Partizanai

Turkija trečiadienį oru ir sausuma atakavo kurdų sukilėlius Irake, prisiekusi „atkeršyti“ po to, kai kurdų partizanai nužudė 24 turkų karius. Pasak Turkijos pareigūnų, apie 100 Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojų užpuolė atokiai esančius kariuomenės postus Hakario provincijoje, esančioje pietrytinėje Irako pasienio teritorijoje. Už didesnes kurdų teises Irako autonominiame Kurdistano regione kovojanti PKK prisiėmė atsakomybę už atakas, per kurias, pasak jų, žuvo penki partizanai.

680 dalyvių iš visos Lietuvos naktiniame žygyje „Pergalių ir kovų keliais“ pakartojo 1919 metų Lietuvos kariuomenės kovų kelią, išvaduojant Radviliškį iš bermontininkų kariuomenės, bei pokario partizanų žygius. Žygeiviai atgaivino praeitį Baisogalos miestelis dar tiek nebuvo matęs karinę aprangą dėvinčių žmonių. Šeštadienį čia rinkosi naktinio žygio „Pergalių ir kovų keliais“ dalyviai. Jie išsiruošė į 50 kilometrų žygį iš Baisogalos į Radviliškį.

Pakruojo rajono apylinkės prokurorai Šiaulių apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dėl nusikaltimo žmoniškumui kaltinamas šiaulietis I. L. „Pokario laikotarpio nusikaltimai žmoniškumui yra sudėtingi tiek žmogiškąja, tiek teisine prasme, tačiau atkaklus prokurorų darbas šios kategorijos bylose duoda rezultatų“, – teigia generalinis prokuroras Darius Valys.

Ji žvelgia į fotoaparato objektyvą tiesiu, gundančiu žvilgsniu ir koketiškai šypsodama puse lūpų. Jos antakiai – išpešioti, lūpos – padažytos, o ilgi, kaštono spalvos plaukai, sušukuoti pagal klasikinį 40-tųjų stilių, sunkiomis garbanomis krenta ant chaki spalvos uniformos pečių. Kaip rašo dailymail.co.uk, ji lengvai galėjo būti viena iš balandėlių, praskaidrinusių Antrąjį pasaulinį karą.

Šeštadienį bus minimos Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininko ir vieno iškiliausių karinės rezistencijos vadų pulkininko Juozo Vitkaus Kazimieraičio 65-osios žūties metinės. Druskininkų Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje bus laikomos šv. Mišios. Vėliau minėjimo dalyviai lankysis J. Vitkaus žūties vietoje Žaliamiškyje, Varėnos rajone, apžiūrės partizanų vadavietes, aplankys genocido muziejų Merkinėje. Prie Liškiavio ežero bus surengta minėjimui skirta meninė programa.

82 metų tytuvėniškis Vaclovas Vytautas Šimulis, penkerius metus kalėjęs Vorkutos lageryje, šiandien, tikriausiai, nesidžiaugtų ilgu savo amžiumi, jeigu ne bendraklasis Mečislovas Paulauskas. Jis atidavė draugui savo pasą, mokslo pažymėjimą, karinį bilietą ir netgi charakteristiką. KGB persekiojamas Vaclovas pustrečių metų gyveno svetima pavarde. Taip išvengė mirties miške arba lageryje.

Konstitucinis Teismas (KT) atidėjo vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų – Antano Kraujelio – žūtį tiriančio Panevėžio apygardos teismo prašymą nustatyti, ar Baudžiamojo kodekso nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Panevėžio apygardos teismas prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Baudžiamojo kodekso 99–asis straipsnis ta apimtimi, kad jame numatyta baudžiamoji atsakomybė už genocidą prieš visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei.

Pirmadienį projekto „Aš myliu Lietuvą“ dalyviai turės atlikti ypatingą misiją – savo sielomis ir kūnais prisiliesti prie skaudžiausių dvidešimtojo amžiaus Lietuvos istorijos puslapių. Projekto „Aš myliu Lietuvą“ vėliavnešiai turės nusikelti ten, iš kur daugelis negrįžo. Nukeliauti tam, kad suprastų, kiek galima ištverti vardan Tėvynės, vardan motinos, vardan tėvo, vardan seserų ir brolių. Tai, kas dabar rašoma istorijos vadovėliuose, gyvai prisimena nebe daug žmonių.

