Kovą už laisvę liudijantys Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai: skirtingų partizaninių dalinių susirašinėjimai, raportai, prieškario laikraščiai, ir pirmą kartą istorijoje tokiame slėpinyje išlikusios 3 partizanų nuotraukos. Bei dar vienas ypatingas radinys – anglų kalbos vadovėlis vaikams.
Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstas Remeika pasakoja apie prieš metus Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, miške netoli Karčių kaimo rastus dokumentus. Dabar jie yra restauruoti, todėl – labai iškalbingi.
Prieš metus dokumentus žmonės rado sudėtus didžiuliame, 20 litrų talpos bidone ir atvežė juos į archyvą. Kadangi dokumentai buvo išsilaikę pakankamai gerai, restauratoriai iškart nustatė, kad tai – Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai. Tačiau, kad trapių popierių nepažeistų, turėjo juos kruopščiai restauruoti.
Gavę 30 tūkstančių eurų Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, restauratoriai per pusmetį atkūrė 1000 skirtingų į bidoną sudėtų dokumentų.
Anot K. Remeikos, datą istorikams padėjo nustatyti tiek laikraščiai, tiek susirašinėjimai.
„Šitą laikotarpį padeda nustatyti, kad bidone buvo „Tiesos“ laikraštis, kuris paskutinis datuotas balandžio 27 d., tai mes įtariame, kad šitie dokumentai į žemę buvo užkasti kažkur 1950 metų pavasario pabaigoj“, – pasakoja K. Remeika.
Tarp radinių – retos nuotraukos ir anglų kalbos vadovėlis
Unikaliausia, kad pirmą kartą tokiuose partizanų užkastuose slėpiniuose nesunyko, o puikiai išsilaikė net 3 ten sudėtos nuotraukos.
„Pirmą kartą nuotraukos rastos užkastos žemėje, visą laiką būdavo tik pėdsakai. Matydavos cheminės medžiagos, ir galvodavom, kad tai nuotraukos. Kadangi mobilių telefonų nebuvo, ir išvis telefonų nebuvo, tik valdžios įstaigose, tai vyko susirašinėjimas popieriuje“, – sako K. Remeika.
Susirašinėjimuose naudojami slapyvardžiai, dalinamasi žvalgybine informacija apie priešo kariuomenę, žuvusius partizanus.
Tačiau pasitaikė dar vienas iki šiol tokiuose slėpiniuose nematytas radinys – anglų kalbos vadovėlis.
„Pirmą kartą radom, tarp partizanų dokumentų. Kaune išleistas 1948 m. išleistas Kaune, skirtas vidurinės mokyklos mokiniams, tai galbūt partizanai mokės anglų kalbos, kad galėtų užsienio radijo stočių klausytis. Arba laukė atvykstančių amerikiečių“, – sako archyvo direktoriaus pavaduotojas.
Padeda sužinoti partizanų likimą
K. Remeika sako, kad tokiuose radiniuose kiekvienas įrašas yra reikšmingas, ypač, kai juose yra žmogaus pavardės.
„Tai padeda atstatyti jo likimą, dažnai artimieji nežino, ar jis žuvo, o kartais popieriaus skiautė padeda šeimai atstatyti, kas su jų artimaisiais“, – sako K. Remeika.
Tačiau esą svarbiausia, kad tai istorinis įrodymas, kurį partizanai ir slėpė ateities kartoms, kaip kovų už laisvę įrodymą. Kai sovietai juos vadindavo banditais, nacių pakalikais, ir žmogžudžiais.
„Tiesiog buvo stengiamasi parodyti, kad tai kariuomenės lygis, kova už valstybę, ir kad čia ne žudikai“, – teigia archyvo direktoriaus pavaduotojas.
K. Remeika pabrėžia, kad netyčia radus tokį žemėje užkasta bidoną, svarbu jo neliesti, padėti saugioje, šaltoje vietoje, ir tada kviesti archyvo darbuotojus. Kitaip dokumentus galima lengvai pažeisti ir netekti informacijos.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
