Paulauskas po 6-erių metų studijų bei autentiškų audinių, sagų rinkimo pasidalino savo darbo vaisiais. Pastangų rezultatas – partizanų uniformos paroda, kuri padeda suvokti kaip atrodė už Lietuvos laisvę kovoję miško broliai. „1949 metų susitikimas partizanų vadų ir sprendimas dėl vienijimo pačio ženklinimo partizanų sprendimo. Tai vienas iš tų dalykų įdomių.

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai, tvarkydami naujai gautus Lietuvos partizanų dokumentus, rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos egzempliorių. Kaip penktadienio rytą pranešė archyvas, rastas deklaracijos egzempliorius spausdintas mašinėle per kalkę o tekstas identiškas kito Lietuvos ypatingajame archyve saugomo deklaracijos originalo tekstui – skiriasi tik išdėstymas.

Šį trečiadienio vakarą sostinėje įsikūrusiame kino teatre įvyko iškilminga režisierės Agnės Zalanskaitės istorinio dokumentinio filmo „Partizanas“ premjera. Renginio nepraleido ir žinomi žmonės. Premjeroje apsilankė Saugirdas Vaitulionis, Benediktas Vanagas, Andrius Pauliukevičius, Ieva Stasiulevičiūtė bei daugelis kitų.

Lietuvos paštas penktadienį išleidžia pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtame bloke – du paštai ženklai, kuriuose pavaizduoti keturi iš aštuonių partizanų, pasirašiusių Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją: partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanai Juozas Šibaila-Merainis, Vytautas Gužas-Kardas ir Aleksandras Grybinas-Faustas, pranešė Lietuvos paštas. Viso bloko tiražas – 6500 vienetų.

Eidamas 95-uosius metus trečiadienį mirė Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalierius, Laisvės premijos laureatas, partizanas Jonas Čeponis-Vaidevutis, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). J. Čeponis gimė 1925 metų gegužės 6 dieną Pagojaus kaime Pasvalio valsčiuje. Besimokydamas Pasvalio gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų organizacijai.

Raudonas lūpdažis ir blizgantys akių šešėliai – neįprasti, tačiau svarbūs ginklai olandų rezistencijos kovoje prieš nacių okupantus. Nyderlandų partizanams padėjo kelios patrauklios paauglės, kurios įviliodavo į miškus vokiečių karius. Jų ten laukdavo mirtis.  Freddie ir Truus Oversteegen, dvi sesės, kartu su savo geriausia drauge Hannie Schaft, apsirengusios dailiausiais savo drabužiais ir pasipuošusios dailiu makiažu, eidavo į barus, medžiodamos nieko neįtariančių aukų.

Šiomis dienomis baigiamas įrengti garsusis Kėdainių paplūdimys, kuriam nuėjusioji valdžia nepagailėjo ir ištėškė apie 700 tūkstančius eurų. Tačiau blogiausia net ne tai, kad paplūdimys pavasarį gali būti nuplautas čia kone kasmet ištvinstančio potvynio. Kur kas baisiau tai, kad šiomis dienomis čia dirbantys archeologai patvirtino mokslininkų ir istorikų spėjimus, kad šioje vietoje palaidoti žmonės, tikriausiai – partizanai.

Lietuvos ypatingasis archyvas ketvirtadienį paviešino partizano Juozapo Streikaus-Strumbro ranka rašytą „paskutinį žodį“ sovietiniame teisme.  Kaip rašoma archyvo pranešime, nepasirašytas rankraštis saugomas J. Streikaus, Izidoriaus Streikaus ir Vlado Krasausko baudžiamoje byloje. J. Streikus buvo suimtas 1961 metų spalio 6 dieną, o kitų metų birželį nuteistas mirties bausme. Jis buvo sušaudytas 1962 metų rugpjūčio 17 dieną Vilniuje.

Partizanas Juozas Jakavonis-Tigras neteko mylimo žmogaus. Mirė jo žmona Zosė Jakavonienė. Trečiadienio vakarą šią žinią pranešė dukra Angelė Jakavonytė. Feisbuke moteris pranešė liūdną žinią. „Žiūriu į šią gražią nuotrauką ir sunku patikėti, kad mūsų mylimos Mamytės jau nebėra. Jiedu su tėveliu nugyveno labai gražų gyvenimą, manau tėveliui dabar yra sunkiausia.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti partizano, Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vado Juozapo Streikaus palaikai. Palaikų autentiškumas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybai atlikus DNR tyrimus bei kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus, rašoma pranešime spaudai. Birželio sukilimo dalyvis, partizanas, karys savanoris Juozapas Streikus-Stumbras gimė 1923 m., jo mirties metai – 1962-ieji.

Saulėtą rugpjūčio popietę į Dainavos apygardos partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodybą Merkinėje rinkosi iniciatyvūs Lietuvos Šaulių sąjungos ir kitų organizacijų nariai, moksleiviai bei patriotiškai nusiteikę savanoriai. Į spontanišką talką juos pakvietė pilietinės iniciatyvos „Vanago kelias“ organizatoriai. Renginio metu buvo tvarkoma sodybos teritorija, išgenėti brūzgynai, užstoję vaizdą į Merkio upės vingį, kuris, pasak Juozo Jakavonio, jam yra labai brangus.