Talibano atakos prieš NATO ir Vakarų remiamą Kabulo vyriausybę vis labiau įsisiūbuoja. Vis sunkiau patikėti, jog Vakarai įvykdys savo pažadą išvesti kariuomenę iš šalies 2014 metais, kaip buvo iškilmingai pažadėta pernai vykusioje Lisabonos konferencijoje. Talibanas imasi naujos taktikos – infiltruoti savo žmones į Afganistano kariuomenę bei policiją.

Penktadienį sukako 60 metų, kai Altoniškių kaime (Kauno r.) žuvo partizanai B. Trumpys, J. Totoraitis, M. Grybauskaitė ir V. Liktoraitė. Kovotojų už Lietuvos laisvę žūties metinių minėjimo išvakarėse Vytauto Didžiojo 2-os rinktinės Zapyškio šaulių 9-os kuopos šauliai įamžino jų atminimą ir atstatė partizanų slėptuvę. Partizanų žūties paminėjime dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, šauliai, vietos moksleiviai, kiti.

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje garsiojoje genocido byloje padaryta pertrauka – bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, 4 dalies ir 138 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Giedodami Lietuvos himno eilutes „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ galvokime ne tik apie tolimą istoriją, bet ir apie mūsų tėvų ir senelių sudėtas aukas, ragina Seimo vadovė. Šeštadienį Seimo pirmininkė Irena Degutienė lankosi Kretingos rajone ir Palangoje. Darbėnuose I. Degutienė dalyvavo partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtame renginyje.

Šeštadienį ir sekmadienį, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, bus pagerbti Lietuvos partizanai ir laisvės gynėjai. Pagrindinė šventė šiemet vyks Kaune, Santakos parke, tačiau kaip ir kasmet, šventiniai renginiai organizuojami įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose.

Kelionę į Jungtines Amerikos Valstijas šiandien baigiantis energetikos ministras Arvydas Sekmokas neskubės grįžti atgal į Vilnių. Jis jau kraunasi lagaminus į Braziliją. Ko? To niekas negali paaiškinti. Į spalvingais karnavalais garsėjantį Brazilijos didmiestį Rio de Žaneirą A. Sekmokas ir jį lydinti Energetikos ministerijos pareigūnų delegacija šiandien turėtų patraukti tiesiai iš JAV. Tačiau ministro ir jo svitos kelionė prilygsta valstybės paslapčiai.

Lietuvos piliečiai vis dar sprendžia klausimą – ar apsimoka turėti savo valstybę – mano istorikai ir politologai. Kas kam turi duoti? „Psichologas greičiausiai pasakytų, kad kalbėjimas apie save sakant „tu“, yra atsakomybės perkėlimas, tikrovės atitolinimas. Todėl sakydami „Ar mūsų piliečiai pasiruošę sakyti: ką tu pats davei savo šaliai?", yra atsakomybės perkėlimas kitam, nes juk klausi ne savęs, o kito. Iš kito reikalauju, o pati/pats išsisuku...“, - mano politologė Morta Vidūnaitė.

Į dienos šviesą vienas po kito imti traukti prieš pusę amžiaus įvykdyti nusikaltimai – viena po kitos teismus pasiekia agentų smogikų, pokario metais naikinusių partizanus, bylos. Su genocidu ir karo nusikaltimais susijusioms veikoms pagal dabartinį Baudžiamąjį kodeksą senatis netaikoma. Medelį užverbavo smogikai Dzūkas Juozas Karpavičius (83 m.) greičiausiai nebesitikėjo, kad tokiame amžiuje jam teks varstyti teismų duris ir aiškintis dėl to, ką padarė prieš daugiau kaip 50 metų.

Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Romualdas Valiulis perdavė nagrinėti apygardos teismui nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų baudžiamąją bylą, kurioje iš Anykščių Niūronių kaimo kilęs ir Kaune gyvenantis 78 metų P.J. įtariamas bendrininkavęs siekiant fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyvius – vykdęs Lietuvos gyventojų genocidą (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis). Anykščių rajono ...

Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Romualdas Valiulis perdavė nagrinėti apygardos teismui nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų baudžiamąją bylą, kurioje iš Anykščių Niūronių kaimo kilęs ir Kaune gyvenantis 78 metų P.J. įtariamas bendrininkavęs siekiant fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyvius – vykdęs Lietuvos gyventojų genocidą (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis). Anykščių rajono ...

