Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą dėl įstatymo „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ ir Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo konstitucingumo.
Į KT kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (AT), kuriam kilo abejonė, ar įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, šiame įstatyme nenustatyta, kad Lietuvos žmonėms sovietinės okupacijos laikotarpiais dėl genocido padarytą žalą atlygina fiziniai asmenys - genocido vykdytojai, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
Taip pat prašoma ištirti ar Konstitucijos 29 straipsniui neprieštarauja Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas. AT pabrėžia, kad šiame įstatyme nenustatyta, jog yra atkuriamos ir kitų kategorijų asmenų, nei nurodyta šiame įstatyme, pažeistos teisės. Minėtas Konstitucijos straiosnis nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Pareiškėjas teigia, kad nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos žmonėms 1940-1993 metais buvusiosios SSRS, kurios tarptautinių teisių ir pareigų tesėja yra Rusijos Federacija, genocidu padaryta žala (individuali), nepaisant jos pobūdžio, apima neturtinę žalą ir traktuojama kaip žalos Lietuvos Respublikai dalis. Todėl, pasak AT, asmenys, reikalaudami individualiai atlyginti žalą, reikalauja atlyginti Lietuvos Respublikai padarytos žalos dalį.
Ne ten ieškoma?
Prieš prasidedant KT posėdžiui, Vilniaus universiteto teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas portalui „Balsas.lt“ sakė manąs, jog šios kalbama apie skirtingus teisės ir žalos atlyginimo lygmenis. „Yra įstatymas nukreiptas į valstybės institucijų veiksmus, siekiant realizuoti Rusijos atsakomybę, kuri apima visą žalą, įskaitant žalą padarytą piliečiams. Yra individualios atsakomybės lygmuo, kuris sprendžiamas pagal nacionalinės teisės normas. Abi šios normos viena kitai neprieštarauja, o koresponduoja. Todėl įstatyme dėl okupacijos žalos atlyginimo ir negalėjo būti jokių nuostatų dėl individualios atsakomybės“, - sakė ekspertas.
Seimui KT atstovavęs Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Saulius Pečeliūnas taip pat aiškino, kad AT, nagrinėdamas bylą, tiesiog ėmėsi taikyti ir svarstyti ne tuos įstatymus. Pasak jo, Lietuvos nacionalinės teisės normos, apibrėžiančios individualią atsakomybę ir žalos atlyginimą yra visiškai pakankamos.
Manoma, kad AT paprasčiausiai nesiryžo iš esmės nagrinėti bylos, kurioje reikalaujama, kad žalą atlygintų pokario partizanų žudikai.
Byla partizanų naikintojams
Klausimas iškilo nagrinėjant atsakovų kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, pagal ieškovės Martina Aštrauskaitė-Bikuličienė ieškinį atsakovams Vytautui Vasiliauskui ir Martinai Žukaitienei dėl žalos atlyginimo. Kaip jau ne kartą rašė žiniasklaida, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų solidariai 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už tėvo žūtį ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už dėdės žūtį; priteisti iš atsakovų solidariai 16 600 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Dar 2007 metų birželį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad už Lietuvos partizanų Jono ir Antano Aštrauskų nužudymą nuteisti asmenys - saugumo papulkininkis V. Vasiliauskas ir slaptoji agentė M. Žukaitienė - nužudytų partizanų dukrai ir dukterėčiai turės atlyginti neturtinę žalą.
V.Vasiliauskas ir M.Žukaitienė dar 2004 metais pripažinti kaltais dėl partizanų nužudymo 1953 metais. M.Žukaitienei skirta 5 metai laisvės atėmimo, V.Vasiliauskui - 6 metai. Abu dėl ligos nuo realios laisvės atėmimo bausmės buvo atleisti.
Po šio nuosprendžio, kuriuo pripažįstama V.Vasiliausko ir M.Žukaitienės kaltė, J.Aštrausko dukra ir A.Aštrausko dukterėčia Martina Aštrauskaitė-Bikuličienė kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, prašydama atlyginti šeimai padarytą moralinę ir materialinę žalą.
Kauno apygardos teismas šį ieškinį buvo atmetęs, bet Apeliacinis Teismas žalą priteisė. M.Žukaitienė ir V.Vasiliauskas šią nutartį apskundė AT. Pastarasis mano, kad įstatymu tam tikrų kategorijų asmenims yra atkuriamos pažeistos jų teisės, o kitų kategorijų asmenims jos neatkuriamos ir neginamos.
Lietuvos partizanai J.Aštrauskas ir A.Aštrauskas buvo apsupti Šakių rajone esančioje Žalgirio girioje 1953 metais sausio 2-ąją. Slaptajai KGB agentei M.Žukaitienei perdavus informaciją apie partizanų buvimo vietą, sovietų pareigūnai, lydimi V.Vasiliausko, atvyko į Žalgirio mišką, juos apsupo ir nužudė. M.Žukaitienei sovietai už informaciją sumokėjo 2 tūkstančius rublių.