Vincentas Bučinskas – jauniausias iš Bučinskų šeimynos, kurių sodyboje Aukštupiuose slapstėsi Algimantas Mieliulis-Neptūnas. Bunkeryje po avide buvo leidžiamas „Laisvės varpas“, o V. Bučinsko, tuomet vos dešimties bernioko, akimis matytas prie šulinio besiprausiančių partizanų paveikslas gyvas ligi šiolei. Šie prisiminimai praėjus daugiau nei pusei amžiaus atvedė dabar jau 83-erių senolį į gimtinę ieškoti praeities pėdsakų.

Šią savaitę pradedamos vienų žymiausių Lietuvos partizanų, Dainavos apygardos vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Liongino Baliukevičiaus-Dzūko palaikų paieškos. „Iki šiol nebuvo pakankamai medžiagos, kuri kažkiek nukreiptų į tam tikrą vietą, bet pamažu atsiranda medžiagos, iš kurios atsiranda tas vektorius, į kurią pusę mums eiti“, – BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Vilniaus Našlaičių kapinėse aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vieno iš jų tapatybę – tai paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai. LLKS Žėručio rajono štabo viršininko, kovojusio ir besislapsčiusio Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonuose, A. Kraujelio-Siaubūno palaikų buvo ieškoma kelis dešimtmečius.   1965 m. kovo 17 d. būdamas kagėbistų apsuptyje Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo priverstas nusišauti.

Partizanai Lietuvoje ne tik kovojo, bet ir gyveno, mylėjo ir mylėjosi. Merginos ir meilės romanai jauniems miškuose karo įkalintiems jaunuoliams praskaidrindavo niūrias mintis, suteikdavo vilties gyventi. Istorikai tikina, kad mes nežinome, o gal ir nenorime žinoti, kad Lietuvos laisvę gynę kovotojai visų pirma buvo žmonės – su savo norais, poreikiais ir ydomis. Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Skulptorius Andrius Labašauskas sako baigęs rengti sostinės Lukiškių aikštėje turinčio atsirasti partizanų bunkerį primenančio memorialo „Laisvės kalva“ skulptūrinį maketą, pranešė naujienų portalas 15min.lt. Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis tikina, kad maketą birželio pradžioje vertins ekspertų komisija. Tačiau jis abejoja, ar dėl skulptūros verta ardyti sutvarkytą Lukiškių aikštę, ir svarsto diskutuoti su „Laisvės kalvos“ autoriumi, kaip galėtų keistis skulptūros vaizdinys.

JAV karinių analitikų korporacija „Rand“ prieš kelias dienas išleido ataskaitą, kurioje kalbama apie Baltijos šalis ir jų galimybės atgrasyti potencialius priešus. Vienas iš rekomenduojamų būdų – prisiminti pilietinio pasipriešinimo laikus, atgaivinti partizanų patirtį ir burti teritorinio pasipriešinimo būrius. Ataskaitoje svarstoma, kad apie 15 tūkst. žmonių turėtų priklausyti šiems būriams, pasak „Rand“ analitikų, tai kainuotų apie 125 milijonus dolerių.

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas. V. Balsys-Uosis gimė 1923 metais Kluoniškių kaime, Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje. 1944 metais gavęs šaukimą į sovietinę armiją, būdamas 21-erių, susiruošė partizanauti, 1945 metų žiemą jau praleido bunkeriuose. Partizanavo Kazlų Rūdos miškuose, buvusio Lietuvos kariuomenės puskarininkio Jono Misevičiaus būryje.

Pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėję pėsčiųjų žygiai įgauna ne tik sportinę, tačiau ir kultūrinę-istorinę prasmę – vis daugiau žygių rengiama svarbiems Lietuvos įvykiams ar asmenims atminti. Nors 2019-ieji paskelbti Neriklausomybės kovų metais, tačiau įvairūs partizanų ir kovotojų už laisvę pagerbimo žygiai, skatinantys patriotiškumą ir pilietiškumą, siekiantys išsaugoti gyvąją valstybės istoriją, organizuojami jau ne vienerius metus.

78-erių vilnietė Ada vis dar kupina energijos, noro kurti, bendrauti. Ji lankosi ne vienoje neįgaliųjų bendrijoje, kur randa širdžiai mielos veiklos. Ilgą gyvenimo kelią nuėjusi moteris mielai dalijasi prisiminimais. Ypač jos atmintyje įstrigęs pokario partizaninis judėjimas. Vaikystės prisiminimai Ada gimė prieš pat Antrąjį pasaulinį karą Dzūkijos ūkininko šeimoje. Tėvas buvęs darbštus, šeima gyveno gerai, bet viską pakeitė sovietų valdžia.

 Raseiniuose planuojama pastatyti paminklus partizanų vadui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui bei partizanui Petrui Bartkui-Žadgailai, skelbia „Lietuvos žinios“. Laisvės kovotojai bus pagerbti tęsiant 1949 metų vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signatarų įamžinimą. Paminklus partizanams Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) drauge su Raseinių rajono savivaldybe ketina pastatyti Raseinių Nepriklausomybės gynėjų aikštėje.

 Laisvės premiją siūloma skirti septynių buvusių partizanų grupei, nusprendė komisija. „Septynių komisijos narių sprendimu Laisvės premija 2019 metų sausio 13 dieną bus įteikta partizanų grupei, tai yra žmonėms, laisvės kovų dalyviams, kurie šiandien dar, laimei, yra su mumis“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Lietuva šeštadienį valstybinėmis laidotuvėmis pagerbė su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą. Šią vasarą atrasti ir identifikuoti pokario kovų didvyrio palaikai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone. Lietuvos trispalve apdengtą laisvės kovotojo karstą į amžinojo poilsio vietą atlydėjo šalies vadovai, kariai ir tūkstančiai eilinių žmonių.