Afganistane sulaikytas asmuo, kuris galimai priklauso Irano Revoliucinei gvardijai, skelbia BBC. Teigiama, jog šio elitinio kariuomenės dalinio karys galėjo būti kurjeris, tiekiantis ginklus iš Irano į Afganistaną. NATO teigimu, Iranas galimai teikia karinę paramą Afganistano sukilėliams.

Vilniaus apygardos teismui perduota jau aštuntoji šiais metais byla dėl Lietuvos partizanų fizinio sunaikinimo. Šiemet tai jau aštuntoji nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų baudžiamoji byla, kurią prokurorai perdavė teismams, rašoma Generalinės prokuratūros tinklapyje.

Gruodžio 15 dieną Merkinėje (Varėnos r.) vyko vienos didžiausių partizaninio karo puolamųjų operacijų Lietuvoje 65-ųjų metinių paminėjimo iškilmės, kuriose dalyvavo ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Renginyje taip pat dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai.

Lietuvos politikai „gerina“ istoriją. Jei nėra fakto, galima jį sukurti atgaline data ir džiaugtis. Tik vadovėlių autoriai nespėja koja kojon. Istorijos patobulinimai Rusijos antilietuviška propaganda, nors ir labai klastinga, nepastebi vienos srities, kurioje akivaizdžiai matomas lietuvių polinkis rašyti istoriją pagal politinę madą. Ne ten, kur žiūri fašistinės Rusijos vanagai. Tai ne koks nors vadovėlis, ne užrašai ant tiltų ar fasadų. Ir ne paminklai.

23 Seimo nariai parlamentaro Petro Gražulio iniciatyva kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti Seimo priimtą įstatymą „Dėl Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso bei priedelio pakeitimo", kuriuo, anot parlamentarų, tariamai norima pagerbti kovotojus už laisvę, 1949 m. vasario 16 d. pasirašiusius Lietuvos Laisvės Kovų dalyvių Tarybos Deklaraciją.

Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Algida Banienė baigė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl 83 m. J. K. dalyvavimo pokario metais sovietų okupacinio režimo struktūrų organizuotose ir vykdytose Lietuvos partizanų naikinimo specialiosiose operacijose. Prokurorė A. Banienė priėmė nutarimą perduoti šią bylą Kauno apygardos teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. K., skelbiama Kauno apygardos prokuratūros pranešime.

Seimo sprendimu partizanams, pasirašiusiems 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją, po mirties suteiktas signatarų statusas. Už tokias Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė – 41. Remiantis šiomis pataisomis signatarų statusas po mirties suteiktas aštuoniems partizanams: Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vy...

Pirmadienį Miknių-Pėtrėčių sodyboje Mėnaičių kaime, Radviliškio rajone, bus iškilmingai atidarytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialas. Memorialą, kurį sudaro atstatytas Lietuvos partizanų vyriausiosios vadavietės bunkeris, virš jo esanti klėtis ir šalia bunkerio pastatytas paminklas, pašventins Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas.

Konstitucinis Teismas (KT)  trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą  dėl  įstatymo  „Dėl SSRS okupacijos žalos  atlyginimo“   ir Asmenų,  represuotų  už  pasipriešinimą  okupaciniams   režimams, teisių atkūrimo įstatymo konstitucingumo.

Alytiškiai, neabejingi Lietuvos pokario istorijai, susirinkę į rotušę, išvydo naują kino režisieriaus dokumentininko Algimanto Maceinos filmą „Paskutinis". Tai 55 minučių trukmės kino juosta apie vieną paskutinių šalies ir paskutinį Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį.

Primename formulę: pirmasis pliusas – tai muzika ir naktinis klubas, antrasis – atlikėjai ir judėtojai, o trečiasis pliusas išryškėja tik šokių aikštelėje. Trumpai tariant, rugsėjį prisistačiusi „Partyzanų“ ir „Minimal.lt“ serija „+++“ grįžta į Vilniaus klubą „Opium“. Įsimintiną datą – rugsėjo 11-ąją – „+++“ tapo debiuto platforma. Čia pirmąjį savo EP pristatė techno kūrėjas Calli, gyvas kurio pasirodymas iššaukė ne vienos sielos puolimą.

Vakar patvirtinta, kad pernai gegužę Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje sudarytame naujausiame „žydšaudžių sąraše" apšmeižti iškilūs Lietuvos valstybės gynėjai partizanai. Lietuva dėl to nepateikė notos Izraeliui. Po beveik pusantrų metų trukusios tylos pripažinta – daugelis lietuvių apjuodinti. Šmeižto faktą žurnalistams patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė. Anot jos, partizanai įrašyti nepagrįstai.

Rugsėjo 6 d. Marijampolėje Naujosiose kapinėse buvo perlaidoti šešių per rezistencines kovas nužudytų Lietuvos partizanų palaikai. Nužudytųjų Lietuvos partizanų atminimą pagerbė Europos parlamento narys prof. Vytautas Lansbergis, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, krašto apsaugos ministrės patarėjas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, dm. gen. mjr.

Šešių partizanų palaikai pagaliau atguls amžinojo poilsio Marijampolės miesto naujosiose kapinėse esančiame žuvusiųjų už Lietuvos laisvę memoriale. Prieš 11 metų atlikus archeologinius kasinėjimus Marijampolėje prie Vytauto gatvės 26– ojo pastato pamatų buvo iškasti šešių partizanų skeletai. Po atliktos teismo medicinos ekspertizės ilgus metus Vilniuje saugoti keturių vyrų ir dviejų moterų palaikai bus palaidoti Marijampolėje rugsėjo 6 dieną.

Kas pasiilgęs buvo Laisvės, tas toli nuėjo – tokiomis eilėmis pirmadienio vidurdienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prasidėjo Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimas, kuriame dalyvavo palyginti kuklus būrys - per 100 kauniečių. Miesto mero Andriaus Kupčinsko paraginti, jie vėl susikibo rankomis, kaip prieš 21 metus Baltijos kelyje.

Minint Juodojo kaspino dieną, Senosiose Kauno kapinėse sekmadienį atidengtas paminklas Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai, praneša Lietuvos radijas. 5,5 m aukščio bronzos ir granito monumentas iškilo Senosiose Kauno kapinėse, Ramybės parke. Šį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos sumanymą įgyvendino skulptorius Vidmantas Gylikis. Anot sąjungos valdybos narės Dalios Maciukevičienės, paminklui sukurti lėšų aukojo apie 1,5 tūkst. žmonių.

Raseinių rajone, Ariogaloje, šeštadienį rengiamas jubiliejinis, dvidešimtasis, Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy". Kaip ir praėjusių metų šventėje, šiemet renginio dalyviai bus kviečiami apsilankyti ir apžiūrėti kariuomenės įrengtą partizanų stovyklą ir bunkerius, kurie tikroviškai atspindės partizanų kasdienio gyvenimo sąlygas. Prie stovyklos bus surengta teatralizuota partizanų priesaika ir apdovanojimo ceremonija.

Šeštadienį, Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, Bikiškio (Daukšėnų) kaimo kapinaitėse, Žaliosios Girioje rengiamas 1944 – 1954 metais šiose apylinkėse žuvusių ir čia palaidotų  partizanų  pagerbimas. Kaip ir kasmet, pagerbimo ceremonija prasidės šv. Mišiomis, kurias laikys Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios klebonas kunigas Egidijus Vijeikis ir Lietuvos kariuomenės karo kapelionas majoras Virginijus Veilentas. Po šv.

Rašome jums reaguodami į jūsų internetiniame portale www.balsas.lt, 2010 m. liepos 23 d. pasirodžiusį p. Arnoldo Aleksandravičiaus straipsnį „Ar Izraelio kariai atiduos pagarbą lietuvių partizanų vadams?“ Šiame straipsnyje pateikti faktai visiškai prasilenkia su tikrove, o pateikta informacija akivaizdžiai rodo antiizraelietišką ir antižydišką nusisitatymą. Tokia publikacija užtraukia gėdą internetiniam portalui ir straipsnio autoriui.

Šiuolaikinės žydų valstybės kariai nedalyvauja karinėse pratybose mūsų šalyje, Izraelio instruktoriai neapmoko mūsų ginkluotųjų pajėgų, tačiau ginkluoti izraelitai jau trečią kartą per pastarąjį dešimtmetį įžengs į Lietuvos teritoriją nepatikrinti nei valstybės sienos apsaugos tarnybos, nei muitinės postuose, neatlikę paprasčiausių pasienio formalumų, kurie privalomi net civiliams užsieniečiams iš trečiųjų šalių.

Kaune žuvo motorolerio vairuotojas. Nelaimė įvyko naktį į sekmadienį, 2.45 val. Kovo 11-osios - Partizanų gatvių sankryžoje motoroleris nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu autobusu „Setra S2/5H“, kurį vairavo A.B. (gimęs 1963 m.). Pasak Policijos departamento pranešimo, eismo įvykio metu žuvo apie 25-30 metų amžiaus nenustatytos tapatybės motorolerio vairuotojas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) kartu su Radviliškio savivaldybe pradėjo vykdyti 1949 m. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo vietos įamžinimo projektą.

Vasara dainininkei AISTEI SMILGEVIČIŪTEI (32) - pats darbymetis. Su grupe „Skylė“ kurianti atlikėja šiuo metu įrašo naują, jau devintą, albumą „Broliai“. Rengiama dar niekur nerodyta koncertinė programa. O šalia užsibrėžto tikslo - moters mėginimas balansuoti tarp šeimos, buities ir kūrybos. Kaip sako pati atlikėja, - bandymas sujungti žemę su dangum. Specialiai „Laisvalaikiui“ - interviu su kūrybai idealaus laiko nebeieškančia A.Smilgevičiūte. Rengiamas naujas tavo ir grupės „Skylė“ albumas.

Vilniaus Universiteto teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas mano, jog Europos žmogaus teisių teismo aukščiausiosios instancijos sprendimas, kuriuo atmestos „raudonojo partizano", žudžiusio okupuotos Latvijos gyventojus, pretenzijos - istorinis sprendimas. Kartu, jo nuomone, laimėjo Lietuva ir Europa. Pasak D. Žalimo, kartu su Latvija laimėjo ir Lietuva, kuri įsiterpė į procesą trečiąja šalimi. „Lietuviai kai kuriuos dalykus formulavo netgi daug drąsiau.

Sekmadienį Vilniuje, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, pagerbti Lietuvos partizanai ir laisvės gynėjai. Minėjimo renginiai prasidėjo šv. Mišiomis už Lietuvos partizanus ir laisvės gynėjus visame pasaulyje Šv. Ignoto bažnyčioje. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje vyko Valstybės vėliavos pakeitimo ceremonija. Po valandos iškilminga Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija surengta aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.

Sekmadienį Vilniuje, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, bus pagerbti Lietuvos partizanai ir laisvės gynėjai. Minėjimo renginiai prasidės šv. Mišiomis už Lietuvos partizanus ir laisvės gynėjus visame pasaulyje Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakeitimo ceremonija, karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas.

Sekmadienį Vilniuje, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, bus pagerbti Lietuvos partizanai ir laisvės gynėjai. Minėjimo renginiai prasidės šv. Mišiomis už Lietuvos partizanus ir laisvės gynėjus visame pasaulyje Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje. Vidudienį Simono Daukanto aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakeitimo ceremonija, karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas.

Esu  žalias lietuviškas miškas. Turiu kuo pavaišinti  – uogomis, grybais. Turiu kur priglausti – prie samanų, raistų ir žemynių. Turiu didelę širdį – galiu nuraminti ir paguosti. Esu patikimas. Jau šį sekmadienį, gegužės 16 dieną, gaivus lietuviškas miškas kviečia į kino teatrą „Pasaką“  pažiūrėti filmų apie mišką ir apie ištikimus miško draugus.

Šiaulių rajone vandalai išniekino Lietuvos laisvės kovotojų paminklą. Kad Uosupio kaime esantis paminklas apipurkštas juodais dažais, gyventojai pastebėjo trečiadienio popietę. Padarytas nuostolis nustatinėjamas. Įvykį tiria policija.

Vienu iš paskutiniųjų Lietuvos partizanų laikomas Antanas Kraujelis ne tik partizanavo, bet ir plėšė bei žudė nekaltus žmones. Tokiomis prielaidomis pirmadienį Panevėžio apygardos teisme pasidalino į kaltinamųjų suolą už A.Kraujelio persekiojimą patekusių 86 metų Sergejaus Tichomirovo, 76 metų Rimanto Kublicko, 78 metų Petro Lagucko ir pirmojo atkurtos Lietuvos vidaus reikalų ministro 79 metų Marijono Misiukonio, kaltinamų genocidu, advokatai, rašo "Panevėžio rytas". Teismas nutarė aiškintis, ar...

Po vienuolika metų trukusio ikiteisminio tyrimo pradėti genocido bylą teisėjams vis nesiseka - vienas iš kaltinamųjų teisme nepasirodo jau antrą kartą. Apie tai pranešė LNK žinių tarnyba. Panevėžio apygardos teismas užsiminė, kad kaltinamajam dar neatvykus, jis bus atvesdintas. Procesą žadama pradėti po mėnesio.